Namus saugojo Benediktas
|
Prieš 100 metų Mykolo Ambraso
išdrožta statulėlė Benediktas
ir jos fragmentai
Autoriaus nuotrauka
|
Noriu papasakoti apie mano išsaugotą medinę statulėlę. Mano senelė, mama, namiškiai ją vadino Benediktu arba Vyskupu Benediktu. Apie 1970 metus statulėlė tebebuvo senelės Apolonijos Ambrasienės namuose ant aukšto Jaugilkos kaime (Krakių sen.). Tuomet ji atidavė statulėlę saugoti man. Ją parsivežiau į Rimkų kaimą (Krakių sen.). 1974 metais dėl vykdomos melioracijos senelės sodybos pastatai nugriauti. 1975 m. sausio 21 d. ji mirė.
Iš anuomet girdėtų artimųjų atsiminimų atkūriau šventojo statulėlės istoriją. Benediktą maždaug prieš 100 metų išdrožė mano prosenelis Mykolas Ambrasas, sūnus Mykolo. Statulėlės aukštis 44 cm, dažyta juoda, bordine ir geltona spalvomis, nedažytos vietos turbūt reiškė baltą spalvą. Statulėlė pastatyta specialioje nišoje ir pritvirtinta prie kryžiaus. Jis stovėjo prie prosenelio Mykolo namo Kulnupio kaime. Po Pirmojo pasaulinio karo tame kaime gyveno Krakių valsčiaus viršaitis Ričardas Kuprys. Kaimo pavadinimas jam nepatiko, todėl pavadino jį Jaugilos upės, kuri tekėjo per Kulnupio kaimą, vardu Jaugilkos (Jaugielkos) kaimas.
Kryžių su statulėle Benediktu pašventino Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato mūrinės bažnyčios statytojas kun. Jonas Vidmantas. Jis gimė 1865 m. birželio 20 d. Kaulinių kaime (Radviliškio r.), mirė 1934 m. balandžio 29 d. Krakėse (Kėdainių r.). 1887 metais jis įstojo į Kauno kunigų seminariją, 1891 m. lapkričio 24 d. įšventintas kunigu. 1902 11 131915 07 14 kun. J. Vidmantas buvo Krakių bažnyčios klebonas. Nuo 1915 07 14 iki 1918-ųjų liepos pabėgėlių kapelionas Rusijoje. Sugrįžęs į Lietuvą nuo 1919 05 06 paskirtas Krakių altaristu. 19201923 metais buvo Krakių kotryniečių vienuolyno kapelionas. Spaudos draudimo metais kun. J. Vidmantas pasižymėjo kaip knygnešys.
Kas ir kodėl šventojo statulėlę pavadino Benedikto vardu? Žemaičių vyskupijoje vyskupo tokiu vardu tuomet nebuvo. V. Kamuntavičienės ir L. Šinkūnaitės monografijoje ,,Apytalaukio parapija radau nežinomo popiežiaus statulos iš Apytalaukio parapijos nuotrauką. Mano nuomone, M. Ambraso išdrožtoji dauguma detalių panaši į minėtą popiežiaus statulėlę. Nuo Krakių iki Apytalaukio apie 40 km.
19141922 metais popiežiumi buvo Benediktas XV. Tikėtina, kad tada galėjo būti išdrožtas ir pašventintas Benediktas. Statulėlę pavadinti popiežiaus Benedikto XV vardu galėjo pasiūlyti kunigas Jonas Vidmantas, o gal drožėjas Mykolas Ambrasas, išdrožęs to meto popiežių iš medžio. M. Ambrasas (Ambrazas) gimė 1862 m. rugsėjo 26 d. Grinkiškio parapijos Trankinių bajorkaimyje. Pakrikštytas Vosiliškio filijos bažnyčioje. Po dvejų metų Ambrasų šeima atsikėlė į Krakių valsčių, apsistojo, atrodo, Milvydų kaime. Kulnupio kaimo vietoje tuomet augo miškas ir krūmai, nebuvo kelio link Pakarklių. Mykolo tėvas irgi Mykolas iškirto mišką ir krūmus, išrovė kelmus. Miegojo čia pat, vežime, po atviru dangumi. Sakoma, kad vilkai papjovę kumeliuką. Po atkaklaus darbo radosi dirbama žemė, ten pastatė namus ir įsikūrė su žmona Domicele, vaikais Mykolu ir Amelija. Užaugęs sūnus Mykolas valsčiuje garsėjo kaip nagingas stalius. Gamino įvairaus dydžio statines, kubilus, sviestamušes, avilius ir kitus staliaus dirbinius. Laikė 30 avilių bičių. Turėjo du medelynus, braškyną, pats skiepydavo medelius. Savo sūnui Jonui 1922 metais pastatė namus. Už parduotus medelius, staliaus gaminius, medų gaudavo nemažas pajamas. Dar augino javus, buvo svirnas, jauja, kur mindavo linus, ir kiti ūkio pastatai. Mykolas buvo labai darbštus, atkakliai siekdavo tikslo. Gyveno dideliame dviejų galų name su sūnaus Tado šeima. M. Ambrasas mirė 1938 m. rugsėjo 29 d. Palaidotas senose Krakių kapinėse. Vėliu meistrauti mėgo jo anūkas Gediminas Mykolas.
Išliko prosenelio Mykolo staliaus įrankiai, medžio dirbiniai ir Benediktas, saugojęs jo namus Kulnupio (Jaugilkos) kaime. Protėvių sodybos vietoje dar ošia liepos ir klevai.
Albinas Dementiška
Kėdainių rajonas
© 2016 XXI amžius
|