Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gyvastingas komunistinis raugas

Algimantas Zolubas

Ministro pirmininko patarėja, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotoja Auksė Kontrimienė birželio 8-ąją, prieš po dienos vyksiantį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma rezoliucija dėl LKP pasmerkimo, išplatino rašinį, pavadintą „Lietuvos nekomunistai, vienykimės!“ (15min.lt, „Čikagos aidas“, Kontrimienė.lt, „Kauno diena“, feisbukas, LSDPVilnius.lt), kuriame davė aiškų signalą LSDP frakcijai bei buvusiems LKP nariams Seime nebalsuoti už tokią rezoliuciją. Komunistinės kilmės LSDP, pasižyminti senąja partine drausme, signalui pakluso, nes jis sukėlė nostalgiją šūkiui „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, pakluso ir kitose frakcijose išsibarstę buvę bei „bevardžiai“ komunistai. LKP smerkiančią rezoliuciją birželio 9-ąją Seimo posėdis balsų dauguma atmetė, taigi ši partija šiame Seime nebuvo pripažinta nusikalstama ir šalies gyventojų genocido vykdytoja.

Nepatogus klausimas

Audronius AŽUBALIS,

Seimo narys

Net ir praėjus 26 metams nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, apie kai kuriuos dalykus vis dar nenorima kalbėti garsiai.

Jautriausi klausimai, kurie sukelia ypatingą politikų pasipriešinimą, yra susiję su Lietuvos istorine praeitimi ir XX amžiaus okupacijos laikotarpiu.

Vieną iš tokių klausimų dar praėjusį pavasarį uždavė pagrindinių patriotinių Lietuvos organizacijų bei Lietuvos rezistentų ir tremtinių atstovai, Lietuvos Respublikos Seime surengę konferenciją apie Lietuvos gyventojų priespaudos organizavimą ir vykdymą sovietinės okupacijos laikotarpiu. Štai kaip skambėjo pagrindinis konferencijos klausimas: kodėl iki šiol oficialiai neįvertina buvusios Lietuvos komunistų partijos moralinė atsakomybė už visuotinai žinomus nusikaltimus – prisidėjimą prie Lietuvos okupacijos ir nusikaltimų sovietinės okupacijos metais?

Seimo sprendimas dėl Birželio sukilimo

Ketvirtadienį Seimui pateikta svarstyti rezoliuciją „Dėl 1941 m. birželio 23-osios sukilimo įvertinimo“. Jos svarstymui ir priėmimui pritarė 47 Seimo nariai. Rezoliuciją numatyta nagrinėti, ketvirtadienį, birželio 23 dieną. Taigi nežinome, ar šis svarbus dokumentas apie Birželio sukilimą, kaip Lietuvos likimo kovą, šiandien bus Seimo priimtas ar atmestas. Reikėtų tikėti, kad Seimo nariai suras savyje proto ir intelekto jėgų tinkamai pripažinti Birželio sukilimo reikšmę, nepaisant kai kuriems jo dalyviams metamų kaltinimų. Siūlyta priimti tokia rezoliucija:

„Lietuvos Respublikos Seimas,

paminėdamas svarbią lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę datą – 1941 metų birželio 23-ąją, kai per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybės atstatymo deklaracija, kuri buvo neabejotinas mūsų tautos laisvės siekio išsiveržimas;

Įamžins monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimą

RASEINIAI. Birželio 16 dieną rajono mero kabinete vyko pasitarimas dėl monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo įamžinimo. Jame dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, skulptorius Osvaldas Neniškis, Savivaldybės meras Algirdas Gricius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Jonas Kurlavičius, Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė Indrė Antanaitienė, vyriausioji specialistė paveldosaugai Vaida Lastakauskaitė.

Susitikimo metu nutarta įamžinti Raseinių krašto garbės piliečio mons. A. Svarinsko atminimą. Numatyta Viduklės miestelio bažnyčios šventoriaus vartų nišoje įrengti atminimo lentą su bareljefu mons. A. Svarinskui. Pasiūlyta idėja Viduklės miestelio skverą pavadinti Alfonso Svarinsko parku. Aptarta galimybė dėl finansavimo lėšų, reikalingų atminimui įamžinti.