Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vizitas į Meksiką Gavėnios dvasioje

Popiežiaus apaštalinėje kelionėje išsakytų minčių aktualumas

Popiežius Pranciškus su Meksikos prezidentu Enrike Penja Nietu ir jo žmona Andželika Rivera

Beveik savaitę trukęs popiežiaus Pranciškaus vizitas Meksikoje, antroje pagal Katalikų Bažnyčios narių gausą pasaulio šalyje, turinčioje 120 milijonų gyventojų, kurių 85 proc. yra katalikai, pasižymėję pastoraciniu susitelkimu į aktualias dvasinio ir visuomeninio gyvenimo problemas. Nuo vasario 12 iki 17 dienos vykusioje apaštalinėje kelionėje Šventojo Tėvo veikimo dėmesys buvo nukreiptas į vadinamąją periferiją su gerai ir mums žinomomis skurdo, migracijos, organizuoto nusikalstamumo bei korupcijos problemomis. Prieš pradėdamas vizitą, kurio metu buvo pasakytos penkios homilijos šimtatūkstantinėms tikinčiųjų minioms aukotose šv. Mišiose ir aštuonios kalbos kituose susitikimuose (su šeimomis, jaunimu, kaliniais, ligoniais, indėnais, vyskupais), Šventasis Tėvas sakė, kad sostinėje Mechike jis iš viso nenori ilgiau užtrukti. Bet, kadangi šalies prezidentas pakvietė jį į susitikimą su žymiausiais politikos ir visuomenės veikėjais savo rezidencijoje, tai teko nuvykti ir ten išsakyti vertingus palinkėjimus valstybės valdymui. Prieš apžvelgiant pastarąsias popiežiaus Pranciškaus mintis, pirmiausia norisi supažindinti su jo homilija, sakyta Mechiko priemiestyje Ekatepeke aukotose šv. Mišiose, kadangi ji buvo skirta svarbiausiai dabar išgyvenamo Gavėnios laikotarpio temai.

Ką skelbiame kitiems, tuo ir patys gyvenkime

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus, kalbėdamas apie galilėjiečius, kurie buvo nužudyti prefekto Poncijaus Piloto įsakymu (Lk 13, 1), tai liudija ir istorikas Juozapas Flavijus, pabrėžė, kad tų žuvusiųjų asmeninės kaltės nubuvo didesnės už visų kitų galilėjiečių nuodėmes. Taigi įvykusių nelaimių apimtys nėra tiesiogiai proporcingos nuo jų nukentėjusiųjų moralinio nuosmukio lygiui. Visiems esminė Jėzaus žinia yra tokia: jei tiesos atžvilgiu žmonių mąstymas ir jų vidus nesikeičia, tada jie nepriima jiems skirtos didžiosios laisvės dovanos, kuri vienintelė iš pagrindų taip gali perkeisti žmogaus būtį bei jo gyvenimo būdą, kad jis vis labiau toltų nuo savojo netikrojo „aš“ ir panašėtų į Tą, nuo kurio priklauso kiekvieno kūrinio likimas.

Atsiversti – savąjį teisumą atiduoti Viešpačiui ir norėti bei leisti, kad Jis mus panardintų Jo tiesų vandenyne, kuriame iš tiesų žmogus geriausiai įprasmina savo gyvenimą tikėjimu į Evangeliją, nes yra atėjęs jos vykdymo metas (Mk 1, 15). Atsiversti – kasdien rinktis tai, kas Dievo požiūriu yra teisinga, kilnu ir naudinga žmogaus ir jo artimųjų išganymui. Rūpindamasis kitų gerove, žmogus mokosi mylėti save kaip jį dėl to, kad, skelbdamas bei liudydamas Dievo žodį, pats nepasidarytų atmestinas (1 Kor 9, 27).

Net ilgiausiais įkalinimo metais kovojęs už Lietuvos nepriklausomybę

90 metų sulaukęs Balys Gajauskas beveik pusę jų praleido nelaisvėje prasmingai

Balys Gajauskas 2012 metais Juliaus Kalinskio (15min.lt) nuotrauka

Vakar, vasario 25 dieną, ketvirtadienį, Vilniuje, Genocido aukų muziejaus konferencijų salėje, įvyko ilgiausiai (net 37 metus) sovietų kalinto politinio kalinio, Kovo 11-osios Akto Signataro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko Balio Gajausko 90-mečio šventė.

Vasario 24-ąją 90 metų sukaktį pasitikęs Balys Gajauskas yra ne tik Kovo 11-osios akto signataras, bet už nepriklausomybę pasirašęs savo ilgais nelaisvės metais. 1926 m. vasario 24 d. Gražiškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje gimęs B. Gajauskas yra nepalenkiamo atsidavimo nepriklausomybės idėjai žmogus, vardan kurios jis yra tapęs ilgiausiai pasaulyje kalėjusiu politiniu kaliniu – net 37 metai buvo praleisti lageriuose ir kalėjimuose, nepamirštant brangiausio, už ką turi kovoti lietuvis, – savo tautos laisvės ir valstybės nepriklausomybės.

Įvertino „XXI amžiaus“ autorę

Dr. Aldona Vasiliauskienė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Jau pranešėme, kad Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanoti keli Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota istorikė, daktarė, Lietuvos ir Ukrainos istorinių, kultūrinių dialogų, lietuvių katalikiškojo intelektualinio sąjūdžio puoselėtoja Aldona Vladislava Vasiliauskienė. Vasario 16-ąją jai apdovanojimą įteikė Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dr. A. Vasiliauskienė Lietuvos bei užsienio spaudoje yra publikavusi beveik 2000 straipsnių, iš jų daugiau kaip 200 – mokslo leidiniuose. Dr. A. Vasiliauskienė nuo 1998 metų bendradarbiauja „XXI amžiuje“. Per 18 metų parašė beveik 300 įvairios apimties ir tematikos straipsnių. Vieni jų – platesnis ar glaustesnis įvykių aprašymas, kiti skirti asmenybėms (pasauliečiams ir dvasininkams), parapijų istorijoms, knygų pristatymams, Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) istorijai bei veiklai nušviesti, LKMA nariams išeivijoje bei Lietuvoje. Svarbią vietą užima ukrainistikos tematikai skirti straipsniai. Savo veiklą „XXI amžiuje“ dr. A. Vasiliauskienė pradėjo nuo straipsnio, skirto Kauno arkivyskupui metropolitui Juozapui Skvireckui atminti („Neeilinis Lietuvos ganytojas“, 1998 12 02). Vėliau rašė ir apie jo palaikų perkėlimą į Lietuvą (2003 metais). Dr. A. Vasiliauskienė „XXI amžiaus“ puslapiuose parašė straipsnių apie 46 dvasininkus ir tris seseris vienuoles, 27 straipsnius apie Lietuvai nusipelniusius mokslo bei kultūros veikėjus, išeivijos darbuotojus. Neliko nuošaly ir jai brangaus vaikystės miestelio – Skapiškio – žmonės. „XXI amžius“ spausdino jos tekstus apie Lietuvoje žinomus skapiškiečius, straipsnius apie katalikišką veiklą mokyklose, įvairių mokslinių institucijų bei kultūros organizacijų rengtas konferencijas, knygų pristatymus.