2016 m. liepos 8 d.    
Nr. 27
(2195)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse

Žemaičių Kalvarija – ne vien atlaidų sostinė

Juozas DAPŠAUSKAS

Viename iš renginių prie Žemaičių
Kalvarijos Bazilikos

Iki liepos 12 dienos Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelyje vyks Didieji atlaidai. Tačiau šiais metais Žemaičių Kalvarija paskelbta ir viena iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių. Pirmoji mažoji kultūros sostinė 2015 metais buvo Naisiai, šiais metais jų skirtinguose Lietuvos regionuose yra dešimt.

Ištakos ir dabartis

Žemaičių Kalvarija (iki 1637 metų vadinta Gardais) – mažas miestelis Plungės rajone, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, prie Varduvos upės, įtekančios į Ventą. Tai – viena garsiausių Žemaitijos vietovių ir viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių, įtraukta į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Šioje istorinėje gyvenvietėje (pirmą kartą istorijos šaltiniuose ji paminėta 1253 metais), įsikūrusioje ant vaizdingų kalvų, išryškėja gamtos ir architektūros sąlytis, joje gausu pažintinių, gamtinių kultūros paveldo objektų.


Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Grupė tikybos mokytojų
ir katechetų dienos maldininkų
Margaritos Petrauskaitės nuotrauka

Atlaidų išvakarėse – kelionė iš Panų kalno

Didieji Žemaičių Kalvarijos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, atlaidai, kurie tęsis dvylika dienų, šiemet prasidėjo liepos 1-ąją. Netoli Žemaičių Kalvarijos Šventovės esančiame Panų kalne 16 val. buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose dalyvavo nemažas būrys piligrimų, ypač Marijos legiono narių, iš visos Telšių vyskupijos. Po šv. Mišių piligrimai maldingoje kelionėje patraukė link Žemaičių Kalvarijos Bazilikos. Čia 19 val. vyko iškilmingi Mišparai. Jiems vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, kartu meldėsi Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos kanauninkų kapitulos kanauninkai, kunigai, diakonai, klierikai. Mišparus giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos grigališkojo choralo grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio. Pamaldų pradžioje visus pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas, o homiliją pasakė vyskupas svečias Kaišiadorių vyskupas. Jis nuodugniai komentavo tą vakarą perskaitytą Evangelijos tekstą apie dvylikametį Jėzų, jo kelionę į Šventyklą bei pasilikimą joje. Vyskupas priminė Jėzaus žodžius, jog jam reikia būti Tėvo reikaluose. Šito reikia kiekvienam žmogui, šitas uždavinys turėtų būti svarbiausias krikščioniui – nuolat būti dangiškojo Tėvo reikaluose. Vysk. J. Ivanauskas drąsino piligrimus ieškoti Jėzaus Bažnyčioje, bendruomenėse, Dievo namuose ir būti susirūpinusiu dėl galimybės klausytis ir jo klausti apie savo gyvenimą. Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, anot Kaišiadorių vyskupijos ganytojo, yra malonės metas ieškant Jėzaus ir šioje šventovėje jį surandant. Baigdamas homiliją vyskupas palinkėjo to siekti, ir tokia dvasia ne tik atlaidus švęsti, bet ir kasdienybėje gyventi.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija