Žmogaus dvasia neįveikiama
Lietuva prieš 75 metus: okupacijos, trėmimai, žudymai, karas
|
Paminklas Budavonėms kankiniams
kunigams Vaclovui Balsiui, Justinui
Dabrilai ir Jonui Petrikai
Vilkaviškio Katedros šventoriuje
Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka
|
|
Antkapinis paminklas bolševikų
nužudytiems kunigams Pranui
Vitkevičiui, Boleslovui Vėgėlei
ir Zigmantui Stankevičiui
Skarulių kapinėse
Ričardo Šaknio nuotrauka
|
1941 m. birželio 14-ąją sovietinė valdžia pradėjo masiškai deportuoti ir žudyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. Tai buvo jau ketvirtasis trėmimas iš SSRS užimtų teritorijų į Rusijos gilumą, pagal SSRS NKGB komisaro pavaduotojo Serovo visiškai slaptą instrukciją, patvirtintą birželio 4 dieną. Be teismo ir tardymo į tolimuosius Sibiro rajonus išsiųsta 17 ešelonų politinio, karinio, ūkinio Lietuvos elito atstovų, iš viso 17619 žmonių. 3350 vyrų buvo atskirta nuo šeimų ir išvežta į lagerius (2230 iš jų į Krasnojarsko lagerius), 52 % šių vyrų žuvo, 30 % likimas nežinomas. Tarp kitų šeimų narių (14269 žmonės) buvo 5140 vaikų iki 16 metų. 142 vaikai gimė pakeliui į trėmimo vietas. 70 % šių vaikų mirė nesulaukę dvejų metų. Lietuvoje prasidėjo sąmoningas ir tvirtas pasipriešinimas bolševikiniams okupantams. Ši diena nuo 1989 metų Lietuvoje pavadinta Gedulo ir Vilties diena.
1941 06 1415 iš Lietuvos kariuomenės suformuoto
korpuso suimtas 271 karininkas, 33 puskarininkiai, 15 eilinių ir
4 civiliniai tarnautojai. Vien iš Varėnos poligono tą dieną ištremta
apie pustrečio šimto jaunesniųjų karininkų.
1941 06 14 SSRS telegramų agentūra TASS paskelbė pareiškimą
dėl gandų apie karą. Buvo pranešta, kad Vokietija irgi griežtai
laikosi Tarybų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo sutarties kaip ir
Tarybų Sąjunga, todėl, tarybinių sluoksnių nuomone, gandai apie
Vokietijos ketinimus nutraukti sutartį ir užpulti Tarybų Sąjungą
visiškai nepagrįsti. Išvakarėse šis pareiškimas buvo oficialiai
perduotas Vokietijos ambasadoriui Maskvoje fon der Šulenburgui.
Šiuo pareiškimu Stalinas norėjo, kad nacistinė vyriausybė atskleistų
savo poziciją, tačiau pastaroji atsakė visiška tyla. Tai sukėlė
sovietams nerimą.
1941 06 16 iš Lietuvos kalėjimų į lagerius išvežti 747 kaliniai.
1941 06 21 vėlai vakare Molotovas pakvietė Vokietijos ambasadorių
fon der Šulenbergą į Kremlių. Posėdis prasidėjo 21 val. 30 min.
Molotovas išreiškė protestą: Vokiečių lėktuvai paskutiniu metu
sistemingai pažeidinėja sieną. Susidaro įspūdis, jog Vokietijos
vyriausybė nepatenkinta kažkokiais tarybinės vyriausybės veiksmais.
Jeigu tai susiję su Jugoslavijos reikalais (prieš pat hitlerinei
Vokietijai užpuolant Jugoslaviją, SSRS sudarė su ja draugystės ir
nepuolimo sutartį G. A.), tai šis klausimas buvo pakankamai paaiškintas
per ankstesnį susitikimą su ambasadoriumi. Vokietijos vyriausybė
visiškai nereagavo į TASS pareiškimą, jis net nepaskelbtas Vokietijoje.
Ambasadorius fon der Šulenbergas atsakė, kad jis šiais klausimais
neturi jokios informacijos. Miglotai atsakyta ir į Molotovo pastebėjimą,
kad iš Maskvos jau išvyko ne tik visi Vokietijos ūkiniai atstovai,
bet ir ambasados personalo žmonos bei vaikai.
1941 06 22 vidurnaktį Vokietijos ambasadorius Maskvoje fon der Šulenbergas slapta telegrama pranešė Berlynui apie naktinį pokalbį su Molotovu. Berlynas šifruota telegrama pavedė ambasadoriui nueiti pas užsienio reikalų komisarą Molotovą ir pranešti jam, kad Vokietija pradeda puolamuosius karo veiksmus. Į jokius tolesnius svarstymus su Molotovu nesileisti. Kartu duotas nurodymas sunaikinti paskutines šifravimo lenteles, o Bulgarijos pasiuntinys Maskvoje paskelbtas Vokietijos reicho interesų atstovu.
1941 06 22 jau griaudžiant patrankoms (karo veiksmai prasidėjo 3 val. 30 min.), tuoj po 4 val. ryto, Molotovui sutikus nedelsiant priimti ambasadorių fon der Šulenbergą, įvyko paskutinis oficialus SSRS ir Vokietijos atstovų susitikimas. Kai ambasadorius pranešė, kad Vokietija pradėjo puolamuosius veiksmus prieš SSRS ir tuo baigė savo pranešimą, minutę viešpatavo visiška tyla. Molotovas aiškiai kovojo su vidiniu jauduliu. Po to paklausė: Tai karo paskelbimas? Ambasadorius sureagavo tylėdamas, būdingu jam gestu: bejėgiškai kilstelėjo rankas. Molotovas, truputį pakėlęs balsą, pasakė, kad ambasadoriaus pranešimas negali reikšti nieko kito kaip karo paskelbimą. 12 val. apie karo pradžią V. Molotovas paskelbė per Maskvos radiją.
1941 06 22 Vokietijai užpuolus SSRS prasidėjo lemiamas Antrojo pasaulinio karo etapas. Lietuva patyrė pirmųjų karo dienų sunkumus ir kančias.
1941 06 22 E. Razauskas (Evsevij Rozovskij) ir jo pavaduotojas Ūsas pasirašė įsakymą sušaudyti 400 Kauno saugumo kalėjime kalinamų kalinių. Dalis jų buvo išgabenta į Baltarusiją (Minską), kiti į Gorkio kalėjimą ir kitur. Dauguma sušaudyti pakeliui arba nuvežus į kalinimo vietas.
1941 06 2206 26 besitraukianti sovietinė kariuomenė nužudė
698 Lietuvos piliečius. Ypač tragiškas likimas ištiko nespėjusius
pasitraukti Lietuvos žydus. Užėjus vokiečiams prasidėjo jų masinis
naikinimas holokaustas.
1941 06 22 10 val. priimtas Lietuvos aktyvistų
fronto (LAF) nutarimas pradėti Lietuvoje sukilimą prieš sovietinę
kariuomenę. Iš Vokietijos buvo pranešta, jog sukilėlių aktyvistai
privalo ant kairės rankos užsirišti baltus raiščius su juodomis
raidėmis TDA (Tautinio Darbo Apsauga).
1941 06 22 raudonarmiečiai Lankeliškiuose, Vilkaviškio r.,
suėmė kleboną kun. Vaclovą Balsį ir pas jį viešėjusius Marijampolės
gimnazijos kapelioną kun. Joną Petriką bei Vilkaviškio seminarijos
profesorių kun. Justiną Dabrilą. Nuvežę į netoliese esantį Budavonės
miškelį žiauriai išsityčiojo ir nukankino. 1989 metais nužudymo
vietoje pastatytas paminklas trys sujungti kryžiai. Kitose vietose
bolševikų nužudyti kunigai: Pusnės klebonas Valentas Balčius, Molėtų
klebonas Matas Lajauskas, Stirnių klebonas Jonas Daugėla, Viekšnių
klebonas Jonas Navickas, Merkinės klebonas Andrius Juknevičius,
Skarulių klebonas Pranas Vitkevičius, Veprių klebonas Balys Vėgėlė,
Palomenės klebonas Jonas Tutinas, Kuršėnų klebonas Vaclovas Dambrauskas,
Rokiškio altaristas Benediktas Šveikauskas, Vilniaus krašto kunigas
Zigmantas Stankevičius.
1941 06 22 politinių ir kriminalinių kalinių kolona (apie
40005000 žmonių) išvesta iš Minsko kalėjimo link Červenės. Pakeliui
nužudyta apie 600 kalinių. Červenėje kriminalinius paleido, o politinius
(apie 1000 žmonių) varė toliau.
1941 06 23 Kaune, Žaliakalnyje, LAF štabe (senelių prieglaudoje),
apie 3 val. ryto LAF aktyvistai L. Prapuolenis, inž. J. Vėbra ir
kiti suredagavo Lietuvos Nepriklausomybės aktą ir trumpą atsišaukimą
paskelbti per radiją. Nepriklausomybės Akte skelbiama: ...Susidariusi
Laikinoji vėl atgimstančios tautos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti
Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją
sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti
prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų
teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės
vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.
1941 06 23 apie 6 val. ryto LAF štabe gautas pranešimas,
kad radijo stotis parengta transliacijai. 9 val. pranešta, kad už
pusvalandžio bus galima išeiti į eterį. 9 val. 20 min. į radijo
stotį atvyko LAF atstovai.
1941 06 23 9 val. 30 min. Kauno radijas pranešė visiems
džiugią žinią: Nuo šiandien atstatoma suvereninė Nepriklausoma
Lietuvos Valstybė su sostine Vilniumi. 10 val. 25 min. per Kauno
radijo stotį L. Prapuolenis LAF štabo vardu paskelbė apie Lietuvos
Nepriklausomybės atstatymą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą.
Skelbiamas sukilimo prieš bolševikus Atsišaukimas. Transliuojamas
Lietuvos himnas, gaudžia Laisvės varpas. Išgirdus radijo skelbimą
Karo muziejaus bokšte pakelta Lietuvos trispalvė vėliava. Lietuvos
himną gieda susirinkusi minia žmonių prie Nežinomojo kareivio kapo.
Mieste kyla vėliavos, skamba varpai... Tai buvo tik laisvės akimirksnis.
Lietuva dar nežinojo apie slaptą Stalino ir Hitlerio suokalbį. Nors
slaptas karinio pasipriešinimo centras majoras Bulvičius ir jo
bendražygių grupė Vilniuje buvo bolševikų areštuota iki karo pradžios,
tačiau pasipriešinimas, prasidėjęs Kaune, greitai apėmė visą Lietuvą.
Netrukus sužinota apie pirmąsias sukilimo aukas: Antanas Živatkauskas
(studentas) ir Juozas Savulionis žuvo išgelbėję Vilijampolės tiltą,
Antanas Morkūnas Lietuvos kariuomenės leitenantas sutrukdė rusų
kareiviams persikelti per Nemuną, Jonas Dženkaitis Lietuvos kariuomenės
leitenantas lakūnas mirė nuo žaizdų, patirtų ginant Aleksoto tiltą.
Iš viso sukilimo metu žuvo apie 2000 kovotojų.
1941 06 23 Ablingos tragedijos diena. Čia vokiečiai sušaudė
35 Ablingos ir 7 Žvaginių kaimo žmones, o Ablingos kaimą padegė.
1941 06 23 Zarasų areštinės kieme sušaudyti trys politiniai
kaliniai plk. ltn. Ignas Kazys Pašilys (buvęs Vytauto Didžiojo
vardo Sibiro bataliono karininkas, išvengęs tragiško likimo 1919
m., g.1897 11 26 ), Zarasų valstybinės bibliotekos vedėjas Jonas
Petniūnas ir Lietuvos kariuomenės savanoris, ats. puskarininkis
Povilas Gebriusevičius.
1941 06 23 pavakare į Zarasus atvyko Paleckis, Sniečkus,
Pozdniakovas, Gedvilas ir kiti komunistiniai vadovai. Nakvojo Zarasuose.
1941 06 23 platinti Lietuvoje rusiški pašto ženklai perspausdinti
užrašu Nepriklausoma Lietuva 1941 06 23.
1941 06 24 pasitraukę bolševikai grįžo į Zarasus ir nužudė
dar šešis žmones, tarp jų polit. kalinį, ats. jaun. ltn. Juozą Chmieliauską.
Zarasų apskrityje besitraukiantys bolševikai nužudė 20 civilinių
gyventojų ir sudegino 239 namus Zarasuose. Be to, prieš karo pradžią
iš Zarasų miesto buvo ištremta į Sibirą 29 šeimos (80 žmonių). Tą
dieną Zarasuose pradėjo veikti sukilėliai, vokiečių kariai atėjo
po dviejų dienų.
1941 06 24 naktį Rainių miškelyje netoli Telšių NKVD ypač
žiauriai nukankino 75 Telšių kalėjimo politinius kalinius. Tokio
masiško, ypač sadistiško žudymo nežinojo Lietuvos istorija. Vėliau
žmonės aukas pavadino Žemaičių kankiniais.
1941 06 24 Višakio Rūdoje, Marijampolės r., buvo nužudyti
trijų tautybių žmonės. Vienas lietuvis (sukilėlis iš Griškabūdžio),
vienas vokietis lakūnas, išsigelbėjęs iš dviliemenio vokiečių
žvalgybinio lėktuvo, kuris, žemai skrisdamas buvo padrikais šūviais
besitraukiančių sovietinių dalinių pašautas, bet sėkmingai nusileido
ant jauno pušų miško prie Plačkojų kaimo. Lakūnai išsilakstė, tačiau
vienas pateko tiesiai į sovietinio NKVD dalinio rankas. Lietuvis
ir vokietis buvo sušaudyti ir durtuvais subadyti kartu, vienoje
duobėje. Vėlų vakarą, jau miestelyje šeimininkaujant vokiečiams,
iš miško išėjo atsilikę ir pasiklydę trys rusų kareiviai (prie miestelio
buvo įsikūręs rusų poligonas). Du kareiviai pabėgo, o vieną vokiečiai
sugavo ir čia pat sušaudė. Šios aukos tapo simboliu, perspėjančiu,
kad pradėjo suktis visas tautas naikinanti karo mašina. Beje, tiek
vieni, tiek kiti belaisvius šaudė vietoje, nusižengdami galiojantiems
tarptautiniams susitarimams.
1941 06 24 Kaune, iš pat ryto, Lietuvos Laikinosios vyriausybės
nariai susirinko į savo pirmąjį posėdį.
1941 06 24 rusų kariuomenei pasitraukus iš IX forto Kaune,
apie 10 val. į miestą patraukė išsivadavusių politinių kalinių kolona.
1941 06 24 NKVD Minsko kalėjime sušaudė 15 mirtininkų, atvežtų
iš Kauno kalėjimo. Tą dieną sušaudė žinomą visuomenės ir politikos
veikėją, XV (J. Tūbelio) ir XVI (J. Tūbelio) ministrų kabinetuose
vidaus reikalų ministrą pulkininką leitenantą Steponą Rusteiką,
V. Pranskonienę, kpt. Švarplaitį, B. Kantauską ir kitus.
1941 06 24 sukilėlių kontroliuojamame Kaune pasirodė vokiečių
žvalgai. Užėjęs į radijo stotį vienas iš žvalgų pagyrūniškai pranešė
savo vadovybei: Čia leitenantas Flioret. Ką tik užėmiau Kauno radiofoną
ir ant Kauno muziejaus iškėliau Reicho vėliavą.
1941 06 24 legalizavosi Vilniaus sukilimo štabas. Apie popietę
sukilėliai jau kontroliavo visą miesto centrą. Sukilimo kovos veiksmuose
žuvo 25 sukilėliai. Sukilimui vadovavo VU žurnalistikos fakulteto
dekanas doc. Stasys Bakevičius. Štabas buvo Istorijos fakulteto
patalpose. Čia buvo iškelta pirmoji trispalvė Vilniuje. Po kelių
valandų į Vilnių įžengė vokiečių kariuomenė.
1941 06 25 į Kauną įžengė pulkininko Holmo vadovaujama vokiečių
kariuomenė. Plk. Holmas vėl pagyrūniškai raportavo savo vadovybei:
Po sunkios kovos 17 val. 15 min. įsiveržėme į Kauną.
1941 06 25 sovietiniai kariškiai įvykdė žudynes Sedos apylinkėse,
Rupeikių miške.
1941 06 25 Panevėžio NKVD būstinėje nužudyti gydytojai Juozas
Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis ir gailestingoji sesuo
Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė. Iš viso Panevėžyje pirmosiomis
dienomis bolševikai nužudė 32 žmones.
1941 06 26 Kaune vyko iškilmingos birželio 23-iąją žuvusių
sukilėlių laidotuvės. Atsisveikinimo žodį tarė Laikinosios vyriausybės
Ministro pirmininko pareigas einąs prof. J. Ambrazevičius.
1941 06 26 Červenės miške (už Minsko) besitraukdami bolševikai
sušaudė apie tūkstantį nekaltų beginklių žmonių, tarp jų buvo ir
lietuvių, išvežtų 06 22 iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. Ten buvo
nužudytas ir XV ministrų kabineto krašto apsaugos ministras pulkininkas
Balys Giedraitis (trečias sušaudytas Lietuvos ministras, g.1890 01 14),
kalbininko Jono Jablonskio sūnus Jonas Jablonskis, vertėjas (g.
1906 08 05 Vilniuje), plk. J. Šarauskas, mjr. V. Opulskis ir kiti.
16 Červenės kankinių stebuklingai išsigelbėjo, tarp kurių buvo prof.
I. Končius, Eržvilko klebonas Antanas Petraitis, jo brolis Kauno
kunigų seminarijos rektorius Pranas Petraitis, 62 m. Lietuvos patriotas
Povilas Lašas, pulkininkai J. Petruitis, J. Tumas, G.Urbonas, A. Šova,
aviacijos kpt. S. Jasiunskas, kpt. O. Žadvydas, V. Eidukaitis, J. Gabrusevičius,
Vincas Marūnas, darbininkai Zaranka, Žemaitis ir kiti.
1941 06 26 prie Bygasovo geležinkelio stoties, esančios
tarp Daugpilio ir Polocko, vežant etapu į Rusiją, NKVD sušaudė 15
Kauno kalėjimo kalinių, tarp jų VI ministrų kabineto (K. Griniaus)
švietimo ministrą, XX (J. Černiaus) ir XXI (A. Merkio) ministrų
kabinetų Ministro pirmininko pavaduotoją, 1918 Vasario 16-osios
Akto signatarą Kazį Bizauską.
1941 06 26 Pravieniškėse NKVD išžudė visus be išimties kalinius
ir netgi jų prižiūrėtojus su šeimomis. Iš viso nužudyta apie 400
žmonių, tarp kurių internuoti lenkai ir už įvairius nusikaltimus
nuteisti raudonarmiečiai.
1941 06 27 iki šio laiko neišaiškintomis aplinkybėmis Kauno
,,Lietūkio garaže įvyko spontaniškos nespėjusių pasitraukti sovietinių
saugumo darbuotojų ir kitų, daugiausia žydų, žudynės, skatinant
vokiečių kariuomenei.
1941 06 28 1 val. nakties, pratybų Ivanovo srityje metu,
suimti ir ištremti į Sibirą 42 Pabaltijo respublikų auštieji artilerijos
karininkai. Tuo metu jie buvo atvežti į Maskvos aukštąją karinę
akademiją stažuotei. Tremtiniai apgyvendinti apie 100 km nuo Norilsko,
prie Lamos ežero.
1941 06 29 7000 panevėžiečių į amžino poilsio vietą palydėjo
32 žmonių, nukankintų NKVD ir žuvusių sukilimo metu, palaikus.
1941 06 30 pirmieji ešelonai su Lietuvos tremtiniais atvyko
į Barnaulo stotį Sibire. Iki liepos 4 d. išskirstyta apie 3,5 tūkst.
žmonių.
Parinko Gediminas Adomaitis
© 2016 XXI amžius
|