|
Rastas seniausias vikingų krucifiksas
Kovo 11 diena Danijoje sodininkui ir mėgėjui tyrinėti laukus su metalo detektoriumi danui Denisui Holmui tapo iš tiesų įsimintina lauke greta nedidelės Aunslevo gyvenvietės jis atrado auksinį vikingų krucifiksą ir perdavė muziejui. Jis buvo datuotas IX amžiaus pradžia. Tai ne vien seniausias Kristaus atvaizdas, atrastas šalyje, bet gali reikšti, jog krikščionybės istorija Danijoje gali būti šiek tiek pakoreguota.
Iki šiol manyta, kad seniausias Kristaus atvaizdas Danijoje yra ant garsiojo Jelingo akmens, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Prie išraiškingai ornamentuoto Nukryžiuotojo atvaizdo pridėtas užrašas runomis: Karalius Haroldas užsakė šį paminklą Gormo, savo tėvo, ir Thyros, savo motinos, atminimui; Haroldas, kuris sau laimėjo visą Daniją ir Norvegiją, ir padarė danus krikščionimis. Žinoma, kad šis vikingų karalius buvo pastatydinęs medinę bažnyčią. Monumentas yra datuojamas apytiksliai 965 metais. Tad dabar atrastas kryželis, vos 4,2 centimetrų aukščio, sveriantis 13 gramų, naudotas kaip pakabukas ant grandinėlės, yra senesnis apie pusę amžiaus. Jis yra tokios pat stilistikos, kaip ir pora kitų IX amžiaus pradžios kryželių, kurie rasti Švedijoje. Jie tokie panašūs, kad gali būti, jog juos padarė tas pats amatininkas. Būtent šis panašumas, beje, ir leido greitai nustatyti naujojo radinio amžių, nors laukia dar ir cheminiai tyrimai. Nepaisant to, kad krucifiksas išgulėjo žemėje daugybę amžių, jis yra geriau išsilaikęs už anksčiau rastuosius.
Švedijos kryželis buvo atrastas vikingų kapinėse, tikslingai įdėtas į moters kapą, ir leidžia patikimai manyti, jog ji buvo krikščionė, žinant, jog tuo metu ten jau evangelizavo krikščionių misionieriai. Kryželio Danijoje radimo aplinkybės daug mažiau sako apie jo savininką. Yra žinoma, kad apylinkėse buvo vikingų gyvenviečių. Galima spėti, kad kryželis priklausė moteriai iš pasiturinčio, kilmingo luomo. Tačiau sunku pasakyti, ar ji buvo pagonė, kuriai kryželis buvo tik gražus pakabukas, ar krikščionė, jį nešiojusi kaip savo tikėjimo simbolį. Galbūt, kaip komentavo meno istorikas iš Romos Rodolfas Papa, jis priklausė iš krikščioniškų žemių pagrobtam įkaitui. Vis dėlto aišku, kad Nukryžiuotasis, pavaizduotas pagal keltų meno, o ne lotyniškąją tradiciją, patvirtina, jog IX amžiaus pradžioje vikingų kultūroje jau gyvavo vienokia ar kitokia krikščionybės interpretacija.
© 2016 XXI amžius
|