Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gailestingumo metų šventieji

Popiežius Pranciškus kanonizavo vienuolijų kūrėjus iš Lenkijos ir Švedijos

Kanonizacijos iškilmių šv. Mišiose dalyvavo dešimtys tūkstančių maldininkų iš daugelio šalių

Popiežius Pranciškus, dideliam Lenkijos ir Švedijos, kurias jis šiemet ruošiasi aplankyti, tikinčiųjų džiaugsmui, pirmosiose Gailestingumo metų kanonizacijos iškilmėse šventaisiais paskelbė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo (Marijonų) vienuolijos steigėją lenką kunigą Stanislovą Papčinskį MIC (Stanislaus Papczynski, 1631–1701) ir Šv. Brigitos Švč. Išganytojo (Brigitiečių) kongregacijos atkūrėją švedę vienuolę Mariją Elžbietą Heselblad OSsS (Maria Elizabeth Hesselblad, 1870–1957). Birželio 5 dieną, sekmadienį, Romos Šv. Petro aikštėje vykusiose iškilmėse dalyvavo dešimtys tūkstančių maldininkų, atvykusių iš tų kraštų bei kitų šalių (įskaitant Lietuvą bei Estiją). Lenkijos valstybinei delegacijai vadovavo šalies prezidentas Andžiejus Duda (Andrzej Duda), o Švedijos – kultūros ministrė Alisa Bach Kunkė (Alice Bah Kuhnke), su kuriais Šventasis Tėvas prieš pamaldas susitiko privačioje audiencijoje.

Ypatingas kunigystės jubiliejus

Mons. Kazimieras Dobrovolskis mini 80 kunigystės metų

Prel. Kazimieras Dobrovolskis (priekyje), Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kard. Benjaminas Stela, ambasadorės, Kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis ir kunigai studentai

Birželio 6-osios pirmadienio vakarą Romoje buvo minimos buvusio Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos vicerektoriaus prel. Kazimiero Dobrovolskio kunigystės šventimų 80-osios metinės. Šia proga šv. Mišias Kolegijos svečių namų koplyčioje aukojo Šventojo Sosto Dvasininkijos kongregacijos prefektas kard. Benjaminas Stela (Beniamino Stella), koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis, Dvasios tėvas prel. Stasys Žilys ir kunigai studentai. Specialų sveikinimą ir palaiminimą, popiežiaus Pranciškaus vardu, atsiuntė Vatikano Valstybės sekretoriaus pavaduotojas arkivysk. Andželas Bečis (Angelo Becciu).

Prel. Kazimierui Dobrovolskiui eina 105 metai. Jis gimė 1911 m. gruodžio 16 d. Baigęs Vilkaviškio kunigų seminariją, 1936 m. birželio 11 d. gavo kunigo šventimus. 1944 metais kartu su daugeliu lietuvių, tarp jų ir dešimtimis kunigų bei seminaristų, pasitraukė į Vokietiją. Po karo atvyko į Romą studijuoti kanonų teisės. 1950 metais buvo paskirtas tuo metu dar neseniai susikūrusios Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos vicerektoriumi ir Kolegijos ūkio netoli Romos valdytoju.

Gebėjimai ir veiksmingas dėkingumas

Kun. Vytenis Vaškelis

Ne tik mūsų prigimtiniai gebėjimai ir dieviškosios dorybės – tikėjimas, viltis bei meilė, mus vienijančios su Dievu (1 Kor 13, 13), – yra Jo geradarybės, bet ir mūsų vidiniai troškimai bei daromi įvairūs sprendimai (beje, dažnai susiję su tvirto charakterio ugdymu), atitinkantys Jo planus, yra dangaus dovanos. Šv. Teresė iš Lisieux ne veltui sakė: „Viskas yra malonė“. Taigi net tuomet, kai atrodo, kad mus ištiko sunkiausi išbandymai, ir mūsų sugebėjimai esti gyvenimo aplinkybių įšaldyti, jie praktiškai neveikia, vis tiek su malda širdyje stengiamės išlikti Jo tiesoje, kuri niekada neapgauna.

Mums pravartu dažnai pasitikrinti, ar nenukrypome nuo savo tiesioginio pašaukimo vykdymo. O gal įvairios antraeilės pareigybės ir, pavyzdžiui, nesibaigiantys administraciniai užsiėmimai mus pradėjo savaip dusinti, trukdo daryti tai, kam esame Dievo pašaukti, ir dėl to mūsų vidinės ramybės styga dažniau trūkinėja ir už viską skiriamas dėkingumas tikrajam Geradariui ima skilinėti?

Paminėjo masinių trėmimų pradžios 75-metį

Birželio 14-ąją, antradienį, Seime įvyko Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtas minėjimas, kuriame tylos minute pagerbtas žuvusiųjų nuo sovietų okupacijos ir genocido atminimas. Renginio metu kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Seimo narė tremtinė Vida Marija Čigriejienė, tremtyje gimęs Seimo narys Donatas Jankauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendrijos „Lemtis“ narys Aleksandras Rubinovas, projekto „Misija Sibiras“ 2016 metais dalyvis Karolis Žemaitis.

Sovietų tremtį patyrę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Donatas Jankauskas, Kazimieras Kuzminskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Julius Sabatauskas perdavė Lietuvos valstybės vėliavą ekspedicijų į tremties vietas dalyviams – bendrijos „Lemtis“ nariams ir projekto „Misija Sibiras 2016“ dalyviams.

Masiniai trėmimai – Lietuvos kančios ženklas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su brolijos „Lapteviečiai“ tremtiniais

Birželio 11 dieną, šeštadienį, prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Rumšiškių liaudies buities muziejuje surengtame Didžiųjų netekčių minėjimo renginyje – tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ susitikime, skirtame 75-osioms Lietuvos gyventojų masinių trėmimų metinėms paminėti. Prieš 75 metus prasidėjusių trėmimų metu Lietuva per kelias dienas neteko daugiau kaip 17 tūkstančių gyventojų, o per visą trėmimų laikotarpį – daugiau nei ketvirčio milijono gabiausių, darbščiausių, intelektualiausių žmonių.

„Lietuvai masiniai trėmimai įspaudė amžiną kančios ženklą. Tai – negyjanti žaizda, kurią tebeskauda. Ją skauda ne tik tiems, kurie dar vaikystėje ar ankstyvojoje jaunystėje patyrė tremtį, bet ir kiekvienam, girdinčiam ar skaitančiam Jūsų prisiminimus, matančiam tremties nuotraukas, mąstantiems apie tai, ką Jūs išgyvenote“, – sakė šalies vadovė. Prezidentės teigimu, Lietuvos ilgesys, tikėjimas ir sugrįžimo į Tėvynę viltis užgrūdino tremtinių dvasią, todėl buvimas šalia pakylėja ir suteikia įkvėpimo daryti viską, kad siaubinga praeitis nepasikartotų. Valstybės vadovė padėkojo tremtiniams už išsaugotą tautos atmintį, įkvepiantį pavyzdį ir palinkėjo stiprybės bei sveikatos.

Lietuva įsijungė į Šv. Jokūbo kelių tinklą

Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos generalinės asamblėjos dalyviai

Birželio 3-iąją Portugalijoje vykusios Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos generalinės asamblėjos metu Lietuva priimta į šią federaciją ir tapo jos visateise nare, o Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas – Europos federacijos viceprezidentu. Sprendimas dėl Lietuvos narystės Europos Šv. Jokūbo kelio federacijoje priimtas vienbalsiai. Generalinėje asamblėjoje Lietuvai atstovavo Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nariai Birutė Nenortaitė, Rasa Zygmantaitė ir Dainius Varnas bei R. Račkauskas.

Kartu su Lietuva federacijos narėmis tapo Vokietija ir Lenkija, tuo būdu Šv. Jokūbo keliai, per Lietuvą vedantys į Santiago de Kompostelą, toliau tęsis Lenkijoje ir Vokietijoje ir jungsis su Prancūzijos, Portugalijos, Italijos ir žinoma, Ispanijos Šv. Jokūbo piligrimų keliais.