Žaizdos
kūne mūsų...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lietuva prieš 75 metus: okupacijos, trėmimai, žudymai, karas

Paminklas Budavonėms kankiniams kunigams Vaclovui Balsiui, Justinui Dabrilai ir Jonui Petrikai Vilkaviškio Katedros šventoriuje Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

Antkapinis paminklas bolševikų nužudytiems kunigams Pranui Vitkevičiui, Boleslovui Vėgėlei ir Zigmantui Stankevičiui Skarulių kapinėse Ričardo Šaknio nuotrauka

1941 m. birželio 14-ąją sovietinė valdžia pradėjo masiškai deportuoti ir žudyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. Tai buvo jau ketvirtasis trėmimas iš SSRS užimtų teritorijų į Rusijos gilumą, pagal SSRS NKGB komisaro pavaduotojo Serovo visiškai slaptą instrukciją, patvirtintą birželio 4 dieną. Be teismo ir tardymo į tolimuosius Sibiro rajonus išsiųsta 17 ešelonų politinio, karinio, ūkinio Lietuvos elito atstovų, iš viso 17619 žmonių. 3350 vyrų buvo atskirta nuo šeimų ir išvežta į lagerius (2230 iš jų – į Krasnojarsko lagerius), 52 % šių vyrų žuvo, 30 % likimas nežinomas. Tarp kitų šeimų narių (14269 žmonės) buvo 5140 vaikų iki 16 metų. 142 vaikai gimė pakeliui į trėmimo vietas. 70 % šių vaikų mirė nesulaukę dvejų metų. Lietuvoje prasidėjo sąmoningas ir tvirtas pasipriešinimas bolševikiniams okupantams. Ši diena nuo 1989 metų Lietuvoje pavadinta Gedulo ir Vilties diena.

• 1941 06 14–15 iš Lietuvos kariuomenės suformuoto korpuso suimtas 271 karininkas, 33 puskarininkiai, 15 eilinių ir 4 civiliniai tarnautojai. Vien iš Varėnos poligono tą dieną ištremta apie pustrečio šimto jaunesniųjų karininkų.

• 1941 06 14 SSRS telegramų agentūra TASS paskelbė pareiškimą dėl gandų apie karą. Buvo pranešta, kad Vokietija irgi griežtai laikosi Tarybų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo sutarties kaip ir Tarybų Sąjunga, todėl, tarybinių sluoksnių nuomone, gandai apie Vokietijos ketinimus nutraukti sutartį ir užpulti Tarybų Sąjungą visiškai nepagrįsti. Išvakarėse šis pareiškimas buvo oficialiai perduotas Vokietijos ambasadoriui Maskvoje fon der Šulenburgui. Šiuo pareiškimu Stalinas norėjo, kad nacistinė vyriausybė atskleistų savo poziciją, tačiau pastaroji atsakė visiška tyla. Tai sukėlė sovietams nerimą.

• 1941 06 16 iš Lietuvos kalėjimų į lagerius išvežti 747 kaliniai.

• 1941 06 21 vėlai vakare Molotovas pakvietė Vokietijos ambasadorių fon der Šulenbergą į Kremlių. Posėdis prasidėjo 21 val. 30 min. Molotovas išreiškė protestą: „Vokiečių lėktuvai paskutiniu metu sistemingai pažeidinėja sieną. Susidaro įspūdis, jog Vokietijos vyriausybė nepatenkinta kažkokiais tarybinės vyriausybės veiksmais. Jeigu tai susiję su Jugoslavijos reikalais (prieš pat hitlerinei Vokietijai užpuolant Jugoslaviją, SSRS sudarė su ja draugystės ir nepuolimo sutartį – G. A.), tai šis klausimas buvo pakankamai paaiškintas per ankstesnį susitikimą su ambasadoriumi. Vokietijos vyriausybė visiškai nereagavo į TASS pareiškimą, jis net nepaskelbtas Vokietijoje“. Ambasadorius fon der Šulenbergas atsakė, kad jis šiais klausimais neturi jokios informacijos. Miglotai atsakyta ir į Molotovo pastebėjimą, kad iš Maskvos jau išvyko ne tik visi Vokietijos ūkiniai atstovai, bet ir ambasados personalo žmonos bei vaikai.

• 1941 06 22 vidurnaktį Vokietijos ambasadorius Maskvoje fon der Šulenbergas slapta telegrama pranešė Berlynui apie naktinį pokalbį su Molotovu. Berlynas šifruota telegrama pavedė ambasadoriui nueiti pas užsienio reikalų komisarą Molotovą ir pranešti jam, kad Vokietija pradeda puolamuosius karo veiksmus. Į jokius tolesnius svarstymus su Molotovu nesileisti. Kartu duotas nurodymas sunaikinti paskutines šifravimo lenteles, o Bulgarijos pasiuntinys Maskvoje paskelbtas „Vokietijos reicho interesų“ atstovu.

• 1941 06 22 jau griaudžiant patrankoms (karo veiksmai prasidėjo 3 val. 30 min.), tuoj po 4 val. ryto, Molotovui sutikus nedelsiant priimti ambasadorių  fon der Šulenbergą, įvyko paskutinis oficialus SSRS ir Vokietijos atstovų susitikimas. Kai ambasadorius pranešė, kad Vokietija pradėjo puolamuosius veiksmus prieš SSRS ir tuo baigė savo pranešimą, minutę viešpatavo visiška tyla. Molotovas aiškiai kovojo su vidiniu jauduliu. Po to paklausė: „Tai karo paskelbimas?“ Ambasadorius sureagavo tylėdamas, būdingu jam gestu: bejėgiškai kilstelėjo rankas. Molotovas, truputį pakėlęs balsą, pasakė, kad ambasadoriaus pranešimas negali reikšti nieko kito kaip karo paskelbimą. 12 val. apie karo pradžią V. Molotovas paskelbė per Maskvos radiją.

• 1941 06 22 Vokietijai užpuolus SSRS prasidėjo lemiamas Antrojo pasaulinio karo etapas. Lietuva patyrė pirmųjų karo dienų  sunkumus ir kančias.

• 1941 06 22 E. Razauskas (Evsevij Rozovskij) ir jo pavaduotojas Ūsas pasirašė įsakymą sušaudyti 400 Kauno saugumo kalėjime kalinamų kalinių. Dalis jų buvo išgabenta į Baltarusiją (Minską), kiti į Gorkio kalėjimą ir kitur. Dauguma sušaudyti pakeliui arba nuvežus į kalinimo vietas.

• 1941 06 22–06 26 besitraukianti sovietinė kariuomenė nužudė 698 Lietuvos piliečius. Ypač tragiškas likimas ištiko nespėjusius pasitraukti Lietuvos žydus. Užėjus vokiečiams prasidėjo jų masinis naikinimas – holokaustas.

• 1941 06 22 10 val. priimtas Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) nutarimas pradėti Lietuvoje sukilimą prieš sovietinę kariuomenę. Iš Vokietijos buvo pranešta, jog sukilėlių aktyvistai privalo ant kairės rankos užsirišti baltus raiščius su juodomis raidėmis „TDA“ („Tautinio Darbo Apsauga“).

• 1941 06 22 raudonarmiečiai Lankeliškiuose, Vilkaviškio r., suėmė kleboną kun. Vaclovą Balsį ir pas jį viešėjusius Marijampolės gimnazijos kapelioną kun. Joną Petriką bei Vilkaviškio seminarijos profesorių kun. Justiną Dabrilą. Nuvežę į netoliese esantį  Budavonės miškelį žiauriai išsityčiojo ir nukankino. 1989 metais nužudymo vietoje pastatytas paminklas – trys sujungti kryžiai. Kitose vietose bolševikų nužudyti kunigai: Pusnės klebonas Valentas Balčius, Molėtų klebonas Matas Lajauskas, Stirnių klebonas Jonas Daugėla, Viekšnių klebonas Jonas Navickas, Merkinės klebonas Andrius Juknevičius, Skarulių klebonas Pranas Vitkevičius, Veprių klebonas Balys Vėgėlė, Palomenės klebonas Jonas Tutinas, Kuršėnų klebonas Vaclovas Dambrauskas, Rokiškio altaristas Benediktas Šveikauskas, Vilniaus krašto kunigas Zigmantas Stankevičius.

• 1941 06 22 politinių ir kriminalinių kalinių kolona (apie 4000–5000 žmonių) išvesta iš Minsko kalėjimo link Červenės. Pakeliui nužudyta apie 600 kalinių. Červenėje kriminalinius paleido, o politinius (apie 1000 žmonių) varė toliau.

• 1941 06 23 Kaune, Žaliakalnyje, LAF štabe (senelių prieglaudoje), apie 3 val. ryto LAF aktyvistai L. Prapuolenis, inž. J. Vėbra ir kiti suredagavo Lietuvos Nepriklausomybės aktą ir trumpą atsišaukimą paskelbti per radiją. Nepriklausomybės Akte skelbiama: „...Susidariusi Laikinoji vėl atgimstančios tautos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais“.

• 1941 06 23 apie 6 val. ryto LAF štabe gautas pranešimas, kad radijo stotis parengta transliacijai. 9 val. pranešta, kad už pusvalandžio bus galima išeiti į eterį. 9 val. 20 min. į radijo stotį atvyko LAF atstovai.

• 1941 06 23 9 val. 30 min. Kauno radijas pranešė visiems džiugią žinią: „Nuo šiandien atstatoma suvereninė Nepriklausoma Lietuvos Valstybė su sostine Vilniumi“. 10 val. 25 min. per Kauno radijo stotį L. Prapuolenis LAF štabo vardu paskelbė apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą. Skelbiamas sukilimo prieš bolševikus Atsišaukimas. Transliuojamas Lietuvos himnas, gaudžia Laisvės varpas. Išgirdus radijo skelbimą Karo muziejaus bokšte pakelta Lietuvos trispalvė vėliava. Lietuvos himną gieda susirinkusi minia žmonių prie Nežinomojo kareivio kapo. Mieste kyla vėliavos, skamba varpai... Tai buvo tik laisvės akimirksnis. Lietuva dar nežinojo apie slaptą Stalino ir Hitlerio suokalbį. Nors slaptas karinio pasipriešinimo centras – majoras Bulvičius ir jo bendražygių grupė – Vilniuje buvo bolševikų areštuota iki karo pradžios, tačiau pasipriešinimas, prasidėjęs Kaune, greitai apėmė visą Lietuvą. Netrukus sužinota apie pirmąsias sukilimo aukas: Antanas Živatkauskas (studentas) ir Juozas Savulionis žuvo išgelbėję Vilijampolės tiltą, Antanas Morkūnas – Lietuvos kariuomenės leitenantas – sutrukdė rusų kareiviams persikelti per Nemuną, Jonas Dženkaitis – Lietuvos kariuomenės leitenantas lakūnas – mirė nuo žaizdų, patirtų ginant Aleksoto tiltą. Iš viso sukilimo metu žuvo apie 2000 kovotojų.

• 1941 06 23 Ablingos tragedijos diena. Čia vokiečiai sušaudė 35 Ablingos ir 7 Žvaginių kaimo žmones, o Ablingos kaimą padegė.

• 1941 06 23 Zarasų areštinės kieme sušaudyti trys politiniai kaliniai – plk. ltn. Ignas Kazys Pašilys (buvęs Vytauto Didžiojo vardo Sibiro bataliono karininkas, išvengęs tragiško likimo 1919 m., g.1897 11 26 ), Zarasų valstybinės bibliotekos vedėjas Jonas Petniūnas ir Lietuvos kariuomenės savanoris, ats. puskarininkis Povilas Gebriusevičius.

• 1941 06 23 pavakare į Zarasus atvyko Paleckis, Sniečkus, Pozdniakovas, Gedvilas ir kiti komunistiniai vadovai. Nakvojo Zarasuose.

• 1941 06 23 platinti Lietuvoje rusiški pašto ženklai perspausdinti užrašu „Nepriklausoma Lietuva 1941 06 23“.

• 1941 06 24 pasitraukę bolševikai grįžo į Zarasus ir nužudė dar šešis žmones, tarp jų polit. kalinį, ats. jaun. ltn. Juozą Chmieliauską. Zarasų apskrityje besitraukiantys bolševikai nužudė 20 civilinių gyventojų ir sudegino 239 namus Zarasuose. Be to, prieš karo pradžią iš Zarasų miesto buvo ištremta į Sibirą 29 šeimos (80 žmonių). Tą dieną Zarasuose pradėjo veikti sukilėliai, vokiečių kariai atėjo po dviejų dienų.

• 1941 06 24 naktį Rainių miškelyje netoli Telšių NKVD ypač žiauriai nukankino 75 Telšių kalėjimo politinius  kalinius. Tokio masiško, ypač sadistiško žudymo nežinojo Lietuvos istorija. Vėliau žmonės aukas pavadino Žemaičių kankiniais.

• 1941 06 24 Višakio Rūdoje, Marijampolės r., buvo nužudyti trijų tautybių žmonės. Vienas lietuvis (sukilėlis iš Griškabūdžio), vienas vokietis – lakūnas, išsigelbėjęs iš dviliemenio vokiečių žvalgybinio lėktuvo, kuris, žemai skrisdamas buvo padrikais šūviais besitraukiančių sovietinių dalinių pašautas, bet sėkmingai nusileido ant jauno pušų miško prie Plačkojų kaimo. Lakūnai išsilakstė, tačiau vienas pateko tiesiai į sovietinio NKVD dalinio rankas. Lietuvis ir vokietis buvo sušaudyti ir durtuvais subadyti kartu, vienoje duobėje. Vėlų vakarą, jau miestelyje šeimininkaujant vokiečiams, iš miško išėjo atsilikę ir pasiklydę trys rusų kareiviai (prie miestelio buvo įsikūręs rusų poligonas). Du kareiviai pabėgo, o vieną vokiečiai sugavo ir čia pat sušaudė. Šios aukos tapo simboliu, perspėjančiu, kad pradėjo suktis visas tautas naikinanti karo mašina. Beje, tiek vieni, tiek kiti belaisvius šaudė vietoje, nusižengdami galiojantiems tarptautiniams susitarimams.

• 1941 06 24 Kaune, iš pat ryto, Lietuvos Laikinosios vyriausybės nariai susirinko į savo pirmąjį posėdį.

• 1941 06 24 rusų kariuomenei pasitraukus iš IX forto Kaune, apie 10 val. į miestą patraukė išsivadavusių politinių kalinių kolona.

• 1941 06 24 NKVD Minsko kalėjime sušaudė 15 mirtininkų, atvežtų iš Kauno kalėjimo. Tą dieną sušaudė žinomą visuomenės ir politikos veikėją, XV (J. Tūbelio) ir XVI (J. Tūbelio) ministrų kabinetuose vidaus reikalų ministrą pulkininką leitenantą Steponą Rusteiką, V. Pranskonienę, kpt. Švarplaitį, B. Kantauską ir kitus.

• 1941 06 24 sukilėlių kontroliuojamame Kaune pasirodė vokiečių žvalgai. Užėjęs į radijo stotį vienas iš žvalgų pagyrūniškai pranešė savo vadovybei: „Čia leitenantas Flioret. Ką tik užėmiau Kauno radiofoną ir ant Kauno muziejaus iškėliau Reicho vėliavą“.

• 1941 06 24 legalizavosi Vilniaus sukilimo štabas. Apie popietę sukilėliai jau kontroliavo visą miesto centrą. Sukilimo kovos veiksmuose žuvo 25 sukilėliai. Sukilimui vadovavo VU žurnalistikos fakulteto dekanas doc. Stasys Bakevičius. Štabas buvo Istorijos fakulteto patalpose. Čia buvo iškelta pirmoji trispalvė Vilniuje. Po kelių valandų į Vilnių įžengė vokiečių kariuomenė.

• 1941 06 25 į Kauną įžengė pulkininko Holmo vadovaujama vokiečių kariuomenė. Plk. Holmas vėl pagyrūniškai raportavo savo vadovybei: „Po sunkios kovos 17 val. 15 min. įsiveržėme į Kauną“.

• 1941 06 25 sovietiniai kariškiai įvykdė žudynes Sedos apylinkėse, Rupeikių miške.

• 1941 06 25 Panevėžio NKVD būstinėje nužudyti gydytojai Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis ir gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė. Iš viso Panevėžyje pirmosiomis dienomis bolševikai nužudė 32 žmones.

• 1941 06 26 Kaune vyko iškilmingos birželio 23-iąją žuvusių sukilėlių laidotuvės. Atsisveikinimo žodį tarė Laikinosios vyriausybės Ministro pirmininko pareigas einąs prof. J. Ambrazevičius.

• 1941 06 26 Červenės miške (už Minsko) besitraukdami bolševikai sušaudė apie tūkstantį nekaltų beginklių žmonių, tarp jų buvo ir lietuvių, išvežtų 06 22 iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. Ten buvo nužudytas ir XV ministrų kabineto krašto apsaugos ministras pulkininkas Balys Giedraitis (trečias sušaudytas Lietuvos ministras, g.1890 01 14), kalbininko Jono Jablonskio sūnus Jonas Jablonskis, vertėjas (g. 1906 08 05 Vilniuje), plk. J. Šarauskas, mjr. V. Opulskis ir kiti. 16 Červenės kankinių stebuklingai išsigelbėjo, tarp kurių buvo prof. I. Končius, Eržvilko klebonas Antanas Petraitis, jo brolis Kauno kunigų seminarijos rektorius Pranas Petraitis, 62 m. Lietuvos patriotas Povilas Lašas, pulkininkai J. Petruitis, J. Tumas, G.Urbonas, A. Šova, aviacijos kpt. S. Jasiunskas, kpt. O. Žadvydas, V. Eidukaitis, J. Gabrusevičius, Vincas Marūnas, darbininkai Zaranka, Žemaitis ir kiti.

• 1941 06 26 prie Bygasovo geležinkelio stoties, esančios tarp Daugpilio ir Polocko, vežant etapu į Rusiją, NKVD sušaudė 15 Kauno kalėjimo kalinių, tarp jų VI ministrų kabineto (K. Griniaus) švietimo ministrą, XX (J. Černiaus) ir XXI (A. Merkio) ministrų  kabinetų Ministro pirmininko pavaduotoją, 1918 Vasario 16-osios Akto signatarą Kazį Bizauską.

• 1941 06 26 Pravieniškėse NKVD išžudė visus be išimties kalinius ir netgi jų prižiūrėtojus su šeimomis. Iš viso nužudyta apie 400 žmonių, tarp kurių internuoti lenkai ir už įvairius nusikaltimus nuteisti raudonarmiečiai.

• 1941 06 27 iki šio laiko neišaiškintomis aplinkybėmis Kauno ,,Lietūkio“ garaže įvyko spontaniškos nespėjusių pasitraukti sovietinių saugumo darbuotojų ir kitų, daugiausia žydų, žudynės, skatinant vokiečių kariuomenei.

• 1941 06 28 1 val. nakties, pratybų Ivanovo srityje metu, suimti ir ištremti į Sibirą 42 Pabaltijo respublikų auštieji artilerijos karininkai. Tuo metu jie buvo atvežti į Maskvos aukštąją karinę akademiją „stažuotei“. Tremtiniai apgyvendinti apie 100 km nuo Norilsko, prie Lamos ežero.

• 1941 06 29 7000 panevėžiečių į amžino poilsio vietą palydėjo 32 žmonių, nukankintų NKVD  ir žuvusių sukilimo metu, palaikus.

• 1941 06 30 pirmieji ešelonai su Lietuvos tremtiniais atvyko į Barnaulo stotį Sibire. Iki liepos 4 d. išskirstyta apie 3,5 tūkst. žmonių.

Parinko Gediminas Adomaitis

© 2016 „XXI amžius“