Panevėžio vyskupijoje
Kupiškio dekanate
Šv. Dominyko bažnyčiai 340 metų
|
Po šv. Mišių koncertuoja Vilniaus
Arkikatedros choras ir pučiamųjų
orkestras iš Panevėžio Aukštyn
|
|
Prie 340 metų švenčiančios bažnyčios
altoriaus klebonas kanauninkas
Vladas Rabašauskas ir Panevėžio
vyskupas emeritas Jonas Kauneckas
Autorės nuotraukos
|
PALĖVENĖ. Titulinių Šv. Jono Krikštytojo atlaidų metu parapijiečiai ir svečiai šventė bažnyčios 340 metų sukaktį. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, giedojo Vilniaus Arkikatedros choras (vadovė Violeta Savickaitė-Pociūnienė). Bažnyčioje veikė fotografijų paroda Akimirkos laiko nuotraukose (parodos autorė Aldona Ramanauskienė), skirta Palėvenės bažnyčios 340 metų sukakčiai. Fotografijose užfiksuoti bažnyčios vaizdai įvairiais metų laikais. Po parodos atidarymo Panevėžio dramos teatro aktorius Valerijus Jevsejevas skaitė kun. Nerijaus Pipiro kūrybą, koncertavo mišrus Kupiškio kultūros centro choras Cantus Vita (vadovas Marijanas Remeikis). Po šv. Mišių bažnyčioje koncertavo Vilniaus Arkikatedros choras (vadovė Violėta Savickaitė-Pociūnienė) ir pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Aukštyn (vadovas Remigijus Vilys).
Graži Palėvenė ant kalno,
Graži lyg nuotaka balta.
Toli ji matos lyg ant delno,
Lėvens meilingai apsupta...
Taip gražiai aprašė Palėvenės grožį 1940 metais jaunas kunigas Antanas Valantinas, tuo metu Palėvenėje dirbęs vikaru.
Šventųjų patriarchų Dominyko ir Pranciškaus bažnyčios ir konvento Palėvenėje fundacija paskelbta 1673 m. lapkričio 11 d. Lygiai po trejų metų donaciją patvirtino Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas ir Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia pradėta statyti 1676 m. gegužės 26 d. Ši data ir laikoma bažnyčios gimimo metais. Ukmergės pavieto teisėjo padėjėjas Laurynas Mykolas Počobutas su žmona Marijona Daumantaite-Siesickaite nusprendė funduoti dominikonų vienuolyno ir bažnyčios statybą, pasirinkdami būtent šią vaizdingą vietą. 1688 metais fundatorius mirė pastatęs nedidelę bažnytėlę su trimis altoriais centriniu Šv. Jono Krikštytojo, Šv. Dominyko ir Šv. Tomo Akviniečio. Tolimesne bažnyčios statyba rūpinosi antroji Počobuto žmona Kotryna, tačiau ir ji greitai mirė. Bažnyčios statyba sustojo ilgam. Tolimesnę bažnyčios statybą sustabdė Šiaurės karas ir maro epidemija. 1723 metais Jonas Bucholcas bažnyčios kairiajame šone pradėjo mūryti Jėzaus Kristaus koplyčią, kurią iki XVIII amžiaus vidurio pabaigė Vilniaus pavaivadis Mykolas Rapolas Šumskis, Jono Zaso lėšomis, koplyčioje įrengti Kristaus ir Šv. Vincento altoriai. Iki XVIII amžiaus vidurio Ukmergės pilies teismo raštininkas Mykolas Lučka išmūrijo kitą koplyčią dešinėje bažnyčios pusėje, kuri geradario garbei pavadinta Šv. Mykolo vardu. Vėliau ši koplyčia pervadinta Švč. Mergelės Marijos vardu. Dar vėliau atsirado Šv. Hiacinto ir Šv. Kotrynos altoriai. Bažnyčioje yra 8 altoriai, puošti dominikonų šventųjų paveikslais. Bažnyčia yra barokinio stiliaus architektūros paminklas. Be minėtų altorių, yra puošni barokinio stiliaus klausykla su sakykla viršuje, o virš jos ant baldakimo pavaizduotas žemės rutulys. Ant rutulio stovintis vienuolis dominikonas pamokslininkas. Bažnyčioje yra fundatorių ložė. Sieną puošia didžiulė freska Šv. Florijonui. Bažnyčia iki 1863 metų sukilimo tarnavo tik broliams dominikonams. Po sukilimo vienuolynai Lietuvoje buvo uždaromi. Ne išimtis buvo ir Palėvenės vienuolynas. Uždarius vienuolyną, bažnyčia tapo parapijinė. Vienuoliai dominikonai liko Palėvenėje: Antanas Daukintis bažnyčios administratoriumi, o Petras Grigaliauskis vikaru. Vėliau dirbo kun. Jonas Jutkevičius, kuris, būdamas 49 metų, atgulė amžinam poilsiui Palėvenės kapinėse.
1900 metais kun. Leono Kleniausko rūpesčiu šventorius aptvertas akmens mūro tvora, joje įmūryta 14 neogotikinių Kryžiaus kelio koplytėlių ir dideli to paties stiliaus vartai bromas. Bažnyčia atnaujinta XX amžiaus pradžioje. Ją tvarkant daug nusipelnė klebonas kun. Jonas Šileika ir kun. Juozapas Laurenčikas. 1913 metais įrengti meistro A. Blombergo 12 balsų su pedalais ir mechaninėmis dumplėmis dviejų klaviatūrų 12 registrų vargonai.
Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčioje veikė vokiečių karo ligoninė, tada šv. Mišios buvo aukojamos šventoriuje. Karo metais vokiečiai išgabeno tris bažnyčios varpus. Tik 1929 metais buvo įsigyti du nauji varpai ir pavadinti Šv. Dominyko ir Šv. Jono vardais.
1955 metais sukeltas gaisras vienuolyne skaudžiai palietė ir bažnyčią. Nudegė visas bažnyčios stogas. Per penkerius metus bažnyčią atstatė kunigas vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Jeigu ne šis atkaklus kunigas, šiandien neturėtume šio barokinio perlo, pačios gražiausios Panevėžio vyskupijoje bažnyčios.
Reikia paminėti dabartinį gerbiamą kleboną kanauninką Vladą Rabašauską, kuris visas jėgas atiduoda, kad ši bažnyčia būtų visada graži, tvarkinga. Jo rūpesčiu vyksta restauravimo darbai. Kiekvienais metais bažnyčia vis gražėja, puošiasi ne tik savo auksu spindinčiais altoriais, tačiau tvarkoma ir išorė. Garbingų ir sumanių kunigų dėka Palėvenės bažnyčia sulaukė gražios 340 metų sukakties.
Aldona Ramanauskienė
© 2016 XXI amžius
|