Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kelionės

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus Pranciškaus gailestingumo doktrina

Pamaldose tikintieji laiko iškėlę šv. Faustinos šūkį: „Jėzau, pasitikiu Tavimi!“

Šio rašinio pavadinimas gana tiksliai įvardija Šventojo Tėvo mintis, išsakytas švenčiant Dievo gailestingumo sekmadienį, kurį jis pavadino Jubiliejinių metų širdimi. Balandžio 3 dieną Romoje vykusi gailestingumo šventė, popiežiaus Jono Pauliaus II įvesta į liturginį kalendorių minint antrąjį Velykų (Atvelykio) sekmadienį, atsižvelgiant į jo kanonizuotos gailestingumo apaštalės sesers šv. Faustinos Kovalstos kaip tik Vilniuje išgyvento mistinio apreiškimo nuorodas, šį kartą faktiškai tapo viso pasaulio Dievo gailestingumo puoselėtojų Jubiliejumi. Be to, tomis dienomis Romoje buvo surengtas 4-asis tarptautinis apaštališkasis Gailestingumo kongresas, kuris kas keleri metai vyksta įvairiuose pasaulio kontinentuose ir kurio iniciatoriai yra Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Austrijos kardinolas Christofas Šionbornas OP (Christoph Schönborn), dalyvavę ir liudiję ir šiame renginyje. Tačiau pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į popiežiaus Pranciškaus žodžius, tiek jo vadovautų Dievo Gailestingumo sekmadienio šv. Mišių homilijoje, tiek ir išvakarėse šv. Petro aikštėje vykusiame Maldos budėjime prie išstatyto garsiojo Gailestingojo Jėzaus paveikslo. Tai ir suprantama, kadangi evangelinės Gailestingumo žinios sklaidą Šventasis Tėvas yra padaręs savojo pontifikato mokymo ir praktinės pastoracijos centru su daugybe socialinių paramos kenčiantiems iniciatyvų, susilaukusių nepaprastai palankaus atgarsio visame pasaulyje.

Be Avinėlio avys – juodos, o su Juo – žavingos

Vytenis Vaškelis

Ganytojas turi 7,3 milijardo Jo krauju atpirktų sielų – avių. Kaip jas visas sveikas nuvesti ten, kur jos atras tikrąją žmogišką savivertę ir tapatybę Dieve? Ganytojas ir avys – tam tikra prasme vaizdinga antropologinė metafora, liudijanti apie neatšaukiamą Dievo ir visų žmonių santykį, nuo kurio priklauso kiekvieno žmogaus egzistencija po mirties. Kai mes buvome pakrikusios avys, ir ėjome savaisiais keliais, ant Jėzaus pečių buvo uždėta visų mūsų kaltės našta, ir Jis tapo kaip bežadė avis, vedama pjauti (Iz 53). Jis dėl mūsų tapo bejėgiu ėriuku, kad, įveikęs mirtį ant kryžiaus, amžinai būtų mūsų Dievo Avinėliu ir Geruoju Ganytoju, rodančiu mums geriausią kelio kryptį į savo Avidę – Karalystę.

Viešpats, mus atpirkęs, mums suteikė naują charakterį dėmesingai klausant Jo balso ištikimai kasdien Juo sekti. Disciplinuotas ir motyvuotas dėmesingumas, sutelktas į Jo žodžio apmąstymą, dovanoja mums laisvę be puikybės priemaišų gėrėtis bei didžiuotis savuoju Jėzumi. Kuo dažniau fokusuojame savo maldingą žvilgsnį į Jį, tuo aiškiau matome su Juo augančios draugystės vaisius ir, Jam veikiant mumyse, labiau bodimės viskuo, kas mus nuo Jo dar skiria. Kad mūsų ištikimybė Jam būtų stipresnė už progą nusidėti, klausiame: „Mano siela, koks yra atsakas Draugui?“

Tikras lietuvis kunigas Juozas Breiva

Povilas Šimkavičius

Atėjusiuosius į renginį pasitiko kunigo Juozo Breivos portretas

Vasario 16-ąją pasitikau laikydamas rankose Antano Žilėno knygą, kurios viršelis padabintas Lietuvos trispalve ir baltu užrašu „Kelias“. Ši knyga skirta tikro lietuvio kunigo Juozo Breivos (1891–1913 10 11–1939 01 21) 125-osioms gimimo metinėms paminėti ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui. Įžangoje A. Žilėnas apibūdina herojų: „Dievo ir Tautos Vyras, Dvasios Tėvas – kunigas Juozas Breiva Lietuvių Tautai visiems laikams paliko pavyzdį – būti TIKRU LIETUVIU“.

Vasario 13 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko A. Žilėno knygos „Kelias“ pristatymas.

Kunigas J. Breiva – šviesuolis ir lietuvybės puoselėtojas

Juozapato ir Veronikos Breivų siekimas gėrio, doros, žinių ir troškimas būti laisviems persidavė ir šešiems jų vaikams: Skolastikai (Skolei), Salomėjai, Jonui, Juozui, Jurgiui ir Onai. Juozas Breiva nuo pat jaunystės stengėsi padėti Lietuvai. „Tikėjimas ir meilė Tėvynei buvo jo gyvenimo pagrindinis tikslas, jo gyvenimo tikrovė“, – rašė Antanas Žilėnas1 .

Namus saugojo „Benediktas“

Prieš 100 metų Mykolo Ambraso išdrožta statulėlė „Benediktas“ ir jos fragmentai Autoriaus nuotrauka

Noriu papasakoti apie mano išsaugotą medinę statulėlę. Mano senelė, mama, namiškiai ją vadino „Benediktu“ arba „Vyskupu Benediktu“. Apie 1970 metus statulėlė tebebuvo senelės Apolonijos Ambrasienės namuose ant aukšto Jaugilkos kaime (Krakių sen.). Tuomet ji atidavė statulėlę saugoti man. Ją parsivežiau į Rimkų kaimą (Krakių sen.). 1974 metais dėl vykdomos melioracijos senelės sodybos pastatai nugriauti. 1975 m. sausio 21 d. ji mirė.

Iš anuomet girdėtų artimųjų atsiminimų atkūriau šventojo statulėlės istoriją. „Benediktą“ maždaug prieš 100 metų išdrožė mano prosenelis Mykolas Ambrasas, sūnus Mykolo. Statulėlės aukštis 44 cm, dažyta juoda, bordine ir geltona spalvomis, nedažytos vietos turbūt reiškė baltą spalvą. Statulėlė pastatyta specialioje nišoje ir pritvirtinta prie kryžiaus. Jis stovėjo prie prosenelio Mykolo namo Kulnupio kaime. Po Pirmojo pasaulinio karo tame kaime gyveno Krakių valsčiaus viršaitis Ričardas Kuprys. Kaimo pavadinimas jam nepatiko, todėl pavadino jį Jaugilos upės, kuri tekėjo per Kulnupio kaimą, vardu – Jaugilkos (Jaugielkos) kaimas.

Šiaulių vyskupijoje

Kelmės dekanate

Dievo Gailestingumo šventė

Maldos į Dievo Gailestingumą grupės nariai su viešniomis seserimis benediktinėmis

TYTUVĖNAI. Maldos Į Dievo Gailestingumą grupė vėl organizavo Dievo Gailestingumo šventę. Dar 2015 metų pabaigoje popiežius Pranciškus kvietė „niekada nesitenkinti tuo, kas matoma tik išorėje, bet visada žiūrėti į širdį. Nė vienas žmogus negali būti atskirtas nuo Dievo Gailestingumo. Visi privalo žinoti kelią, kuris veda pas Gailestingąjį Tėvą, ir Bažnyčia visiems turi būti svetingi namai“. Kaip sakė popiežius Pranciškus, Gailestingumo metus „švęsime apmąstydami Viešpaties žodžius: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36).

Tokiomis intencijomis vyko ir šv. Mišios, kurias aukojo Tytuvėnų klebonas kun. Rimantas Žaromskis. Visą iškilmingą šventę sumanė maldos grupės vadovė Rozalija Rimkutė, sesuo Bernadeta OSB. Ji dar pasikvietė penkias pagalbininkes vienuoles benediktines iš Kauno. Jų giedojimas nuskaidrino liturgiją.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Kunigystės 20-metis tėviškės bažnyčioje

Kun. Artūras Sederevičius SJ aukoja šv. Mišias

PLOKŠČIAI. Velykų sekmadienį Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje Kristaus Prisikėlimo iškilmių šv. Mišias aukojo iš šios parapijos kilęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Artūras Sederevičius SJ. Jis talkino sielovadoje klebonui kun. Antanui Urbanavičiui ir Didžiosios savaitės liturgijoje. Po šv. Mišių kun. A. Sederevičius SJ pasveikintas kunigystės 20-mečio proga. Parapijos klebonas kun. A. Urbanavičius sakė, kad visa tai, ko pasiekė kunigas Artūras, yra jo darbštumo bei kruopštumo rezultatas ir dėkojo jam už nuolatinę pagalbą sielovadoje per Kalėdas, Velykas ir atlaidus. Kun. A. Sederevičių SJ pasveikino bendraklasiai iš Plokščių vidurinės mokyklos, kurią jis baigė, dabartinės mokyklos-daugiafunkcinio centro mokiniai pagiedojo, paskaitė eilėraščių kiti parapijiečiai. Po iškilmių bažnyčioje kunigo pagerbimas tęsėsi vaišėmis Voniškių bendruomenės namuose. Čia kun. A. Sederevičius SJ parodė skaidrių iš savo darbo Šakių, Kazlų Rūdos parapijose, kuriose buvo vikaras, jėzuitų noviciate ir I. Lojolos universitete Čikagoje.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno I dekanate

Džiugi parapijiečių bendrystė švenčiant Atvelykį

Šančių parapijiečiai šventoriuje švenčia Atvelykį

ŠANČIAI. Atvelykio sekmadienį Švč. Jėzaus Širdies parapijoje penktą kartą buvo švenčiama Dievo Gailestingumo šventė. Nuo ankstyvo ryto buvo puošiamas šventorius, ruošiama scena, vaišių stalas, o gerą orą dovanojo Dievas. Tuo pasidžiaugė ir atvykusi į šventę seimo narė Vida Marija Čigriejienė.

Šventė prasidėjo malda: prieš 10 val. šv. Mišias bažnyčioje buvo kalbamas Gailestingumo vainikėlis. Po šv. Mišių klebono kun. Virginijaus Birjoto sveikinimo žodžiu šventoriuje pradėta meninė ir pramoginė šventės dalis: koncertas, mugė, žaidimai, šokiai, loterija, laužas.

Koncerte savo paruoštus kūrinius rodė svečiai iš Neįgaliojo jaunimo centro, Montesori mokyklos-darželio „Žiburėlis“ (muzikos studija „Linksmučiai“), pasirodymą parengė M. Valančiaus mokyklos-darželio mokiniai, parapijos jaunimo choras, Vaikų dienos centro auklėtinės, sporto būrelių treneris Artūras ir kiti. Šventės metu vyko mugė: jaunimas pardavinėjo žvakeles ir pačių keptus sausainius. Kartu buvo renkamos aukos kelionei į Jaunimo dienas Krokuvoje. Vyko loterija vaikams ir suaugusiems: visi bilietai laimingi, nes kiekvienas vaikas gavo po šokoladinį skanėstą, o suaugę – Dievo Gailestingumo paveikslėlį. Pagrindinių prizų laimėtojai paskelbti šventės pabaigoje: Keturi vaikai laimėjo išvyką su jaunimu į boulingo klubą, o trys suaugę – vakarienę klebonijoje su parapijos kunigais.