|
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Naujajam amžiui skyrė 9000 eurų projektui Žaizdos kūne mūsų...
XXI amžiaus laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: Akistata
su Tėvyne, Dezinformacijos labirintuose, Eterio balsai iš anapus,
Gailestingumas lietuvių tautos bruožas, Kova be taisyklių,
Laikas ir žmonės, Laisvės daigai nelaisvės tamsoje, Likimai,
Nelietuviai Lietuvai, Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai
literatūroje, Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius, Valstybės
kūrėjai, Žmogaus dvasia neįveikiama.
|
|
Valstybės kūrėjai
Prezidentas Kazys Grinius
Lietuvos valstybės modernizuotojas
Aistė MASIONYTĖ
|
Kapitonas Bronius Juškys, Kazys Grinius,
Juozas Audėnas ir jo sūnus 1945 m.
lapkričio 28 d. Hanau (Vokietija)
|
2016-uosius paskelbus Prezidento K. Griniaus
metais, gegužės 11-ąją Seime buvo atverta jam skirta paroda, surengtas
forumas-minėjimas. Jame kalbėję istorikai pabrėžė, jog vienas Lietuvos
valstybės tėvų K. Grinius siekė stumtelėti šalį progreso keliu,
padaryti ją laisvesnę, europietiškesnę, atsikratyti iš carinės Rusijos
paveldėtų valdymo ydų.
K. Grinius vienintelis iš ano meto Lietuvos
politikų buvo tapęs Seimo nariu, ministru pirmininku ir Respublikos
Prezidentu. Jis vadovavo pirmajai parlamentinei Lietuvos vyriausybei,
kuri baigė derybas su Sovietų Rusija ir pasirašė su ja taikos sutartį,
nustatė sieną su Latvija, atmetė Hymanso projektu siūlomą sąjungą
su Lenkija. K. Griniaus vadovavimo laikotarpiu Lietuvą de jure pripažino
devynios valstybės, šalis buvo priimta į Tautų Sąjungą. K. Griniaus
prezidentavimo metu buvo atšaukta karo padėtis, priimtas Amnestijos
įstatymas, panaikinta cenzūra, atlikti kiti demokratiniai pertvarkymai.
|
|
Dezinformacijos labirintuose
Tariami žydšaudžių medžiotojai
ir brakonieriai
Algimantas ZOLUBAS
Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių
ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas,
šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo
maistu būdas. Teisėta medžioklė yra, kai laikomasi tam tikrų taisyklių,
patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių.
Brakonieriavimas, kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių
aktų medžiojant draudžiamu metu neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant
leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė
reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net
mirę žmonės. Tai regime įvairiose šalyse, o greta ir brakonieriavimą.
Nusikaltėlių paieška, sekimas, areštas, nuteisimas,
siekiant įgyvendinti teisingumą yra reglamentuotas valstybės įstatymais,
poįstatyminiais aktais. Įvairūs kitokie nusikaltėlių persekiojimai,
nubaudimai prilygintini nelegaliai medžioklei brakonieriavimui.
Deja, dabar, ypač pastaruoju metu, vyksta nuožmiausias jau mirusių,
todėl apsiginti nebegalinčių, Lietuvos neva žydšaudžių brakonieriavimas.
Žiniasklaidoje paskleista daugybė informacijos, kuri inkriminuoja
pasipriešinimo okupacijoms dalyviams žydšaudystę. Tokiam brakonieriavimui
Valstybė, deja, leidžia vešėti.
|
|
Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai
literatūroje
Mankurtizmas tautos
nykimo ženklas
Eugenijus Ignatavičius
Žuvys neturi atminties prieš keliolika metų
šviesios atminties rašytojas Juozas Aputis šitaip pavadino puikią
novelę. Tačiau savo atmintimi ne kažin kiek galėtų pasigirti ir
žmonės. Skaudu būna klausantis radijo išgirsti jaunos studentės
ar pasibasčiusių po pasaulį jaunuolių pasisakymus: Aš nežinau,
kas esu, man vienas ir tas pat lietuvis, lenkas ar vokietis. Aš
ieškau pats savęs. Lygiai tokiais žodžiais po 1863 metų sukilimo
atvykusi į JAV viena pirmųjų emigrančių apibūdino save. Paskirstymo
punkte prie Hudzono įlankos moteris, paklausta, kokios esanti tautybės,
atsakė: Šiaurės vakarų krašto, ten aš iš čiabuvių, vietinė...
|
|
Nelietuviai Lietuvai
Neoficiali Lietuvos
garbės konsulė Vroclave Europos kultūros sostinėje
Gerimantas Statinis
|
Dr. Tatjana Vologdina
|
Atstumas nuo Vilniaus iki Vroclavo 795 km, tačiau
skrendant lėktuvu kelionė neprailgsta, su persėdimu Varšuvoje
užtrunka apie tris valandas. Išskridus anksti ryte, jau 10 val.
galima pradėti pažintį su šių metų Europos kultūros sostine Vroclavu.
Jo porininkas San Sebastiano miestas Ispanijoje.
Kodėl verta aplankyti Vroclavą?
Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinės Vroclavo
senamiestis išsidėstęs labai kompaktiškai, upės Odros pašonėje
ir apsuptas fosos gynybinio vandens griovio. Tai bene vienintelis
Europoje išlikęs fortifikacinis reiškinys, nes daugelyje miestų
gynybiniai grioviai buvo sulyginti su žeme. Pasiklysti gana sunku,
nes nusukęs į šoną, visuomet atsiremsi į kanalą. Mieste net dvylika
salų, o tiltų netgi 120. Todėl kai kas Vroclavą vadina Lenkijos
Venecija čia baidarėmis ar laiveliais galima apiplaukti senamiestį,
o Odros upe iškylauti pramoginiais laivais.
|
|
Dezinformacijos labirintuose
Į horizontus pasižvalgius
Kun. Robertas Pukenis
Bežvelgiant į Tėvynės horizontus, ir vėl nematyti
skaidrios padangės. Kai buvo nuspręsta atsiųsti 4 000 greito reagavimo
karių (anglų, vokiečių po vieną ir du JAV batalionus), atrodė, kad
laikas eina mūsų naudai, NATO atbunda. Bet kai perskaičiau Danijos
generolo Maiklo Klemenseno (Michael Clemmensen) interviu, pasitvirtino
ir mano nuojautos bei įžvalgos. Kol kas nematau jokių Rusijos žingsnių
atgal, tik į priekį, nėra jokių ženklų, kad Rusija atsitrauktų.
Dar baisiau buvo skaityti, kai palikdamas postą NATO pajėgų vadas
generolas Filipas Markas Bredlovas (Philip Mark Breedlove) teigė:
Oro gynybai Baltijos šalyse užtikrinti gali tekti atsiųsti ir daugiau
naikintuvų, kurių šiuo metu Lietuvoje ir Estijoje dislokuota po
keturis. Generolas patvirtino gal jau kelintą kartą: Reikia, kad
NATO politinė vadovybė apsispręstų dėl mechanizmo, pagal kurį Baltijos
šalių oro policijos misijos naikintuvai krizės atveju galėtų dalyvauti
kovos veiksmuose. Ar suprantate, ką tai reiškia? Kai užpuls, tik
tada vadovybė nuspręs, kaip ir ką daryti. Greičiau šitie prezidentai
ir ministrai purkštaus iš didelio susirūpinimo, nes bus per vėlu,
o rusai greičiau užims Baltijos šalis, negu NATO pajėgos spės atvykti.
Ne komiška, bet išdavikiška.
|
|
|