Žaizdos
kūne mūsų...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Panų kalnas – krislas ateistams

Albertas Ruginis

Koplyčia Panų kalne

Važiuodami Sedos –Telšių keliu, dešinėje kelio pusėje rasime miške pastatytą pavėsinę, už jos – keliukas ir rodyklė į Panų kalną. Pavažiavę miško keliuku 1,4 km, pasieksime pušimis apaugusį, pelkėmis apsuptą ir padavimais apipintą alkakalnį.

Šis istorinis religinis paminklas minimas 1899 metais išleistame archeologiniame žemėlapyje. Vienas padavimų sako, kad XVIII amžiuje užėjus švedams, jaunos apylinkės moterys ir merginos pasislėpė kalne buvusioje slėptuvėje, o švedų kariai užvertė slėptuvės įėjimą. Kitas padavimas byloja apie tris jaunas merginas, besimeldusias ant kalnelio ir nuskendusias pelkėje. Žuvusiųjų atminimui prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo pastatyta medinė koplyčia, ten vykdavo pamaldos. Žmones įvairiomis intencijomis statė kryželius ir votais puošė koplyčią.

Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs Adolfas Teresius pirmuosius savo koplytstulpius sukūrė 1978 metų vasarą ir pastatė juos ant Panų kalno.

Gedrimų kultūros namų direktorė Joana Jucienė, keliaudama po apylinkes, aptiko Panų kalną su medine koplyčia ir koplytėle. Apie tai pranešė Telšių paminklų apsaugos inspektorei Vilijai Kasperavičienei. Paminklas buvo įtrauktas į valstybės saugomų objektų registrą.

Sovietmečiu vykdant antibažnytinę politiką, buvo uždaromos bažnyčios, paverčiamos sandėliais. Buvo išsprogdintos Vilniaus Kalvarijos ir Trijų kryžių kalnas. Įvairiais būdais trukdyta žmonėms vykti į atlaidus. Vienais metais prieš Žemaičių Kalvarijos (tuomet vadinta Varduva) atlaidus visi keliai buvo uždaryti ir išstatyti milicijos postai, esą dėl ten siaučiančio kiaulių maro.

Panų kalnas, iš kurio piligrimai pradėdavo kelionę į Žemaičių Kalvarijos atlaidus, buvo tarsi krislas ateistų akyse. Todėl Telšių rajono kompartijos komiteto įsakymu atvykę Telšių garnizono kareiviai, vadovaujami žuvininkystės ūkio direktoriaus Baltruko, naktį iš 1982 metų balandžio 2-osios į 3-iąją žiauriai nusiaubė kalną, nugriovė koplyčias, nupjovė kryžius. Marijos statula sudaužyta ir įmesta į tvenkinį. Baltrukas po mėnesio pateko į autoavariją, jam amputuota koja. Nugriautą koplyčią įsakyta išvežti sunkvežimio vairuotojui Zigmantui Burbai. Šis atsisakė. Mašiną buvo liepta vairuoti kareiviams. Kitą dieną Burba atsisakė važiuoti šventvagystėje dalyvavusia mašina. Ji ilgai stovėjo be darbo, nes norinčių su ja dirbti neatsirado.

Moterų delegacija su skundu, pasirašytu 40 žmonių, nuvyko į Ministrų Tarybą Vilniuje. Delegacijoje dalyvavo ir Gedrimų kultūros namų direktorė Joana Jucienė, atsakinga už paminklų apsaugą Gadūnavo apylinkėje. Ji Telšių saugumo buvo įspėta, kad nekeltų triukšmo, o rugpjūtį atleista iš darbo ir pašalinta iš konservatorijos, kurioje mokėsi.

Panašiai nutiko ir Mažeikiuose, kai 1976 metais atvykę trys Ateizmo muziejaus atstovai nuvyko į Grūstės koplyčią ir, nepaisydami rajono paminklotvarkininkės Eugenijos Kupliauskienės protestų, išpjovė ten kabojusius paveikslus iš rėmų ir išsivežė.

Tikinčiųjų skundas buvo perduotas Pabaltijo karinei apygardai Rygoje. Birželio 28 dieną į Telšius atvykęs karinės apygardos prokuroras gąsdino, kad už Tarybinės armijos šmeižimą seserys Jadvyga ir Genovaitė Bumblauskaitės ir kiti, pasirašę skundą, bus teisiami. Tardomieji pasakė, kad nugriauta koplyčia yra sukrauta Gadūnavo kariniame poligone. Kitą dieną šio daiktinio įrodymo jau nebebuvo – koplyčios likučiai iš poligono dingo.

Net ir koplyčią nugriovus, žmonės vis dėlto važiavo į Panų kalną. Saugumas, sužinojęs, kad 1982 m. gegužės 14–15 d. vyks pamaldos, išstatė milicijos sargybą, kuri stabdė atvykstančius ir juos registravo.

Pažymoje LTSR saugumo ministrui, kurią pasirašė Telšių KGB viršininkas papulkininkis N. N. Laskutovas, rašoma:

„Gegužės 14 d. prie kalno atvyko Sedos mokytojas Bronius Kukulskis su dviem mokiniais, Užlieknės kolūkio agronomė Birutė Levickienė, Irena Gerikienė su vyru iš Lelaičių kaimo, Petras Mileris iš Mažeikių, Tirkšlių klebonas Vincas Gauronskis, Mažeikių dekanas Jonas Gedvila, Varduvos kunigas Alfonsas Lukoševičius, Adelė Martinkienė iš Plungės, Algirdas ir Steponas Daniai iš Palangos.

Gegužės 15 d. 13.00 val. penkiomis lengvosiomis mašinomis atvyko apie 20 jaunų žmonių su gėlėmis. Kadangi jiems pravažiuoti neleido, bandė eiti pėsčiomis, bet kai ir praeiti neleido, šie pasipiktinę nuvažiavo link Telšių. Jų vadas buvo truputį šlubas apie 35 metų vyras. Po to motociklu K-750 Užežerės kaimo gyventojas Vaclovas Jonaitis per tris kartus atvežė 5 moteris ir 1 vyrą. Kai ir jiems nebuvo leista eiti ant kalno, jie pėsčiomis grįžo atgal. Apie 14.00 val. du nenustatyti asmenys su mopedais bandė pravažiuoti į kalną. Apie 15.00 val. slapčia per miško masyvą į kalną pateko grupė eucharistų iš Klaipėdos, iš viso 22 žmones. Tarp jų buvo Telšių ligoninės medicinos sesuo Irena Želvienė, klaipėdiškiai Albinas Vainoras, politechnikumo moksleivis, radijo mechanikas Juozas Bočkus, dar kelios moterys, likusieji – 14–18 metų jaunimas. 16.00 val. lengvąja mašina atvyko Telšių gyventojas Zenonas Bružas, gim. 1930 m., su trimis merginomis. 16 val. 30 min. ant kalno pasirodė vietiniai Pasruojės kaimo gyventojai Jonas Žarinskas su sūnumi Ričardu ir dviem moterimis.

17.00 val. bandė pravažiuoti dvi lengvosios automašinos, važiuojančių asmenų nustatyti nepavyko. Apie 19.00 val. su savo mašina pasirodė Telšių duonos kombinato direktorius Izidorius Kesas su žmona ir vaikais. Nakties metu ant kalno neatvyko niekas“.

Grįžęs Petras Mileris buvo apklaustas Mažeikių KGB viršininko Sarpaliaus, kodėl jis važiavo į Panų kalną. Ir visiems kitiems važiavusiems KGB buvo taikytos įvairios poveikio priemonės.

Su skundu dėl valstybės saugomo paminklo nugriovimo į Maskvą nuvyko kultūros namų direktorė J. Jucienė. Pinigų jos kelionei surinko parapijiečiai. Jai pasisekė: grįžusi buvo grąžinta ir į darbą, ir į konservatoriją.

1982 metų birželį Telšių vyskupijos kurijoje vyskupijos dekanai Valstybės Religinių reikalų tarybos įgaliotiniui P. Anulioniui įteikė raštišką protestą dėl tikinčiųjų persekiojimo.

1983 03 15 TSKP generaliniam sekretoriui J. Andropovui protestą, nepaisydami galimų represijų, pasirašė 103 Telšių vyskupijos kunigai, tarp jų – ir visi Mažeikių dekanato kunigai. Tai buvo rizikingas žingsnis.

Atgimimo metu, 1990 metų liepą, koplyčią pagal J. Jucienės duotus matmenis ir nuotraukas atstatė Pasruojo žuvininkystės ūkis. Medžiagomis ir lėšomis prisidėjo parapijiečiai, sediškis mokytojas A. Juodeikis, giedrimiškiai Pranas ir Anicetas Šauliai, mokytoja Milda Rekašienė. Jie ir dabar prižiūri koplyčią bei jos aplinką.

Liepos 1 dieną 16 val. Panų kalne bus aukojamos šv. Mišios, po kurių prasidės piligriminė kelionė į didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus.

Mažeikių rajonas
Birutės Ovčinikovos nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“