Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Oazė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Šaldyti embrionus – žudyti žmones?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai kalbame apie ilgai svarstomą įstatymą dėl Pagalbinio apvaisinimo, tiesiogiai susijusio su bejėgio žmogaus – embriono – išsaugojimu, pirmiausia remiamės šiuolaikinio mokslo faktais, aiškiai liudijančiais, kad net mažiausiame žmogaus egzistencijos pavidale „spurda“ Aukščiausiojo sukurtas gyvybės pradmuo.

Verta prisiminti, kad moksliškai pagrįsti faktai liudija, jog iš vienintelės apvaisintos ląstelės – kiaušialąstės – išauga visas organizmas. Šios 46 kiaušialąstės chromosomos (23 moters ir 23 vyro) sudaro nepakartojamą pirmąjį pilnos naujojo individo genetinės struktūros variantą, kuriame yra viso kūno vystymosi instrukcijos. Kiekvienas iš mūsų yra tiesiogiai susidūręs su embriogeneze – gemalo vystymosi procesu. Visi mes esame įveikę audinių ir organų formavimąsi. Jau pirmoje užsimezgusio vaisiaus ląstelėje yra visas genų rinkinys, turintis informaciją apie būsimą žmogaus kūną, jo sugebėjimus bei sveikatą.

Mokslininkai pripažįsta, kad embrionas yra labai jautrus įvairiems aplinkos veiksniams, kurie gali jį taip paveikti, kad savaip nulems visą tolesnį žmogaus gyvenimą. Taigi žmogus nuo apvaisinimo momento iki senatvės keičia išorinę formą, tačiau genetiniu požiūriu išlieka tas pats „aš“. Profesorius genetikas Danielius Serapinas teigia, kad šiuolaikinė aparatūra, leidžianti iš arti fiksuoti užsimezgusios gyvybės vystymąsi, verčia permąstyti aborto sąvoką. Jis ne tik pasisako prieš abortus, bet teigia, kad šiuolaikinis mokslas netgi įrodo, jog embrionas turi atmintį – tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę. Jis reaguoja į šaltį, karštį, garsus, motinos nuotaikas, maistą bei vaistus. Beje, prieš kelis metus jis teigė, kad „embrionų šaldymas yra prilyginamas embrionų laikymui koncentracijos stovyklose“.

Prof. kun. Andriaus Narbekovo nuomone, „embrionų šaldymas yra susijęs su daugybės embrionų žūtimi, todėl tai – net blogiau nei abortas. Šaldydami embrionus manipuliuojame žmogaus gyvybe – pusė jų atšildant žūsta, be to, tokie embrionai blogiau nei švieži implantuojami gimdoje. Tiesa, jau vien tokie terminai rėžia ausį, juk kalbame apie žmogų ankstyvoje jo vystymosi stadijoje. Tačiau, kad embrionai žūsta, patvirtina ir Lietuvoje taikomi dirbtinio apvaisinimo metodai. Nustatyta, kad vos 3 procentai embrionų turi galimybę būti išnešioti“.

Viešoje interneto erdvėje girdėjome kai kurių Seimo politikų balsus, kad, priimant minėtą įstatymą, vienas kitas aukštas Katalikų Bažnyčios dvasininkas daro tam tikrą įtaką Seimo nariams. Ačiū Dievui, kad yra tokių Seimo narių, kurie, būdami atviri tiesos ieškojimui, bendrauja su kompetentingais Bažnyčios atstovais ir iš jų gauna pagrįstai motyvuotą informaciją apie pagrindinius Bažnyčios moralės mokymo klausimus, ypač apie pagarbą žmogaus gyvybei ir neliečiamybę net pirminėje jos egzistencijos fazėje. Tai – evangelizacija, ir kas priima tiesą ir ja vadovaujasi, patys eina į laisvę ir kitiems padeda šiuo keliu eiti... Beje, būtų keista, jei Bažnyčia, turėdama galimybių, neskelbtų tiesų, kurios tiesiogiai siejasi su svarbiausia Kristaus jai patikėta pasiuntinybe pasaulyje (Mk 16, 15).

Vienas iš interneto dienraščių rašė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas padiktuotas ne mokslo pažangos laimėjimų, o Bažnyčios paveiktomis Seimo narių nuotaikomis. Klausiame: „Kodėl skelbiama netiesa?“ Šis Seimo priimtas įstatytas kaip tik remiasi mokslo pasiekimais, nes juo stengiamasi išsaugoti embrionus nuo sunaikinimo ir leidžiama šaldyti kiaušialąstes, panaudojant naujausias technologijas, kurios yra lytinės ląstelės, bet ne pirmoji žmogaus egzistencijos stadija.

Esame ir būsime atviri Šventosios Dvasios veikimui, kurios inspiruojami visada priimame ir palaikome visus šiuolaikinio mokslo ir technologijų laimėjimus bei pasiekimus, kurie prisideda prie bendrojo visuomenės gėrio kūrimo, stiprina bendražmogiškus piliečių santykius ir tampa kelrodžiu į Dievą – pirminę bei pagrindinę visuotinio gėrio priežastį. Bet nesuabsoliutinsime mokslo pažangos, nes, pasak popiežiaus Benedikto XVI, „vienas mokslas, save izoliuojantis ir autonomizuojantis, neapima viso mūsų gyvenimo. Tai – sritis, duodanti mums daug, tačiau priklausanti nuo to, ar žmogus lieka žmogumi“.

Seimas, po užsitęsusių diskusijų priimdamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, rado tam tikrą pusiausvyrą tarp bioetikos ir naujausių medicinos mokslo laimėjimų, nes jis padeda apsaugoti žmogaus gyvybę nuo jos pradėjimo ir užtikrina vaiko teises turėti bei žinoti savo tikruosius tėvus. Tačiau liepos 4 dieną Prezidentė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir uždegė žalią šviesą liberalesnio šio įstatymo varianto priėmimui... Koks bus galutinis šio įstatymo variantas, iš dalies priklausys ir nuo mūsų maldų vienybės už Seimo narius, kurie vėl svarstys naują jo variantą.

Kadaise visi buvome embrionai. Leiskime ir kitiems embrionams augti Dievo ir žmonių akyse. Prabėgs metai, ir išvysime žmones kaip melodingai ošiančius medžius – orius, kūrybingus ir turinčius palaimingą ateitį ne tik Dievo vizijoje...

© 2016 „XXI amžius“