2016 m. gegužės 27 d.    
Nr. 21
(2189)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Žaizdos
kūne mūsų...


XXI Amžius


Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.


Valstybės kūrėjai

Prezidentas Kazys Grinius – Lietuvos valstybės modernizuotojas

Aistė MASIONYTĖ

Kapitonas Bronius Juškys, Kazys Grinius,
Juozas Audėnas ir jo sūnus 1945 m.
lapkričio 28 d. Hanau (Vokietija)

2016-uosius paskelbus Prezidento K. Griniaus metais, gegužės 11-ąją Seime buvo atverta jam skirta paroda, surengtas forumas-minėjimas. Jame kalbėję istorikai pabrėžė, jog vienas Lietuvos valstybės tėvų – K. Grinius – siekė stumtelėti šalį progreso keliu, padaryti ją laisvesnę, europietiškesnę, atsikratyti iš carinės Rusijos paveldėtų valdymo ydų.

K. Grinius vienintelis iš ano meto Lietuvos politikų buvo tapęs Seimo nariu, ministru pirmininku ir Respublikos Prezidentu. Jis vadovavo pirmajai parlamentinei Lietuvos vyriausybei, kuri baigė derybas su Sovietų Rusija ir pasirašė su ja taikos sutartį, nustatė sieną su Latvija, atmetė Hymanso projektu siūlomą sąjungą su Lenkija. K. Griniaus vadovavimo laikotarpiu Lietuvą de jure pripažino devynios valstybės, šalis buvo priimta į Tautų Sąjungą. K. Griniaus prezidentavimo metu buvo atšaukta karo padėtis, priimtas Amnestijos įstatymas, panaikinta cenzūra, atlikti kiti demokratiniai pertvarkymai.


Dezinformacijos labirintuose

Tariami žydšaudžių medžiotojai ir brakonieriai

Algimantas ZOLUBAS

Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė yra, kai laikomasi tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, – kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu metu neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net mirę žmonės. Tai regime įvairiose šalyse, o greta – ir brakonieriavimą.

Nusikaltėlių paieška, sekimas, areštas, nuteisimas, siekiant įgyvendinti teisingumą yra reglamentuotas valstybės įstatymais, poįstatyminiais aktais. Įvairūs kitokie nusikaltėlių persekiojimai, nubaudimai prilygintini nelegaliai medžioklei – brakonieriavimui. Deja, dabar, ypač pastaruoju metu, vyksta nuožmiausias jau mirusių, todėl apsiginti nebegalinčių, Lietuvos neva žydšaudžių brakonieriavimas. Žiniasklaidoje paskleista daugybė informacijos, kuri inkriminuoja pasipriešinimo okupacijoms dalyviams žydšaudystę. Tokiam brakonieriavimui Valstybė, deja, leidžia vešėti.


Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje

Mankurtizmas – tautos nykimo ženklas

Eugenijus Ignatavičius

„Žuvys neturi atminties“ – prieš keliolika metų šviesios atminties rašytojas Juozas Aputis šitaip pavadino puikią novelę. Tačiau savo atmintimi ne kažin kiek galėtų pasigirti ir žmonės. Skaudu būna klausantis radijo išgirsti jaunos studentės ar pasibasčiusių po pasaulį jaunuolių pasisakymus: „Aš nežinau, kas esu, man vienas ir tas pat – lietuvis, lenkas ar vokietis. Aš ieškau pats savęs“. Lygiai tokiais žodžiais po 1863 metų sukilimo atvykusi į JAV viena pirmųjų emigrančių apibūdino save. Paskirstymo punkte prie Hudzono įlankos moteris, paklausta, kokios esanti tautybės, atsakė: „Šiaurės vakarų krašto, ten aš iš čiabuvių, vietinė“...


Nelietuviai – Lietuvai

Neoficiali Lietuvos garbės konsulė Vroclave – Europos kultūros sostinėje

Gerimantas Statinis

Dr. Tatjana Vologdina

Atstumas nuo Vilniaus iki Vroclavo 795 km, tačiau skrendant lėktuvu kelionė neprailgsta, su persėdimu Varšuvoje užtrunka apie tris valandas. Išskridus anksti ryte, jau 10 val. galima pradėti pažintį su šių metų Europos kultūros sostine Vroclavu. Jo porininkas – San Sebastiano miestas Ispanijoje.

Kodėl verta aplankyti Vroclavą?

Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinės – Vroclavo – senamiestis išsidėstęs labai kompaktiškai, upės Odros pašonėje ir apsuptas fosos – gynybinio vandens griovio. Tai – bene vienintelis Europoje išlikęs fortifikacinis reiškinys, nes daugelyje miestų gynybiniai grioviai buvo sulyginti su žeme. Pasiklysti gana sunku, nes nusukęs į šoną, visuomet atsiremsi į kanalą. Mieste net dvylika salų, o tiltų netgi 120. Todėl kai kas Vroclavą vadina Lenkijos Venecija – čia baidarėmis ar laiveliais galima apiplaukti senamiestį, o Odros upe iškylauti pramoginiais laivais.


Dezinformacijos labirintuose

Į horizontus pasižvalgius

Kun. Robertas Pukenis

Bežvelgiant į Tėvynės horizontus, ir vėl nematyti skaidrios padangės. Kai buvo nuspręsta atsiųsti 4 000 greito reagavimo karių (anglų, vokiečių po vieną ir du JAV batalionus), atrodė, kad laikas eina mūsų naudai, NATO atbunda. Bet kai perskaičiau Danijos generolo Maiklo Klemenseno (Michael Clemmensen) interviu, pasitvirtino ir mano nuojautos bei įžvalgos. Kol kas nematau jokių Rusijos žingsnių atgal, tik į priekį, nėra jokių ženklų, kad Rusija atsitrauktų. Dar baisiau buvo skaityti, kai palikdamas postą NATO pajėgų vadas generolas Filipas Markas Bredlovas (Philip Mark Breedlove) teigė: „Oro gynybai Baltijos šalyse užtikrinti gali tekti atsiųsti ir daugiau naikintuvų, kurių šiuo metu Lietuvoje ir Estijoje dislokuota po keturis“. Generolas patvirtino gal jau kelintą kartą: „Reikia, kad NATO politinė vadovybė apsispręstų dėl mechanizmo, pagal kurį Baltijos šalių oro policijos misijos naikintuvai krizės atveju galėtų dalyvauti kovos veiksmuose. Ar suprantate, ką tai reiškia? Kai užpuls, tik tada vadovybė nuspręs, kaip ir ką daryti. Greičiau šitie prezidentai ir ministrai purkštaus „iš didelio susirūpinimo“, nes bus per vėlu, o rusai greičiau užims Baltijos šalis, negu NATO pajėgos spės atvykti. Ne komiška, bet išdavikiška.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija