Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gailestingumo jubiliejus kunigams Romoje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus, atvykęs vesti rekolekcijų į Švč. Mergelės Marijos didžiąją baziliką, nešė puokštę gėlių padėti prie Dievo Motinos atvaizdo

Vienu iš reikšmingiausių Gailestingumo metų įvykių tapo Romoje švęstas Kunigų jubiliejus, kuriame, vadovaujant popiežiui Pranciškui, dalyvavo 6 tūkstančiai kunigų iš Italijos ir viso pasaulio bei iš Lietuvos. Kaip įprasta, Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos organizuotas renginys vyko pirmosiomis birželio dienomis. Šis mėnuo skiriamas garbinti Švč. Jėzaus Širdį (Birželinės pamaldos), išreiškiančią Jo dieviškąją meilę visai žmonijai. Tai priminęs birželio 1 dieną vykusioje bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas kvietė tikinčiuosius melstis už savo kunigus, „juos palaikyti, jiems rodyti artumą ir meilę, kad jie visada atspindėtų gailestingosios meilės kupinos Švenčiausios Širdies atvaizdą“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lietuva prieš 75 metus: okupacijos, trėmimai, žudymai, karas

Paminklas Budavonėms kankiniams kunigams Vaclovui Balsiui, Justinui Dabrilai ir Jonui Petrikai Vilkaviškio Katedros šventoriuje Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

1941 m. birželio 14-ąją sovietinė valdžia pradėjo masiškai deportuoti ir žudyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. Tai buvo jau ketvirtasis trėmimas iš SSRS užimtų teritorijų į Rusijos gilumą, pagal SSRS NKGB komisaro pavaduotojo Serovo visiškai slaptą instrukciją, patvirtintą birželio 4 dieną. Be teismo ir tardymo į tolimuosius Sibiro rajonus išsiųsta 17 ešelonų politinio, karinio, ūkinio Lietuvos elito atstovų, iš viso 17619 žmonių. 3350 vyrų buvo atskirta nuo šeimų ir išvežta į lagerius (2230 iš jų – į Krasnojarsko lagerius), 52 % šių vyrų žuvo, 30 % likimas nežinomas. Tarp kitų šeimų narių (14269 žmonės) buvo 5140 vaikų iki 16 metų. 142 vaikai gimė pakeliui į trėmimo vietas. 70 % šių vaikų mirė nesulaukę dvejų metų. Lietuvoje prasidėjo sąmoningas ir tvirtas pasipriešinimas bolševikiniams okupantams. Ši diena nuo 1989 metų Lietuvoje pavadinta Gedulo ir Vilties diena.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lietuva prieš 75 metus: okupacijos, trėmimai, žudymai, karas

1941 m. birželio 14-ąją sovietinė valdžia pradėjo masiškai deportuoti ir žudyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. Tai buvo jau ketvirtasis trėmimas iš SSRS užimtų teritorijų į Rusijos gilumą, pagal SSRS NKGB komisaro pavaduotojo Serovo visiškai slaptą instrukciją, patvirtintą birželio 4 dieną. Be teismo ir tardymo į tolimuosius Sibiro rajonus išsiųsta 17 ešelonų politinio, karinio, ūkinio Lietuvos elito atstovų, iš viso 17619 žmonių. 3350 vyrų buvo atskirta nuo šeimų ir išvežta į lagerius (2230 iš jų – į Krasnojarsko lagerius), 52 % šių vyrų žuvo, 30 % likimas nežinomas. Tarp kitų šeimų narių (14269 žmonės) buvo 5140 vaikų iki 16 metų. 142 vaikai gimė pakeliui į trėmimo vietas. 70 % šių vaikų mirė nesulaukę dvejų metų. Lietuvoje prasidėjo sąmoningas ir tvirtas pasipriešinimas bolševikiniams okupantams. Ši diena nuo 1989 metų Lietuvoje pavadinta Gedulo ir Vilties diena.

Meilės surogatai neverti Mylinčiojo

Kun. Vytenis Vaškelis

Evangelijoje minima atgailaujanti nusidėjėlė, kuri, kol nepažino Jėzaus, kaip ir daugelis vaikėsi netikros meilės miražų. Kiekviena netvarkingo prieraišumo praktika veda individą į slegiančią ir jo laisvę paralyžiuojančią priklausomybę, nes perdėta meilė kūriniams juos visada iškelia aukščiau Kūrėjo. O Jis yra pavydus Dievas (Iš 34, 14), nes tik dėl Jo gailestingumo mes egzistuojame, esame Jo Sūnaus krauju atpirkti, mums pažadėtas amžinasis gyvenimas, ir todėl besąlygiškai esame Jo nuosavybė. Kai lenkiamės stabams, tam tikra prasme pažadiname ne tik Dievo pavydą, bet ir Jo gailestį, nes piktnaudžiavimas Jo laisve mus veda į sudužimą.

Meilės surogatai niekada neprilygs suvereniai visur ir visada viešpataujančiai Meilei – Dievui (1 Jn 4, 8). Jei vien jų ieškosime, jie pagrįstai mus žemins ir tolins nuo Jos. O jei protingai nuspręsime, dėl to niekados neteks gailėtis. Pavyzdžiui, kas, pernelyg susidomėjęs Europos futbolo čempionatu (beje, jo karštinė uždega daugelio emocijas), apleis savo pareigas ir kitus svarbius užsiėmimus ir stengsis pamatyti kiek įmanoma daugiau rungtynių, nusižengs savo sąžinei ir Dievo įsakymui „Neturėk kitų dievų, tiktai mane vieną“. Bet sporto mėgėjas, pasvarstęs, gali priimti kitokį sprendimą: „Liksiu ištikimas tai tvarkai, kurios jau kuris laikas uoliai laikausi, ir ji man padeda būti laimingam. Tiek skirsiu laiko varžybų žiūrėjimui, kiek tai natūraliai įsikomponuos į mano dienos užsiėmimų tvarkaraštį. Taigi dar kartą pasižadu Viešpačiui ir sau dėl futbolo ir kitų pramogų neapleisti maldos bei Dievo žodžio skaitymo ir kitų gerų darbų praktikos“.

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Kai tikėjimo laisvė buvo bedieviams

Irena Petraitienė

Kun. Vaclovas Aliulis MIC Ričardo Šaknio nuotrauka

Gegužės 26-ąją sukako vieneri metai, kai neturime tėvo marijono Vaclovo Aliulio (1921 03 14–1944 06 11–2015 05 26). Pirmaisiais Atgimimo metais jis Lietuvai buvo reikšmingas savo laikysena, išmintimi, asmeniniu pavyzdžiu, tvirta nuoseklia pozicija. Šiandien, be kita ko, norime prisiminti kun. Vaclovo Aliulio MIC Lietuvoje leisto vienintelio periodinio krikščionių leidinio „Katalikų kalendoriaus žinyno“ redagavimą sovietiniais metais.

„LKB kronikos“ puslapiuose

1983 m. kovo 30 d. Šiauliuose seminarą vesdamas Religijų reikalų tarybos (RRT) įgaliotinio pavaduotojas Petras Raslanas dvasininkams bandė aiškinti, kad Lietuvoje yra visiška tikėjimo laisvė, kasmet išleidžiama pakankamai religinės literatūros. Išgirdęs, jog didelė tos spaudos dalis pateko į Vakarus propagandai, kitą dalį paėmė bedieviai, o tikintiesiems liko tik trupiniai, P. Raslanas, iškėlęs ranką, parodė dvi maldaknyges ir pasiteisino: „Aš tik dvi paėmiau. Dėl religinės spaudos kreipkitės į kunigą Aliulį“. Šia ironiška užuomina įgaliotinis davė suprasti, jog žinąs apie tėvo Aliulio pastangas tikintiesiems parūpinti pogrindinės jo paties verstos religinės literatūros.

Gyvenimą pašventęs Tėvynei. Karys savanoris kunigas Jonas Žvinys

Kun. Jonas Žvinys jaunystėje

Gegužės 20 dienos „XXI amžiaus“ numeryje spausdinome Gintaro Šidlausko rašinį „Absurdiškiausių kaltinimų nominacijos“, kuriame autorius stebėjosi žiniasklaidoje pasirodžiusiais ir pasigirdusiais kaltinimais kariui savanoriui ir žydų gelbėtojui kunigui Jonui Žviniui. Šiandien spausdiname išsamesnį tekstą, spausdintą žurnale „Karys“ (2016, nr 5). Jame daug dėmesio skiriama ir Birželio sukilimui, kurio 75-ąsias metines minėsime netrukus, nagrinėjami žydų genocido klausimai.

Dr. Arūnas Bubnys

Dalius Žygelis

Paskutiniu metu viešojoje erdvėje gero tono ženklu tapo šmeižti Lietuvai nusipelniusius asmenis. Šmeižti, neturint tam jokio, net mažiausio, pagrindo, remiantis tik išsigalvotais kaltinimais, sąmoningai selektyviai parinktais archyvinių dokumentų fragmentais. Tonos purvo išpiltos ir po šiai dienai pilamos ant žmonių, dažniausiai visą savo gyvenimą pašventusių Tėvynės laisvei ir gerovei. Vienas iš jų – 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, politinis kalinys, kunigas Jonas Žvinys.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Pagerbė Pirčiupių tragedijos aukas

Rūta Averkienė

Nuo paminklo Motinai einama į žudynių vietą

Pirčiupių tragedija neturi nutolusio laiko sampratos. Šiemet kaip ir kasmet birželio 3-iąją vėl paminėta ši liūdna data – 72-osios Pirčiupių kaimo tragedijos metinės. Susirinkę pagerbti 119 gyvų sudegintų pirčiupiečių, kasmet trumpai prisimename tragišką šio kaimo istoriją ir patys sau pasižadame, kad mes turime daryti viską, kad tokios tragedijos nepasikartotų.

Pirčiupių kaimo tragedijos paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Jas už gyvus, mirusius ir sudegintus pirčiupiečius aukojo ir Viešpaties palaiminimo visiems, kuriuos palietė ši baisi tragedija, prašė Valkininkų parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius.

Vėliau visi tylūs ir susikaupę sustojo prie paminklo Motinai. Čia ir prie memorialo buvo padėta gėlių ir uždegta žvakučių. Minėjimo dalyviai pėsčiomis ėjo į maždaug už kilometro esančią žudynių vietą, kurią žymi trys aukšti mediniai kryžiai, pastatyti tuoj po tragedijos. Iš viso tragedijos vietoje – koplytstulpis ir 46 kryžiai.

Gyvojo Dievo ėjimas į žmones

Skaistkalnės kunigas Janis Vylaksas skaito ištrauką iš evangelijos

Pasibaigus Velykų šventėms, Bažnyčia vėl kviečia dėkoti Dievui už neišmatuojamą dovaną, kurią mums padovanojo Kristus, pakviesdamas prie savo stalo ir būdamas su žmonėmis Švč. Sakramente.

Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė – diena, kai Jėzus Eucharistiniu būdu išeina į žmones. Šią dieną Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Germaniškyje ir Skaistkalnėje, treji metai vyksta tarptautine tapusi Devintinių šventė. Šio projekto sumanytojas, įkvėpėjas ir pagrindinis įgyvendintojas – Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras, dar aptarnaujantis Nemunėlio Radviliškio ir Suosto parapijas, kunigas Ernestas Želvys. Kasmet renginys tampa vis gyvesnis, spalvingesnis ir patrauklesnis. Šiemet į Skaistkalnės Švč. M. Marijos Dangun ėmimo bažnyčioje prasidėjusias iškilmes susirinko apie 350 tikinčiųjų iš aplinkinių Latvijos parapijų bei Rygos ir Biržų dekanato. Į Biržų kunigo kvietimą bendradarbiauti švenčiant Devintines mielai atsiliepia Skaistkalnės parapijos klebonas Pauliečių vienuolijos vienuolis tėvas Janis Vylaksas OSPPE. Bendromis pastangomis pavyksta pritraukti vis gausėjantį maldininkų būrį.

Pristatė knygą apie Katalikių Moterų draugijos veiklą

Renginio dalyviai prie Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Antras iš dešinės – LKMS dvasinis vadovas kun. Vytautas Rapalis, dešinėje – LKMS pirmininkė Dalia Batutienė, trečia iš dešinės – knygos autorė ir sudarytoja Vlada Čirvinskienė

Pasvalio Katalikių Moterų Draugija (pirmininkė – Aldona Petkevičienė) paskutinį gegužės šeštadienį pasvaliečius sukvietė į savo dvasingą ir brandų renginį – knygos „LKMS Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos veikla“ pristatymą. Šios knygos autorė ir sudarytoja – LKMS valdybos narė, Etikos komisijos pirmininkė, Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos pirmininkės pavaduotoja, Pasvalio „Lėvens“ pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Vlada Čirvinskienė.

Svečių sutikimas

Renginys prasidėjo svečių sutikimu Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje. Šventiškai pasipuošusios pasvalietės su baltų lelijų puokšte pasitiko svečią iš Vilniaus, LKMS dvasinį vadovą, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kleboną kun. Vytautą Rapalį. Buvo sutiktos LKMS pirmininkė Dalia Batutienė, grupelė Aleksoto katalikių moterų iš Kauno (pirmininkė – Jolanta Žakevičienė ), Šiaulių (pirmininkė – Janina Klungevičienė), Pasvalio kraštiečių bendrijos atstovė gydytoja Genovaitė Jusaitienė, Pasvalio tarybos narė, gydytoja Nijolė Matulienė, Pasvalio „Užjausk draugą“ vadovė Vida Kurlinskienė. Svečius pasitiko ir pasveikino parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius.