2016 m. birželio 10 d.    
Nr. 23
(2191)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Meilės surogatai neverti Mylinčiojo

Kun. Vytenis Vaškelis

Evangelijoje minima atgailaujanti nusidėjėlė, kuri, kol nepažino Jėzaus, kaip ir daugelis vaikėsi netikros meilės miražų. Kiekviena netvarkingo prieraišumo praktika veda individą į slegiančią ir jo laisvę paralyžiuojančią priklausomybę, nes perdėta meilė kūriniams juos visada iškelia aukščiau Kūrėjo. O Jis yra pavydus Dievas (Iš 34, 14), nes tik dėl Jo gailestingumo mes egzistuojame, esame Jo Sūnaus krauju atpirkti, mums pažadėtas amžinasis gyvenimas, ir todėl besąlygiškai esame Jo nuosavybė. Kai lenkiamės stabams, tam tikra prasme pažadiname ne tik Dievo pavydą, bet ir Jo gailestį, nes piktnaudžiavimas Jo laisve mus veda į sudužimą.

Meilės surogatai niekada neprilygs suvereniai visur ir visada viešpataujančiai Meilei – Dievui (1 Jn 4, 8). Jei vien jų ieškosime, jie pagrįstai mus žemins ir tolins nuo Jos. O jei protingai nuspręsime, dėl to niekados neteks gailėtis. Pavyzdžiui, kas, pernelyg susidomėjęs Europos futbolo čempionatu (beje, jo karštinė uždega daugelio emocijas), apleis savo pareigas ir kitus svarbius užsiėmimus ir stengsis pamatyti kiek įmanoma daugiau rungtynių, nusižengs savo sąžinei ir Dievo įsakymui „Neturėk kitų dievų, tiktai mane vieną“. Bet sporto mėgėjas, pasvarstęs, gali priimti kitokį sprendimą: „Liksiu ištikimas tai tvarkai, kurios jau kuris laikas uoliai laikausi, ir ji man padeda būti laimingam. Tiek skirsiu laiko varžybų žiūrėjimui, kiek tai natūraliai įsikomponuos į mano dienos užsiėmimų tvarkaraštį. Taigi dar kartą pasižadu Viešpačiui ir sau dėl futbolo ir kitų pramogų neapleisti maldos bei Dievo žodžio skaitymo ir kitų gerų darbų praktikos“.

Jei dėl savojo silpnumo kartą kitą neištesėtume duotų pažadų, dėl to nenusiminkime, atsiprašykime To, kuris mus kiaurai pažįsta, ir, atgavę ramybę, dėkingi ir džiugiai pakėlę galvas vėl ramiai žingsniuokime ištikimybės keliu, atsimindami, kad Jį mylinčiajam viskas išeina į gera.

Tačiau blogio akivaizdoje negalime būti pasyvūs. Antai birželio 23 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertuos viena iš svetur atvykusi roko grupė, kurios dainų tekstuose yra atvirai šėtoną garbinančių tekstų; ant jos albumo viršelio vaizduojama makabriška pabaisa – atvaizdas kaip iš siaubo filmo, ir patys atlikėjai yra tiesiogiai veikiami tamsybių dvasių jėgų. Mūsų stiprus ginklas, priešnuodis piktojo įtakai yra malda. Esame kviečiami melstis (beje, jau nemažai tikinčiųjų kasdien iš maldyno kreipiasi į Visagalį Kristaus Kraujo litanijos žodžiais), kad per tą minėtą renginį būtų sustabdyti piktosios dvasios kerai, ir ten dalyvaujantys žiūrovai kiek įmanoma labiau būtų apsaugoti nuo jos pragaištingų įtakų bei pasekmių... Taigi, kai malda (šiuo atveju efektyviausia priemone) stengiamės padėti tiems, kurie yra klaidinami, atliekame artimo meilės darbą ir pradžiuginame mus Mylintįjį, nes kitiems Jo vardu daryti gera tolygu Jam Pačiam didžiausią garbę suteikti (Mt 25, 40).

Atgailaujanti bevardė nusidėjėlė (Lk 7, 37), sužinojusi, kad Jėzus lankosi fariziejaus namuose, ir ieškodama atleidimo už savo nuodėmes, malonės veikiama, bučiuoja Jam kojas ir tepa jas tepalu. Jėzui dar viešai nedavus jai nuodėmių atleidimo, jos širdyje užsiplieskė tikėjimo Dievo gailestingumu tikrumas – dabar, kai ji atgailauja, ją Jėzus myli nepalyginti labiau negu tada, kai ją buvo užvaldę netikri meilės pavidalai... Taigi Dievo artuma, net kai jausmai nepajėgia protui liudyti tikėjimo fakto, yra geriausia alternatyva visų netikrų meilių skurdo apgaulingam švytėjimui.

Mūsų dėmesį nuo Jėzaus asmens ir Jo tiesų laikymosi atitraukia įvairūs rūpesčiai. Pasak Tomo Kempiečio, „didelis menas mokėti kalbėti su Jėzumi, ir didelė išmintis mokėti su Juo neišsiskirti. Būk nuolankus ir ramus, ir Jėzus pasiliks prie tavęs. Jei tik panorėsi išsilieti į paviršių, tuomet nutolinsi nuo savęs Jėzų ir neteksi Jo malonės“. Tikintysis, turėdamas jautrią sąžinę ir suvokęs, kad padarė klaidą, ne tik tuoj sakys: „Jėzau, atleisk“, bet retkarčiais atsisės šalia mylimo žmogaus ir, kaip tai darė vienas neseniai vedęs sutuoktinis, ims ir paklaus: „Brangioji, ar aš pakankamai gerai tave suprantu? Gal buvau tave įskaudinęs? Prašau, atsakyk man, kad išmokčiau dar labiau tave mylėti. Pasakyk, kur ir kada aš darau klaidas, kad galėčiau taisytis, kad tu su manimi būtum laiminga“.

Viešpatie, apsaugok nuo į mūsų širdis besibraunančių netikrų ir klastingų meilių. Suteik malonę, kad vis dažniau savo maldingą žvilgsnį keltume į Tave. Kuo arčiau Tavęs būsime, tuo didesnėje ramybėje ir tiesoje gyvensime.

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija