|
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Naujajam amžiui skyrė 9000 eurų projektui Žaizdos kūne mūsų...
XXI amžiaus laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: Akistata
su Tėvyne, Dezinformacijos labirintuose, Eterio balsai iš anapus,
Gailestingumas lietuvių tautos bruožas, Kova be taisyklių,
Laikas ir žmonės, Laisvės daigai nelaisvės tamsoje, Likimai,
Nelietuviai Lietuvai, Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai
literatūroje, Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius, Valstybės
kūrėjai, Žmogaus dvasia neįveikiama.
|
|
Likimai
Kur pušynai ošia, kur
širdys myli...
75-osioms kun. Pauliaus Racevičiaus (1908 12 1519331941 06 27)
nužudymo metinėms
|
Kun. Paulius Racevičius.
Fotografas J. Fišeris, Joniškis.
ŽVM GEK-3148/1. www.limis.lt
|
...kiekvienas džiaugsmas čia žemėje turi ašarą
akyse, o kiekvienai ašarai yra džiaugsmo spindulys. Neieškok džiaugsmo
pasaulio vieškeliuos, šokių salėse, restoranuose, alkoholyje, nuodėmės
purve, žiaurume ir garbės troškime. Tu ten jo nerasi. Ieškok džiaugsmo
ten, kur jis randamas: tiesiame pareigos kelyje, plačiame krikščioniškojo
gyvenimo vieškelyje, lengvame tikėjimo ore, saulėtoj meilės žalumoje,
sveikoj rimto darbo atmosferoj. Ten tu jį rasi. Žmogaus gyvenime
nėra tokio vargelio, kuris neturėtų džiaugsmo spindulių. Gyvenimo
džiaugsmo atstovė yra šypsena, o skausmo ašara...
Šiais žodžiais 1941 m. birželio 22 d. šv. Mišių
metu Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje į tikinčiuosius
prabilo kun. Paulius Racevičius. Jau buvo pasklidusi baisi žinia
apie prasidėjusį karą. Kunigas su jam būdingu užsidegimu pasakė
pamokslą, net nenujausdamas, kad jam gyventi likę tik penkios dienos...
Pamokslo pabaigoje kapelionas dar prisipažino, kad tikintieji jam
teikė jėgų ir ištvermės, saldino gyvenimą, jų meilė padėjo jam eiti
pašaukimo pareigas, ir paprašė kai kada maldoje jį prisiminti.
|
|
Žmogaus dvasia neįveikiama
Panų kalnas krislas
ateistams
Albertas Ruginis
|
Koplyčia Panų kalne
|
Važiuodami Sedos Telšių keliu, dešinėje kelio
pusėje rasime miške pastatytą pavėsinę, už jos keliukas ir rodyklė
į Panų kalną. Pavažiavę miško keliuku 1,4 km, pasieksime pušimis
apaugusį, pelkėmis apsuptą ir padavimais apipintą alkakalnį.
Šis istorinis religinis paminklas minimas 1899
metais išleistame archeologiniame žemėlapyje. Vienas padavimų sako,
kad XVIII amžiuje užėjus švedams, jaunos apylinkės moterys ir merginos
pasislėpė kalne buvusioje slėptuvėje, o švedų kariai užvertė slėptuvės
įėjimą. Kitas padavimas byloja apie tris jaunas merginas, besimeldusias
ant kalnelio ir nuskendusias pelkėje. Žuvusiųjų atminimui prieš
Pirmąjį pasaulinį karą buvo pastatyta medinė koplyčia, ten vykdavo
pamaldos. Žmones įvairiomis intencijomis statė kryželius ir votais
puošė koplyčią.
|
|
Atmintis gyva, o malda
guodžia ir stiprina
|
Renginys parke prie kryžiaus
tautos skausmui atminti
|
Telšių kalėjime kalinti ir ankstų 1941 metų birželio
rytą Rainių miške buvo žiauriai nukankinti 76 politiniai kaliniai.
Tarp jų aštuoni kankiniai iš Gargždų bei aplinkinių kaimų. Ta
negyjanti žaizda ir dabar šiurpina ir skatina melsti Dievą, kad
tai niekada nebepasikartotų. 1941-ųjų Joninių savaitė buvo pati
kraupiausia Lietuvos ir gargždiškių istorijoje tremtis ir žvėriškos
žudynės Rainiuose.
Neįprastai susikaupę rinkosi į Sumos šv. Mišias
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje birželio 19-ąją, sekmadienį,
ne tik Gargždų parapijos žmonės. Žiaurūs Joninių savaitės įvykiai
negrimzta užmarštin net ir 75 metams praėjus. Prie altoriaus stende
buvo aštuonių Gargždų bei aplinkinių kaimų kankinių nuotraukos.
Po šv. Mišių visi giedodami nuėjo į parką prie
kryžiaus tautos skausmui atminti. Parapijos vikaras kun. Audrius
Undraitis akcentavo, kad žmonių stiprybės, ištvermės šaltinis tada
buvo tikėjimas. Jokie ginklai nepadės, jeigu nėra tikėjimo. Mes,
tremties vaikai, žinojome, kur mūsų stiprybė, namai, Tėvynė,
jautriai kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
(LPKTS) narė parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė, gimusi traukinio
vagone tremties metu. Mintimis apie jaunosios kartos patriotiškumo
dvasios ugdymą, politikų atsakomybę, istorinės atminties puoselėjimą
dalijosi Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis ir kiti. Buvusi
gargždiškė Vitalija Brazaitienė, Rainiuose nukankinto Gribžinių
mokytojo Antano Dibisterio dukterėčia, atkreipė visų dėmesį, kad
sovietinė valdžia savo inkviziciją pirmiausia nukreipė prieš niekuo
dėtus žmones: Lietuvos šviesuolius, kunigus, mokytojus, tautiškų
organizacijų narius, tvarkingus, darbščius ūkininkus.
|
|
|