Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Viltinga socialinės doktrinos žinia

Enciklikų „Centesimus annus“ 25 metų ir „Rerum novarum“ 125 metų sukaktis 

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikina „Centesimus annus pro Pontifice“ fondo pirmininką finansininką Domingą Zugraniesą Bikelį

Gegužę minimos svarbių Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo dokumentų sukaktys. Prieš 125 metus, 1891 m. gegužės 15 d., buvo paskelbta popiežiaus Leono XIII enciklika „Rerum novarum“, ženklinusi naujos ir veiksmingos bažnytinės doktrinos apie visuomeninį, ekonominį ir politinį, gyvenimą gimimą, atsiliepusi į tuomet besiplėtojančias socialistines (komunistines) ir liberalistines nuostatas industrinės revoliucijos prieštaringumų kontekste. Dar didesnio dėmesio susilaukė prieš 25 metus, 1991 m. gegužės 1 d. publikuota popiežiaus Jono Pauliaus II socialinė enciklika „Centesimus annus“, skirta 100-osioms dokumento „Rerum novarum“ metinėms, tą mokymą vertinanti jau visiškai kitomis aplinkybėmis, žlugus „realaus socializmo“ (sovietinio komunizmo) sistemai Rytų Europoje. Šventasis Jonas Paulius II pranašiškai perspėjo, kad džiaugiantis dėl Dievą atmetusio komunistinio totalitarizmo pralaimėjimo negalima suabsoliutinti „kapitalistinės sistemos“ pergalės, nes nesilaikydama moralės principų ir visą dėmesį sutelkdama į materialinę naudą, ji gali atvesti prie dar didesnės eksploatacijos, socialinės nelygybės ir kontroversijų vargšų ir turtingųjų sluoksnių santykiuose. Pastarasis amžiaus ketvirtis šiuos perspėjimus iš dalies patvirtino, teigiama neseniai „Centesimus annus“ sukakčiai paminėti Vatikane surengtose konferencijose skaitytuose pranešimuose.

Panevėžio vyskupija turi ordinarą

Panevėžio vyskupu paskirtas Linas Genadijus Vodopjanovas OFM Klier. Raimundo Zimkos nuotrauka

Gegužės 20 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus naujuoju Panevėžio vyskupu paskyrė dabartinį Telšių vyskupijos augziliarą Genadijų Liną Vodopjanovą OFM. Kol paskirtasis vyskupas perims vyskupijos valdymą, vyskupijai toliau vadovaus arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ apaštalinio administratoriaus teisėmis.

Genadijus (vienuolinis vardas Linas) Vodopjanovas gimė 1973 m. birželio 8 d. Neringoje, Telšių vyskupijoje. Baigęs vidurinę mokyklą Nidoje, įstojo į Mažesniųjų Brolių vienuolyną Kretingoje. Nuo 1992 iki 1993 metų atliko noviciatą Kennebunkport, Maine (JAV). 1993 m. birželio 4 dieną davė pirmuosius pranciškonų įžadus. Nuo 1993 iki 1995 metų mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos fakultete. Nuo 1995 iki 2000 metų studijavo Italijoje, Veronos Studio teologico „S. Bernardino“ prie popiežiškojo universiteto „Antonianum“ ir 2000 m. gegužės 26 d. gavo teologijos bakalauro laipsnį. 1996 m. rugpjūčio 15 d. davė amžinuosius įžadus, pasirinkdamas vienuolinį Lino vardą. 2000 m. liepos 15 d. buvo pašventintas kunigu. Inkardinuotas Mažesniųjų Brolių Lietuvos Šventojo Kazimiero provincijoje. 2000 metais buvo paskirtas Kretingos parapijos vikaru. 2001–2004 metais ėjo Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyno Gvardijono pareigas. 2003–2004 metais dirbo Kretingos parapijos klebonu, 2004–2007 metais – Šiaulių Kryžių Kalno vienuolyno Gvardijonu. 2007–2010 metais ėjo Noviciato magistro pareigas. 2007 metais išrinktas Lietuvos Mažesniųjų brolių Šventojo Kazimiero Provincijos viceministru 2007–2013 metų kadencijai. Nuo 2010 metų ėjo Kretingos parapijos klebono pareigas. 2012 m. vasario 11 d. Popiežius Benediktas XVI tėvą Genadijų Liną Vodopjanovą paskyrė Telšių vyskupijos vyskupu augziliaru, suteikdamas jam Quizos vyskupo titulą. 2012 m. balandžio 14 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje buvo konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupo generalvikaru. 2014 m. spalio 28 d. išrinktas LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininku. 2016 m. gegužės 20 dieną paskirtas Panevėžio vyskupijos vyskupu.

Vyskupystės jubiliejus – proga apžvelgti nuveiktus darbus

Prieš 25 metus vyskupu buvo įšventintas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ. Šiandien jis atsako į „XXI amžiaus“ klausimus.

Prieš 25 metus vyskupu konsekruotas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ pasakoja apie nuveiktus darbus

1991 m. gegužės 19 d. Jus konsekravo tuometinis Kauno arkivyskupas metropolitas kardinolas Vincentas Sladkevičius, kurio įpėdiniu po penkerių metų tapote. Kokie prisiminimai iš santykių su pirmtaku ganytojo tarnystėje, ypač pirmaisiais metais? Koks buvo jo pavyzdys ir kokia įtaka Jums?

Kardinolą Vincentą pažinojau nuo Seminarijos laikų; klierikai jį labai gerbė dėl jo gilaus dvasinio gyvenimo. Vėliau, kai jis gyveno tremtyje Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje, jį aplankydavau, norėdamas vienu ar kitu klausimu pasitarti. Tapus jo pagalbininku, mūsų pagarbūs santykiai išliko. Jis man patikėdavo beveik visas galimas ganytojo pareigas, sau pasilikdavo tik kunigų skyrimus ir finansus. Po poros metų pavedė ir juos tvarkyti. Kardinolas apie žmones kalbėdavo tik gerai, o kai neturėdavo, ką gera pasakyti, patylėdavo. Šitoks jo elgesys buvo dėl giliai praktikuojamos meilės.

Lūžio metų kunigas

Akmenės klebonas su mama

Laikas... Bėgantis, lekiantis, skubantis... Apie laiką, apie buvimą jame, apie ėjimą į savo pašaukimą kalbėjomės su Akmenės Šv. Onos bažnyčios klebonu kanauninku Egidijumi ZULCU, švenčiančiu 25 kunigiškos tarnystės metų jubiliejų. Kalbėjomės apie tai, kokie ženklai nuo vaikystės dienų žymėjo kelią į kunigystę, apie žmogaus ir Dievo planus, apie atradimus ir išbandymus, siunčiamus žmogui.

Pradėkime nuo 1993 metų rugsėjo, kai Jūs, jaunas kunigas, Telšių kunigų seminarijos dėstytojas, pasitikote kaip ir visa šimtatūkstantinė žmonių minia Baltąjį Popiežių, dabar jau šventąjį Joną Paulių II. Tik Jūs buvote arčiau – jam patarnavote. Kaip šio švento žmogaus skleidžiama šviesa palietė Jus?

Popiežių Joną Paulių II pirmiausia pamačiau Vilniuje, Arkikatedroje Bazilikoje. Kai jis pasirodė, visa minia tarsi siūbtelėjo prie jo. O aš stovėjau nuošaliau, žiūrėjau į jį ir jaučiau nepaprastą charizmą: gerumą, ramybę ir meilę, sklindančią nuo jo. Paskui buvo Aušros Vartų koplyčia. Kai Šventasis Tėvas kalbėjo rožinį, buvau taip arti, kad mačiau ašarą, sutviskusią jo akyse... Ir ašara, ir be galo nuoširdi malda, atrodo, išsakė viską: meilę lietuvių tautai ir begalinę padėką Motinai Marijai už išklausytas maldas, už susigrąžintą tautos laisvę. O Kryžių kalne su savo klierikais patarnavome apeigose... Jo šventumas jau tada tarsi buvo jaučiamas...

Klausytis kito užmirštant save

Kun. Vytenis Vaškelis

Tikėjimo šviesoje gyvenimo ištakų apmąstymas įprasmina dabarties momentą ir tiesia taką ateičiai. Pasaulio sukūrimo priešistorė byloja, kad Dievas, prieš pradėdamas kurti dangų ir žemę, pirmiausia savyje amžinai turėjo pasidalinimo dieviškąja meile su tais, kurie bus sukurti, idėją. Ji tapo kūnu, kai Kūrėjas savo gerumu nebūčiai „išaugino“ gyvybės sparnus tardamas: „Tebūna...“ (Per 1, 3), ir materiali erdvė, ypač žemė, palaipsniui įgijo naujas nepakartojamo grožio formas bei turinį... Pagal savo atvaizdą Jis sukūrė žmones, trokšdamas, kad jie mokytųsi iš Jo pavyzdžio: ramiai tylėti, įdėmiai klausytis, protingai mąstyti ir tik tada tarti logišką žodį, kuris būtų patvirtinamas teisingu veiksmu.

Edeno sode Adomas ir Ieva įgytų žinių nesugebėjo tinkamai pritaikyti praktikoje. Kai jie išgirdo puolusio angelo melu užnuodytus žodžius, užuot trumpai patylėję ir Dievo akivaizdoje susimąstę, klausdami, ką tai reiškia, bematant su mirtinu priešu leidosi į nenuspėjamą dialogą... Aiškėja, kodėl ir dabar pasaulyje daugybė žmonių savo elgesiu yra labai panašūs į savo senąjį nesuvaldytą „aš“ (Rom 6, 6), nes jiems trūksta tos Jo šviesos, kuri demaskuoja blogį ir moko tiesos kelio.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Gėrio, Tiesos ir Meilės šauklys

Vyskupas Jonas Kauneckas šventina suremontuotą kleboniją. Kairėje už jo – klebonas kun. Tadeus Vallian

ŠLAVANTAI. Savo gyvenimo kelyje sutikau nemažai žmonių, pažinojusių kun. Juozą Zdebskį. Jie tikrai man buvo siųsti Dievo kaip ir jis pats, tik jau iš Amžinybės, kaip ir dienoraštyje palikti jo žodžiai: Kiekvieną žmogų, kurį sutinki savo gyvenimo kelyje, sutinki ne atsitiktinai – turi jam ką nors duoti, o gal iš jo gauti. Ilgėjant išsiskyrimo laikui, tie kunigo palikti testamentiniai Lietuvos laukų akmenėliai, rodosi, pavirsta dvasiniais išminties perlais, o kunigo pasėti tikėjimo grūdai su juo bendravusių vaikų, jaunuolių gyvenime jau augina dešimteriopą derlių. Paminėti  kun. J. Zdebskio gimimo ir žūties datas susirenka ištikimiausi bendražygiai, jo darbų ir tikėjimo liudytojai, gerbėjai. Ir gegužės 7 dieną jie susirinko į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčioje surengtą iškilmę. Tikintieji paminėjo 87-ąsias kun. Juozo Zdebskio gimimo ir 30-ąsias žūties metines. Kartu atvyko kunigai: Ilguvos klebonas kun. Vytautas Sakavičius, Punsko parapijos vikaras kun. Marius Talutis. Iškilmėje dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Gintautas Salatka. Klebonas kun. Tadeus Vallian ragino tikinčiuosius šv. Mišiose melstis, prašant Aukščiausiojo malonės, kad kun. J. Zdebskis būtų iškeltas į altorių garbę, o kartu už visus parapijos geradarius, ypač už tuos, kurie visa kuo padėjo pasiruošti šiai šventei.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Sekminės ir Sutvirtinimo sakramentas

Bendra Sutvirtinimo sakramentą gavusiųjų nuotrauka su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila

KRYŽIAI. Pavasario gyvybinėmis galiomis alsuojanti žemė, baltais nuometais apsigobusios obelys ir saulės spindulių pabarstukais –  pienių žiedais – iškaišytos pakelės palydi maldos piligrimus į diecezinę Kryžių šventovę. Čia jau 200 metų švenčiami Sekminių atlaidai. Tuometinis Metelių klebonas kun. Ignas Žibanavičius pastatė koplyčią ir 1816 m. gegužės 25 d. Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis aukojo pirmąsias šv. Mišias, o popiežius Pijus VII maldininkams suteikė atlaidus. Jubiliejaus iškilmė vyks per Petrinių atlaidus, birželio 26 dieną. Joje pakviestas dalyvauti ir Apaštalinis nuncijus Pabaltijo kraštams arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana). Šią džiugią žinią paskelbė Vilkaviškio vyskupijos vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, vadovaudamas atlaidams gegužės 15-ąją. Jis kvietė maldininkus gausiai dalyvauti jubiliejinėje šventėje.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Sekminės su nuncijumi

Prie pašventintos šv. arkangelo Mykolo skulptūros arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana, jo kairėje Telšių kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, dešinėje – skulptūros autorius Algirdas Bosas. Trečias iš kairės – parapijos klebonas dekanas kanauninkas Jonas Paulauskas, kairėje – kun. Mindaugas Šlaustas

GARGŽDAI. Gegužės 15-ąją, sekmadienį, per Sekmines, Šv. arkangelo Mykolo parapijoje lankėsi Šventojo sosto atstovas Lietuvai, Latvijai, Estijai Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana). Jį lydėjo asmeninis sekretorius, Gargždų parapijoje vikaru dirbęs kun. Mindaugas Šlaustas. Be gimtosios ispanų kalbos, nuncijus dar moka italų, anglų, prancūzų, portugalų kalbas, šiek tiek jau kalba ir lietuviškai. Jis susitiko, nuoširdžiai, dalykiškai kalbėjosi su tikybos mokytojomis, parapijos Šeimos centro atstovais, kunigais, prieš Sumos šv. Mišias pašventino neseniai virš paradinių bažnyčios durų pastatytą skulptoriaus Algirdo Boso sukurtą šv. arkangelo Mykolo skulptūrą.

Šv. Mišioms vadovavo Apaštalinis nuncijus. Homilijoje jis džiaugėsi, kad gali aukoti Sekminių Eucharistiją gražioje Gargždų bažnyčioje, dėkojo parapijos klebonui kanauninkui Jonui Paulauskui už pakvietimą atvykti, perdavė Šventojo Tėvo palaiminimą. „Sekminių šventė mums, krikščionims, yra Bažnyčios gimimo šventė, – kalbėjo Apaštalinis nuncijus. „Paskutinės vakarienės menėje prieš kančią Jėzus kalbėjo: Kas mane myli, laikysis mano įsakymų... ir mano Tėvas jį mylės, mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Dar Jėzus sakė mokiniams: Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus. Meilė yra krikščionio tapatybės kortelė. Tai yra vienintelis galiojantis „dokumentas“, kad būtume atpažinti kaip Jėzaus mokiniai“, – kreipėsi Apaštalinis nuncijus į besiruošiančius priimti Sutvirtinimo sakramentą. „Bažnyčiai reikia Jūsų, pasauliui reikia vyrų ir moterų, kurie liudytų tikrą, gailestingą Dievo meilę“.

Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Sekminių atlaidai vyko tris dienas

Kristaus skulptūra prie Cedrono upelio

VEPRIAI. Tris dienas čia tradiciškai buvo švenčiami Sekminių atlaidai. Gegužės 14-ąją, šeštadienį, juose apsilankė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Ukmergės dekanas kun. Vaidas Bartkus, Jonavos dekanas kun. Audrius Mikitiukas, Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, LLKS valdybos pirmininko pavaduotojas, Kauno miesto Sąjūdžio pirmininkas Raimundas Kaminskas, politinis kalinys, Vyčio Kryžiaus kavalierius Romas Žemaitis bei kiti svečiai. Arkivyskupas aukojo šv. Mišias, buvo einamos Kalvarijos. Arkiv. L. Virbalas SJ pašventino penktąją Kryžiaus kelio stotį – Kristaus skulptūrą prie Cedrono upelio.

Susirinkusieji klausėsi chorų „Vyturys“, „Margiris“ ir „Draugystė“, Pašilės ir Deltuvos parapijų giesmininkų, koncertavo Ukmergės miesto ir rajono saviveiklininkai. Atlaiduose Lietuvos Sąjūdžio Laisvės kovų didžiojo kryžiaus ordinais ir medaliais apdovanoti arkiv. L. Virbalas SJ, meras R. Janickas, Veprių klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas, 75 metų jubiliejų šventęs „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys ir gydytoja G. G. Šaulienė.