Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

70 kunigystės metų jubiliejus

Arkivyskupas Gintaras Grušas, kun. Antanas Dilys ir vyskupas Arūnas Poniškaitis

Kun. Antaną Dilį Gailestingojo Jėzaus paveikslu, iliustruotu nuotraukomis su kunigo gyvenimo akimirkomis, pasveikino kunigai

Jubiliatas su kunigų padovanota 70 rožių puokšte Teresos VOROBEJ („Vilniaus krašto savaitraštis“) nuotrauka

Birželio 16-ąją, ketvirtadienį, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vyko iškilmės – šios parapijos rezidentas kun. Antanas Dilys šventė kunigystės šventimų 70-mečio jubiliejų. Vyriausias Vilniaus arkivyskupijos kunigas, kuriam dabar 93-eji, yra dar žvalus, kasdien aukoja šv. Mišias. Šioje parapijoje jis tikinčiųjų mylimas už gailestingą nuodėmklausio tarnystę, tikėjimo liudijimą teikiant sakramentus ir gero ūpo nestokojančią širdį.

Kunigystės jubiliejaus šventė prasidėjo Švč. Sakramento adoracija. Jos metu lietuvių ir lenkų kalbomis buvo giedamos giesmės, už jubiliatą ir visus žmones kalbėtas Dievo gailestingumo vainikėlis. Šv. Mišių aukai vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas, koncelebravo kun. Antanas Dilys, vyskupas Arūnas Poniškaitis ir daugiau kaip 20 Vilniaus arkivyskupijos kunigų Prieš pat šv. Mišias vyskupas Arūnas pašventino jubiliejaus proga kunigui Antanui dovanotą stulą ir arnotą, kuriais jubiliatas buvo apvilktas prisimenant šventimų dieną.

Vilniaus arkivyskupas G. Grušas, pradėdamas šv. Mišias, kvietė dėkoti už kun. A. Diliui suteiktą kunigystės dovaną, kuri kyla iš Dievo gailestingumo. Homiliją sakęs vysk. A. Poniškaitis pabrėžė, kad kun. A. Dilys – tas žmogus, kuris bendravo su tikėjimo liudytojais – jį įšventinusiu arkivyskupu Mečislovu Reiniu, kun. Alfonsu Lipniūnu, palaimintuoju kun. Mykolu Sopočka, Vasario 16-osios Akto signataru kun. Vladu Mironu. Taigi jis daug gali paliudyti ne tik apie šiuos dvasininkus, bet ir sudėtingą laikotarpį, kai už buvimą kunigu tekdavo netgi žūti. Ir jam pačiam septynerius metus teko patirti Karagandos ir Vorkutos lagerių bausmę. Švenčionėliuose gimęs kun. A. Dilys nuo pat vaikystės mokėjo lietuvių ir lenkų kalbas, todėl jam dirbti teko dažniausiai tose parapijose, kur šv. Mišios aukojamos abiem kalbomis, o nuo 1963 metų – įvairiose Vilniaus parapijose: Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Teresės, Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų), Šv. arkangelo Rapolo. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę dešimtmetį klebonavo Riešės parapijoje, nuo 2000-ųjų buvo Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos rezidentas, o nuo 2009 metų reziduoja Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje. Be to, vysk A. Poniškaitis priminė, kad kunigystė yra dovana ir Dievas nepaliauja kvietęs žmones turėti dalį Jėzaus Kristaus Kunigystėje. Turėti dalį – „kartu su Jėzumi aukoti Dievui savo gyvenimo auką; atpažinti Dievo artumą kiekvienoje gyvenimo situacijoje, džiaugsme ir varge; malda atsiliepti Dievui ir bendrauti su Juo; pasitikėti Jo meile ir ją liudyti visada ir visur“, – kalbėjo vyskupas Arūnas. Jis priminė, kad kiekvienas iš mūsų per Krikštą ir Sutvirtinimą esame tapę visuotinės karališkosios Jėzaus Kristaus Kunigystės dalininkais. Vyskupas atkreipė dėmesį į tai, kad vadinamoji tarnybinė kunigystė nėra garbės titulas. Pasak ganytojo, „ji nėra tikslas, o tik priemonė, kad pats kunigas ir jam pavestieji pasiektų amžinąjį gyvenimą. Tai – didelė dovana, o kartu ir atsakomybė šią dovaną naudoti kitų labui, sekant Jėzaus pavyzdžiu. Kunigas pašauktas neužstoti ir neatstoti Dievo, bet padėti kitiems Jį sutikti. Ir pats turi budėti, kad niekada nepaliautų sekti Jėzaus pėdomis ir neverstų Jėzaus sekti savo pėdomis“. Vyskupas Arūnas linkėjo jubiliatui, kad Viešpats laimintų jo kunigystę, „kuri, kaip sako šventasis Arso klebonas, yra Jėzaus Širdies meilė“.

Jubiliatą 70 rožių puokšte ir Gailestingojo Jėzaus paveikslu, iliustruotu nuotraukomis su kunigo gyvenimo akimirkomis, pasveikino kunigai, kurių vardu žodį tarė dekanas kun. Virginijus Česnulevičius. Padėkos žodį tarė ir šios parapijos klebonas mons. Edvardas Rydzikas.

Šv. Mišių pabaigoje, priėmęs gausybę dabartinių ir buvusių parapijiečių sveikinimų, jubiliatas kunigas Antanas, dėkodamas visiems susirinkusiesiems, prisiminė pranašą Mozę, kaip jis maldos metu buvo iškėlęs rankas, ir bendražygiai jas palaikė, kai Mozė pavargdavo, lygiai taip ir kunigui Antanui jo bičiuliai kunigai, vyskupai ir artimieji padėjo išlikti ištikimam Dievui.

Vilnensis.lt, XXI
Bartošo Frantčako (Bartosz Frątczak, Wilnoteka.lt) nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“