2016 m. balandžio 15 d.    
Nr. 15
(2183)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

20 metų nuo vienuolių pagrobimo Tibhirine

Prancūzų katalikai kovo 26–27 dienomis minėjo prancūzų vienuolių trapistų pagrobimą ir kankinystę Alžyro pilietinio karo metu, 1996 metais. Islamistų kovotojai naktį užpuolė jų Atlanto Dievo Motinos vienuolyną, įkurtą dar 1938 metais, netoli Medeos miesto, Tibhirine vietovėje, ir išsivedė septynis iš devynių bendruomenės vienuolių. Gegužės 30 dieną buvo atrastos jų nukirstos galvos, o kūnai dingo, rodos, visam laikui.

Be paties smurto ir kankinystės fakto, yra gerai žinoma iš liudytojų ir laiškų herojiška ir kilni dvasia, su kuria vienuoliai pasitiko savo kankinystę. Trapistų, kontempliatyvaus ordino vienuolių, gyvenimo būdas buvo paremtas malda ir darbu. Tuo jie per dešimtmečius nusipelnė aplinkui gyvenančių musulmonų daugumos pagarbą, vienuolyno gydytojas Lukas buvo labai vertinamas aplinkinių. Tačiau pilietinio karo metu prasiveržusiam islamistiniam fundamentalizmui jau buvo nesvarbu, ką apie vienuolius mano aplinkinių kaimų žmonės, jo išpažinėjams pyktį kėlė vien tai, kad jie – krikščionys ir prancūzai.

Trapistai gerai suprato pavojų, 1993 metų gruodį visai šalia jų buvo išžudyti krikščionys darbininkai iš tuometinės Jugoslavijos, atskyrus juos nuo musulmonų, o to paties mėnesio pabaigoje, Kalėdų naktį, vienuolius „aplankė“ grėsmingas islamistų būrys. Vienuoliai galėjo išvykti, tačiau balsavo ir nutarė, kad liks, kur buvę, melsis už visus ir gydys visus ateinančius į vienuolyną, nes toks yra jų liudijimas ir misija. Štai eilutės iš jų laiškų, testamentų, užrašų:

„Jėzau, visa širdimi priimu, kad Tavo mirtis atsinaujintų ir įvyktų manyje“, – laiške parašė brolis Celestinas, žuvęs 62 metų. „Mano kūnas yra žemei, tad prašau, tenebūna jokios apsaugos tarp jos ir manęs; mano širdis yra gyvenimui, tad prašau, jokių manierų tarp jos ir manęs; mano rankos, skirtos darbui, bus sukryžiuotos labai paprastai; tegu mano veidas būna atidengtas, kad netrukdytų bučiniui, o akys – leiskite joms žiūrėti“, – byloja brolio Christophe testamentas. Jis buvo jauniausias iš kankinių, 45 metų. „Ir kas gali mums nutikti? Tik artėjimas prie Viešpaties ir pasinėrimas į Jo švelnumą. Dievas yra Gailestingasis ir didysis Atleidėjas“; „Nėra tikros Dievo meilės nepriimant, be rezervo, mirties. Mirtis yra Dievas“, – paskutiniuosiuose savo laiškuose priduria brolis Lukas, gydytojas, vyriausias iš kankinių, žuvęs 82 metų, Alžyre pragyvenęs (kaip vienuolis) 49 metus.

Nuo 1994 iki 1996 metų Alžyre buvo nužudyta 19 katalikų kunigų ir vienuolių. 1996 rugpjūčio 1-ąją buvo susprogdintas automobilis. Žuvo Orano vyskupas Pierre Claverie, dominikonas, ir jo vairuotojas musulmonas Mahometas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija