|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Paminėjo masinių trėmimų pradžios 75-metį
Birželio 14-ąją, antradienį, Seime įvyko Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtas minėjimas, kuriame tylos minute pagerbtas žuvusiųjų nuo sovietų okupacijos ir genocido atminimas. Renginio metu kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Seimo narė tremtinė Vida Marija Čigriejienė, tremtyje gimęs Seimo narys Donatas Jankauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendrijos Lemtis narys Aleksandras Rubinovas, projekto Misija Sibiras 2016 metais dalyvis Karolis Žemaitis. Sovietų tremtį patyrę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Donatas Jankauskas, Kazimieras Kuzminskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Julius Sabatauskas perdavė Lietuvos valstybės vėliavą ekspedicijų į tremties vietas dalyviams bendrijos Lemtis nariams ir projekto Misija Sibiras 2016 dalyviams. |
|
|
|
|
|
Lionginas Virbalas, Kauno arkivyskupas metropolitas Jūsų Ekscelencija Lietuvos Prezidente, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo vadovai ir nariai, šio minėjimo svečiai ir dalyviai, šiandien prisimename šimtus tūkstančių į Sibirą ištremtų Lietuvos žmonių, jų kančias ir mūsų žemėje pralietą kraują. Minime okupacijos tragediją, kai akis į akį susidūrė dvi siaubingiausios praėjusio amžiaus ideologijos komunizmas ir nacizmas. Abi ideologijos žadėjo sukurti tobulą visuomenę ir šią tobulybę pradėjo kurti apsivalydamos nuo tų, kurie būdavo laikomi netobulais, kenksmingais, nepageidaujamais. Vienu atveju tai būdavo žydai, romai ar kiti ne arijų kilmės žmonės, kitu atveju buržuaziniais nacionalistais, buožėmis pavadinti dori ir savo šalį mylintys piliečiai. Tikrovėje tai reiškė prievartą, kraują, ašaras ir visada vedė į nelaisvę, į vergystę. Žmogus buvo aukojamas ideologijos stabui ir traktuojamas kaip medžiaga, kurią reikia arba suformuoti, arba sunaikinti. Ten, kur žmogus tampa tik priemone, prasideda kelias į tironiją. |
|
|
|
|
Niekada neužsikrėtėme patyčių ir tarpusavio paniekos liga Vida Marija Čigriejienė, Seimo narė, tremtinė Šiandien, po 75 metų, mėginu vaiko akimis pažvelgti į baisiąją 1941-ųjų metų birželio 14-osios naktį. Tą naktį baigėsi ir mano laiminga vaikystė. Man tada buvo ketveri metai, bet siaubo, išgyvento tada, nepamirštu visą gyvenimą. Birželio 14-osios žaizdos kraujuoja iki šiol ir jas gydyti galime tik mes visi savo supratimu, atjauta, teisingumu, meile, nes tokių žaizdų net laikas negydo. Kaip ir kiti nekalti žmonės prievarta buvome išvaryti iš savo gimtų namų. Sielvartas, klaikūs riksmai tvyrojo stotyje, o mus visus grūdo į gyvulinius vagonus. Daugybė vaikų savo tėčių jau niekuomet daugiau nebematė, nes vyrai buvo atskiriami nuo šeimų, niekas tada nežinojo, kada ir kur baigsis ši kelionė, niekas dar nenumanė, kad ne vienam išvežtajam ji bus paskutinė. Išvežti į šaltąjį Sibirą ir išsklaidyti po taigą buvome atiduoti fizinei ir dvasinei kančiai, o kai kam ji dažniausiai baigdavosi mirtimi. Skaudžiausia, kad mojuodami šautuvais mus iš namų varė ne tik iš Sovietų Sąjungos atvykę represinių struktūrų pareigūnai, sovietų kariai, jiems aktyviai talkino ir lietuviški vietos aktyvistai, kolaborantai. |
|
|
|
|
Žydo tremtinio sąvoka Lietuvos visuomenėje šiandien yra beveik užmirštama Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamas Ministre Pirmininke, gerbiamas Atkuriamojo Seimo Pirmininke profesoriau Landsbergi, gerbiami tremtiniai, garbūs svečiai, praėjo 75 metai nuo masinių Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios. Žydų tautai, kuri kentėjo Toroje išpranašautą tremtį nuo asirų, babiloniečių ir romėnų laikų, tremties išbandymą galima laikyti istorinės tapatybės dalimi. 1941-aisiais buvo ištremta apie 1 proc. tuometinės Lietuvos žydų bendruomenės narių, procentine išraiška tai yra didžiausias ištremtųjų iš Lietuvos skaičius. Tačiau represijos nesužlugdė žydų tautiškumo pogrindyje veikė sionistinės organizacijos, rūpintasi hebrajišku švietimu, stengtasi visomis priemonėmis sudaryti sąlygas žydų bendruomenės nariams išvykti į Palestiną. |
|
|
|
|
Valstybės institucijos vengia paminėti 1941-ųjų Birželio Sukilimo 75 metų jubiliejų LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei, LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei, LR Seimo nariams, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams, Lietuvos žmonėms, Žiniasklaidai P A R E I Š K I M A S Vilnius, 2016 06 01 2016 m. kovo 16 d. siuntėme Jums kreipimąsi Dėl 1941-ųjų Birželio sukilimo Deklaracijos įteisinimo. Jame rašėme: |
|
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |