Pripažino 14 religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą
Balandžio 6 dieną Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui pripažinti 14 religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teises į jų faktiškai valdomus religinės paskirties pastatus bei šių pastatų priklausinius.
Nuosavybės teisės buvo pripažintos Balingrado Dievo Apvaizdos parapijai į bažnyčią ir tvorą Švenčionių rajono savivaldybėje, Geidžiūnų Šv. Angelų Sargų parapijai į bažnyčios tvoros dalį Biržų rajono savivaldybėje, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapijai į parapijos namus ir bažnyčios aptvėrimus Kretingos rajono savivaldybėje, Kriukų Šv. Lauryno parapijai į varpinę ir tvorą Joniškio rajono savivaldybėje, Kulautuvos Švč. M. Marijos Vardo parapijai į maldos namus Kauno rajono savivaldybėje, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei į maldos namų tvorą, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai į koplyčią Kretingoje, Lygumų Švč. Trejybės parapijai į koplyčią Šiaulių rajono savivaldybėje, Nemėžio musulmonų sunitų religinei bendruomenei į mečetę Vilniaus rajono savivaldybėje, Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo parapijai į koplyčią ir Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai į bažnyčią ir tvorą Pakruojo rajono savivaldybėje, Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijai į dvi koplyčias Kupiškio rajono savivaldybėje, Šalčininkėlių Šv. Jurgio parapijai į koplyčią Šalčininkų rajono savivaldybėje bei Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijai į koplyčią Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Iki 1948 metų, kuomet buvo paskelbtas religinių bendruomenių pastatų nacionalizavimas, šie maldos namai buvo religinių bendruomenių nuosavybė. Sovietmečiu šie pastatai ir toliau buvo naudojami religinių bendruomenių religinėms reikmėms.
Sutvarkius minėtų maldos namų nuosavybės teisių klausimą, bus sudarytos galimybės savininkams puoselėti dalį šių nekilnojamojo turto objektų kaip kultūros vertybes.
© 2016 XXI amžius
|