|
Prezidentė grąžino Pagalbinio apvaisinimo įstatymą
Liepos 4 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti birželio 28 dieną Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris esą neatitinka Konstitucijos bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, blogina jau dabar taikomą nevaisingumo gydymo praktiką ir paslaugų prieinamumą, atima nevaisingoms poroms teisę į šiuolaikinius gydymo metodus.
Prašydami vetuoti šias pataisas, kaip esą pažeidžiančias nevaisingų porų konstitucinę teisę į kokybišką, efektyvų, medicinos mokslo patvirtintais metodais pagrįstą nevaisingumo gydymą, į Prezidentę kreipėsi garsiausi šalies medikai, mokslininkai, universitetų ir ligoninių bendruomenės, kelios dešimtys pacientams atstovaujančių organizacijų, net sergantieji ir onkologinėmis, genetinėmis ligomis. Pasak Prezidentės, valstybė privalo rūpintis ir tausoti žmogaus sveikatą, girdėti 50 tūkstančių šeimų lūkesčius bei užtikrinti pažangių ir kokybiškų gydymo metodų prieinamumą mūsų žmonėms. Be to, Seimo priimtos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos pažeidžia Konstitucijos 53 straipsnį, kuriame numatyta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir užtikrinti medicininę pagalbą. Šis įstatymas neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų, tarptautinių nevaisingumo gydymo standartų ir Pasaulio sveikatos organizacijų rekomendacijų, kelia riziką moters ir vaiko sveikatai. Europoje embrionų šaldymas ribojant sukuriamų embrionų skaičių draudžiamas tik dvejose valstybėse Maltoje ir Airijoje. Analogišką įstatymą, ribojantį embrionų skaičių, 2004 metais buvo priėmusi Italija, tačiau šis įstatymas buvo pripažintas žalojančiu moters sveikatą, antikonstituciniu ir prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių konvencijai. Prezidentės manymu, Seimo priimtas įstatymas pažeidžia ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas žmogaus teises ir yra diskriminuojantis pagal ligą. Pavyzdžiui, dabar valstybė vėžiu, kardiologinėmis ir kitomis ligoms sergantiems pacientams suteikia pažangiausius gydymo metodus, o vaikų susilaukti negalintiems asmenims tokias galimybes apriboja. Lietuvoje kas septinta pora turi vaisingumo sutrikimų ir negali susilaukti vaikų. Viena pagalbinio apvaisinimo procedūra porai gali kainuoti daugiau kaip 3 tūkst. eurų. Todėl nerezultatyvų ir nemodernų gydymo metodą įteisinęs įstatymas tik padidins finansinę naštą valstybei ir pacientams. Prezidentė siūlo įstatyme įtvirtinti tokias nuostatas, kurios atitiktų nevaisingų šeimų lūkesčius, tarptautinę medicinos praktiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, atvertų galimybes pasinaudoti medicinos mokslo patvirtintais nevaisingumo gydymo metodais, tausotų moters ir vaiko sveikatą, neribotų embrionų skaičiaus ir užtikrintų jų apsaugą bei galimybę užkirsti kelią sunkioms genetinėms ligoms.
Oficialiame Prezidentūros pranešime išdėstyti teiginiai yra abstraktūs ir kelia daugybę klausimų. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kuo konkrečiai įstatymas neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų. Vadovaujantis progreso argumentu, kurį pateikė D. Grybauskaitė, nesuprantama, kodėl Lietuvai pavyzdžiu nurodomos šalys, priėmusios atitinkamą įstatymą gerokai seniau. Mokslas tobulėja kasmet būtent Lietuvos priimtas įstatymas galėtų pretenduoti į pažangos lyderius. D. Grybauskaitės sprendimas grąžinti įstatymą Seimo tobulinimui greičiausiai baigsis tuo, jog dėl pagalbinio apvaisinimo reguliavimo vėl bus ilgai ir aršiai diskutuojama galbūt dar ne vienerius metus. Visą šį laiką nevaisingoms šeimoms nebus galima tikėtis valstybės pagalbos, o vaisingumo klinikose galės vykti neetiška, žmogaus gyvybes paminanti veikla.
Akademikai ir universiteto klinikų medikai, paskelbus šį Prezidentės sprendimą, vetavusį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės ir grupės Seimo narių pataisomis, jau po kelių minučių išplatino jį sveikinantys ir dėkojo Prezidentei. Šis įstatymas, jų manymu, pamynė pacientų teisę į kokybišką ir pažangų gydymą. Seimo priimtas ir dabar jau Prezidentės vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra nesuderinamas su motinų ir vaikų, gimsiančių taikant šį įstatymą, interesais, gydytojų galimybe ir pareiga suteikti kokybišką gydymą bei efektyviu valstybės lėšų panaudojimu nevaisingumo gydymo išlaidoms kompensuoti. Šis įstatymas yra antimoksliškas, pažeidžia pacientų ir žmogaus teises bei diskriminuoja ištisas pacientų grupes, o ypač genetinėmis ir onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, komentavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Gražina Drąsutienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė Eglė Drejerienė, Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.
Birželio 30 dieną beveik aštuoniasdešimties Lietuvos akademikų, universitetų klinikų medikų grupė ir kone 30 pacientų organizacijų kreipėsi į Prezidentę, prašydamos vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris, šių specialistų nuomone, vadovavosi siaura bažnytine doktrina ir iš esmės paneigė medicinos ir technologijų pažangą, atimdamas galimybę nevaisingoms poroms gauti šiuolaikinę pagalbą. Akademikai ir medikai ypač kritikavo moksliškai nepagrįstus embrionų kūrimo ribojimus, lytinių ląstelių donorystės bei genetinių tyrimų uždraudimą. Dideles abejones sukėlė ir įstatymo nustatyti ribojimai pagalbinio apvaisinimo paslaugas leisti teikti tik santuokoje gyvenantiems asmenims. Lietuvos akademinės visuomenės dalis viliasi, jog Seimo nariai atsižvelgs į Prezidentės išsakytą neigiamą požiūrį ir specialistų kritiką dabartinei įstatymo redakcijai ir galiausiai priims pacientų teises ginantį ir šiuolaikinį medicinos mokslą atitinkantį pažangų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Pagalbinio apvaisinimo įstatyme daugiausia diskusijų kėlė tai, kad Seimo priimtas įstatymas leidžia išvengti perteklinių manipuliacijų su žmogaus embrionais bei jų nepateisinamo naikinimo, nustatydamas galimybę šaldyti kiaušialąstes pagal pažangesnę pagalbinio apvaisinimo technologiją, tačiau neleidžia šaldyti bei sunaikinti embrionų. Embrionai šiai akademinei visuomenei turbūt nėra gyvybė, todėl su jais galima daryti ką nori. Net genetinė atranka yra labai pažangu.
Šis įstatymas buvo nepalankus ne tik finansiškai suinteresuotoms privačioms vaisingumo klinikoms, tačiau ir tiems liberalams, kurie iš idėjos kovoja su bet kokiais verslo apribojimais ir etišku požiūriu į negimusią gyvybę. Jų pastangomis vieša erdvė visą savaitę mirgėjo klaidinančiais teiginiais dažniausiai apeliuota į moters kančias arba paslaugų neprieinamumą.
Iš karto po įstatymo priėmimo, viešą erdvę užplūdo jį palaikiusių politikų demonizavimo vajus, kurį palaikė Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų partijų politikai, ypač Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.
Intensyvus interesų grupių spaudimas, lydėtas klaidinančių teiginių platinimo viešumoje, neliko be atsako. Viešoje erdvėje kovėsi palaikančiųjų priimtą įstatymą balsai bei įstatymo priešininkų interesai. Abi pusės surinko tūkstančius parašų po internetinėmis peticijomis (įstatymo šalininkai ir priešininkai), organizavo protestus prie Prezidentūros, pasitelkė mokslininkų ir ekspertų nuomones (LSMU tyrėjams labiau palaikant įstatymo šalininkus, VU priešininkus).
Laisvos visuomenės institutas buvo paskelbęs peticiją Dėl žmogišką gyvybę saugančio ir nevaisingų porų bei pradėto vaiko interesų pusiausvyrą užtikrinančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pasirašymo. Jame Prezidentė buvo raginama Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą pasirašyti, nes: 1. Kaip nustato Seimo priimtas įstatymas, pagalbinis apvaisinimas turėtų būti pasitelkiamas tik tada, kai nevaisingumo neįmanoma išgydyti kitais būdais arba yra didelė tikimybė, kad tie būdai bus nesėkmingi. Pagalbinio apvaisinimo technologijos neturėtų būti taikomos, jei pora gali susilaukti vaikų natūraliu būdu; 2. Šiandienos medicinos lygis leidžia atsisakyti perteklinių embrionų kūrimo ir embrionų šaldymo, dėl kurio didelė jų dalis neišvengiamai yra sunaikinima. Taikant naujas medicinos technologijas (kiaušialąsčių šaldymą), galima vienam apvaisinimo ciklui sukurti tiek embrionų, kiek jų bus iškart perkeliama į moters organizmą. Tuo tarpu likusios (embrionų kūrimui nepanaudotos) kiaušialąstės gali būti saugomos kitiems tos moters apvaisinimams ateityje. Tai leidžia išvengti papildomų stimuliacijų hormonais ir papildomų chirurginių intervencijų bei nemažina procedūrų efektyvumo. Tai patvirtina Maltos valstybės patirtis, kurioje buvo įtvirtintas panašus pagalbinio apvaisinimo reguliavimas, ir moksliniai duomenys iš įvairių pasaulio klinikų, kuriose taikomas kiaušialąsčių šaldymas; 3. Priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas neleis taikyti preimplantacinės diagnostikos, kuri paprastai baigiasi embrionų genetine atranka. Toks žmogaus gyvybės skirstymas į kokybišką ir nekokybišką pagal atitinkamus genetinius požymius pažeistų žmogišką orumą ir de facto itvirtintų eugeniką; 4. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, trečiųjų asmenų spermos donorystė pagal priimtą įstatymą nebus leidžiama. Įteisinta donorystė pažeistų JT Konvencijoje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, atimtų galimybę augti biologinėje šeimoje, o tai yra vienas svarbiausių kiekvieno vaiko interesų. Be to, tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva dėl anoniminės donorystės atsirastų kraujomaišos rizika. Priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, nustatydamas galimybę šaldyti kiaušialąstes, leidžia išvengti perteklinių manipuliacijų su žmogaus embrionais bei jų nepateisinamo naikinimo. Išlaikydamas aukštą embriono apsaugos lygį, jis užtikrina adekvačią pagalbą nevaisingoms poroms bei gina pradėto vaiko interesus. Todėl, atsižvelgdami į žmogiškumo reikalavimus bei į vaiko interesų viršenybės principą, peticijoje prašyta pasirašyti Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Tikėtis Prezidentės prielankumo daugiau vilčių turėjo priimto įstatymo šalininkai. Prieš dvejus metus pakartotinai kandidatuodama į Prezidento postą D. Grybauskaitė žadėjo, jog embrionų naikinimą laikytų labai neetišku dalyku ir tikrai nepritartų, o spręsdama pagalbinio apvaisinimo klausimą ieškotų balanso tarp to, kaip padėti šeimoms, ir tarp etikos, būtent tai ir buvo sėkmingai pasiekta priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu. Galima konstatuoti, kad Prezidentės veto šis pažadas buvo sulaužytas. Prezidentė nenurodė, kodėl pakeitė priešrinkiminę poziciją.
© 2016 XXI amžius
|