|
Te angelas saugo jų atmintį tylią
Birželio 23 dieną Telšiuose ir Rainiuose įvyko 75-ųjų Rainių tragedijos metinių minėjimo renginiai Te angelas saugo jų atmintį tylią. Rainių kankiniai pagerbti prie buvusio kalėjimo Telšiuose, Rainių miškelyje, Rainių Kančios koplyčioje. Tądien visose Telšių vyskupijos parapijose tikintieji meldėsi už žuvusiuosius.
Prie buvusio Telšių kalėjimo poeziją skaitė aktorė Regina Šaltenytė, ji kartu su Telšių Žemaitės dramos teatro studijos SAVI aktoriais perskaitė ir nužudytųjų artimiesiems siųstus laiškus. Ilgesingas melodijas smuikais griežė bei pianinu skambino Telšių muzikos mokyklos mokytojos Rima Bomblauskienė, Dalia Pleškienė ir Liubovė Surblienė.
Į minėjimo renginius pakviesti dalyvauti žuvusiųjų artimieji. Organizatorių iniciatyva jiems išsiųsti laiškai, kviečiantys apsilankyti į skausmu pervertas ir kankinių krauju pažymėtas vietas. Pagarba žuvusiesiems ir jų artimiesiems yra svarbiausia, ką mes galime padaryti minėdami skaudžius įvykius, sakė projekto Telšiai Lietuvos kultūros sostinė 2016 vyriausioji režisierė Laimutė Pocevičienė. Iš lėto perskaitytos visų 76 kraupiai nužudytų kankinių pavardės. Jie buvo mokiniai, ūkininkai, mokytojai, darbininkai, teisininkai, žurnalistai, samdiniai, valstybės tarnautojai, ekonomistai...
R. Šaltenytė papasakojo apie vienoje iš Telšių kalėjimo kamerų lentynų rastą dubenėlį, kurio pakraščiuose parašyti žodžiai apie viltį gyventi: Šiandieną, 1941 m. birželio mėn. 23 d., nušvito mūsų veidai ir širdys ugnimi suliepsnojo, pamačius vokiečių bombonešius sprogdinant Telšių bolševikų karinius objektus. Gražus saulėtas rytas; pro plieno lango grotus matosi spindintis mėlynas Masčio ežeras. Mes pakeltom nuotaikom laukiame bolševikų žlugimo galo.
Pacituoti ir nužudyto gimnazisto Zenono Tarvainio žodžiai: Jūsų vėliavos dėl to neblunka, kad jas dažote mūsų krauju. Jį brolis pažino tik iš ant kaklo užkabinto medalikėlio.
Renginyje dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas. Prieš 75 metus išvežti 76 mūsų tautiečiai, pažeminant jų orumą, žmogaus teisę egzistuoti. Dėl ko? Faktas, kad tos žiaurios skerdynės turi priminti, koks nestabilus yra pasaulis. Turime būti budrūs, tačiau privalome tikėti mūsų tautos dvasia, kalbėjo meras.
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas apgailestavo, kad net po 75 metų visiems vis dar skauda. Neįmanoma ramiai stovėti čia, priešais kalėjimą, prisimenant, kaip visus tarsi gyvulius sumetė į sunkvežimį ir pasuko Rainių miškelio link. Vienintelė jų kaltė laisvės troškimas. Mes visuomet melsimės už tuos kankinius, sakė V. Gedvilas.
Minėjimo renginiuose dalyvavo Seimo nariai Valentinas Bukauskas, Rimantė Šalaševičiūtė, vicemeras Kęstutis Gusarovas, nužudytųjų artimieji, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai.
Prelatas Juozas Šiurys priminė, kad 1993 metais į Lietuvą atvykęs popiežius Jonas Paulius II irgi meldėsi už kankinius. Prel. J. Šiurys sukalbėjo maldą, kurią tądien kalbėjo ir visose Telšių vyskupijos bažnyčiose per šv. Mišias.
Nužudyto Telšių pradžios mokyklos vedėjo Andriaus Čiurinsko sūnėnai Jonas ir Antanas Suslavičiai prisiminė, kad anuomet šeimoje apie šią nelaimę nekalbėta. Broliai apgailestavo, jog neišliko nė vieno laiško, nė vieno dokumento apie A. Čiurinską. Jo išdarkyto kūno, deja, nebepažino niekas. Bent kartą per metus iš Vilniaus atvykstame į Telšius, uždegame žvakelę prie bendro kankinių kapo, pasimeldžiame, pasakojo nužudytojo artimieji. Senosiose Telšių kapinėse pagerbti Rainių kankiniai, jiems atminti uždegtos žvakės, padėta gėlių, sukalbėta bendra malda (giesmės, sugiedotos prieš 75 metus, laidojant kankinius, ištraukos tekstą skaitė Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos SAVI aktoriai, giesmę išsaugojo Valerija Matijošaitienė). Giesmę Dieve, arčiau tavęs giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, Schola cantorum de regina pacis (vadovas Vidmantas Budreckis).
Rainių miškelyje prie vainikuoto kapo eiles skaitė aktorė R. Šaltenytė, giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, Schola cantorum de regina pacis, aukotos šv. Mišios Rainių Kančios koplyčioje.
Telšių rajono savivaldybės informacija
© 2016 XXI amžius
|