|
Teisingumo ir gailestingumo saitai
Apie teisėsaugos viršūnių susitikimą Vatikane su Popiežiumi
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus pasirašo
teisėsaugininkų susitikime priimtą
deklaraciją. Šalia jo Popiežškosios
socialinių mokslų akademijos kancleris
vyskupas Marselas Sančesas Sorondas
|
Popiežiui Pranciškui socialiniame mokyme nuolat pabrėžiant, kad reikia ieškoti veiksmingų sprendimų kovoje su išsiplėtojusiu organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir ypač prekyba žmonėmis bei kitomis naujosios vergystės formomis, Vatikane buvo surengta Pasaulio teisėsaugos viršūnių konferencija šiems klausimams aptarti. Popiežiškoji socialinių mokslų akademija, pastaraisiais metais nuosekliai dirbanti šia kryptimi ir jau surengusi keletą panašių kongresų, birželio 34 dienomis tam reikalui vėl buvo sukvietusi įvairių šalių aukšto lygio teisėjus, prokurorus, politikus ir socialinius ekspertus, tarp kurių buvo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. Galvojama, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 40 milijonų moderniosios vergystės (priverstinio darbo, prostitucijos, prekybos organais, vaikų išnaudojimo) aukų. Potencialas įtraukimui į nusikaltimų žmoniškumui tinklą, apimantį beveik visas šalis, yra šimtai milijonų visiško skurdo sąlygomis gyvenančių žmonių, beveik 200 milijonų pabėgėlių ir perkeltų asmenų, kurie dėl karinių konfliktų, terorizmo bei stichinių nelaimių prarado savo namus, darbą ir artimuosius. Tarptautinės mafijos ir įvairių organizuoto nusikalstamumo sindikatų pajamos iš šių nelaimingų žmonių išnaudojimo siekia 10 proc. bendrojo globalinio produkto ir kai kur netgi įtraukiamos į nacionalinių pajamų statistiką. Žinant, kad ši nusikalstama veikla ne visada tiesiogiai susijusi su fizine agresija, todėl ją kriminalizuoti nėra paprasta, ypač esant paplitusiam visuomenės abejingumui ir korupcijai, Vatikane vykusios konferencijos dalyviai su dideliu dėmesiu išklausė karštus Šventojo Tėvo paraginimus teisėsaugininkams, kad jie ryžtingai realizuotų savo misiją teisingumui, išgyvendindami tą visos visuomenės gyvenimą žalojantį blogį.
|
|
Kantrybė kertinė brandžios motyvacijos atrama
Kun. Vytenis Vaškelis
|
Viešpats yra mums kantrybės įsikūnijimas. Kai Jis visiškai paniekintas merdėjo prikaltas ant kryžiaus, iki pat dugno išgėrė kokčiausių pažeminimų ir žmonėms iki galo nesuvokiamų kančių taurę. Jis turėjo kantrybę, kurios pasaulis negali duoti. Kankinamas Jis rėmėsi nepalaužiamu tikėjimu: Ši baisi kančia tikrai baigsis, ir aš, atidavęs savo dvasią Tėvui, būsiu visiškai išlaisvintas iš neregėto nežmoniškumo pančių; prabėgs dar valandėlė ir tada išmuš mano Prisikėlimo šlovės ir žmonijos laimės diena, skelbianti, kad nuo šiol žemę ir dangų jungia, tiesa, siauras, bet nesugriaunamas išganymo tiltas... Taigi Jėzus net kentėdamas į ateitį žvelgė per viltingos malonės prizmę. Jo motyvacija buvo nekintanti dėl sielų išgelbėjimo Jis ryžosi atiduoti savo gyvybę, žinodamas, kad neišvengiamai bus atgalinis ryšys su Jo krauju atpirktaisiais... Tačiau kai kartais kantrybei trūksta esminio dėmens malonės, ji esti trumparegiškai savitikslė ir nepajėgi asmenį apsaugoti, pavyzdžiui, nuo suicidinių polinkių. Šv. Teresės iš Lizju įspėjimas nepraranda aktualumo: Prašau, nepalikite jokių nuodingų vaistų prie mirštančio ligonio. Aš stebiuosi, kad ne tiek daug yra netikinčiųjų, kurie pasirenka savižudybę. Jei neturėčiau tikėjimo ir meilės Dievui, nedelsčiau nė akimirkos nusižudyčiau.
|
|
|