|
Deguto šaukštas Moksleivių dainų šventės repertuaro pynėje
Nuaidėjo moksleivių dainų šventės TU MUMS VIENA paskutiniai akordai. Į šią nuostabią šventę teko eiti ir grįžti iš Vingio parko pėsčiųjų tiltu, kuriuo ėjo gausybė įvairiaspalve apranga apsirengusių šventės dalyvių ir žiūrovų. Nuo didelio svorio metaliniu garsu virpėjo tilto tvirtinimo atotampos lyg pritardamos į šventę einantiems savo keistais muzikos garsais. Moksleivių ir žiūrovų neišgąsdino oro prognozės. Į šventę rinkomės šiek tiek anksčiau. Kas minutę dalyvių, žiūrovų gausėjo, kol visa estrada pasipuošė įvairių aprangų spalvomis, kepuraitėmis ir gėlių vainikėliais. Dainų šventė prasidėjo, iškilo šventinė vėliava, aukštai suliepsnojo ugnis. Nepaisant blogo oro ir pradėjusio krapnoti lietaus, visi buvome pasiryžę išklausyti dainų šventės repertuaro ir kartu su visais pasaulio lietuviais 21 valandą sugiedoti Lietuvos himną.
Šventės repertuaras prasidėjo lietuvio širdžiai miela Lietuviais esame mes gimę daina. Vėliau aidėjo tarmiškos Lietuvos dainos ir šventės prologas baigėsi antruoju Lietuvos himnu Lietuva brangi. Antroje dalyje Mus mažus užauginai gražiomis dainomis sužavėjo jaunučių chorai. Jų buvo penkios ir visos buvo lydimos žiūrovų plojimais. Žiūrovai plojo ir profesionaliai atliktai dainai Tau, mano mamyte Kosto Kubilinsko žodžiais. Čia ir buvo deguto šaukštas, nepagarbos kovotojams, Tėvynei paaukojusiems savo gyvybes už jos laisvę, atspindys. Kodėl į tokios didelės jaunimo, visos Lietuvos šventės repertuarą buvo parinkta šio poeto daina? Nemanau, kad dainų repertuaro sudarytojai, atsakingi Švietimo ir Kultūros ministerijų pareigūnai nežinojo apie minimo poeto nuopelnus. Kostas Kubilinskas sovietinio saugumo buvo užverbuotas, jam į pagalbą saugumas pasitelkė irgi poetinės sielos iš to paties krašto kilusį Algirdą Skinkį, kurie įgijo partizanų pasitikėjimą ir tapo jų ryšininkais, gavo slapyvardžius. Pagal sovietinio saugumo pulkininko Iljos Pučkajaus užduotį jie turėjo ištyrinėti partizanų buveines, nustatyti juose esančius partizanus, siekti juos sunaikinti. Tai abu ir atliko. 1949 m. kovo 7 dieną, kai visi partizanai buvo gavę užduotis ir išvyko į kitus objektus, o bunkeryje su jais liko tik Dainavos apygardos vadas karininkas, literatas Benediktas Labėnas-Kariūnas, niekšai ėmėsi išdavystės. Kai vadas užmigo, Kubilinskas nelaukė, šaltakraujiškai nušovė miegantį Kariūną, Skinkys paleido, pagal duotą instruktažą, dar ir kontrolinį šūvį. Po šio kruvino darbo abu nuskubėjo, pasiekė saugumo būstinę ir atvedė gausų sovietinių karių ir stribų būrį prie partizanų slėptuvių. Netikėtai užklupus žuvo 15 partizanų. Žuvo rusų karinio garnizono ir stribų siaubas, laimėjęs daug mūšių Kazimieraičio apygardos vadas, tapęs legenda, narsusis Vaclovas Voveris-Žaibas. Kaip rašė partizanų spauda, tokios niekšybės ir velniškos išdavystės dar nebuvo partizanų istorijoje. Judas, išdavęs Kristų, šiuo atveju buvo smarkiai pralenktas. Beje, K. Kubilinskas buvo pamalonintas žadėtais Judo pinigais 7300 rublių. Jų abiejų kaip ir Judo likimas liūdnas: Skinkys nusižudė, o K. Kubilinskas, išsiųstas saugumo į sanatoriją, prasigėręs mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Keista, kad, praslinkus 67 metams po tragiško įvykio, moksleivių dainų šventėje suskamba Lietuvos Judo-poeto daina, kurią dainuoja 8000 jaunų širdžių. K. Kubilinskas nenusipelnė, kad jo eilės būtų mokyklų vadovėliuose, nes jis buvo išdavikas ir laisvės duobkasys, pats asmeniškai nušaudamas savo kolegą literatą ir išduodamas mirčiai 15 partizanų. Nejaugi nebuvo tarp visų šią gražią šventę organizavusių nė vieno asmens, paprotinusio neįtraukti į šventės repertuarą minimo poeto, pardavusio savo Tėvynę, eilių. Deja, dar kai kurie mano, kad tragiška K. Kubilinsko, kaip žmogaus, istorija moko mąstyti ir atleisti, bet tai jokiu būdu nepriimtina ypač tokios didelės moksleivių šventės repertuaro programoje. Moksleiviai ir žiūrovai, nežinantys šios tragiškos istorijos, buvo apgauti.
Laikas visiems, organizuojantiems tokias šventes, gerai apmąstyti ir grąžinti Lietuvai, ypač jaunimui, istorinę atmintį. Pagrindinis moksleivių šventės šūkis TU MUMS VIENA. Suprantu, LIETUVA, negali būti dar kita LTSR ar SSSR.
Tikimės, kad ateityje bus išvengta tokių klaidų, suskambės tokiose šventėse talentingų poetų partizanų Broniaus Krivicko, Dianos Glemžaitės ir kitų, paaukojusių savo gyvybes už Tėvynės laisvę, dainos.
Jonas Burokas,
laisvės kovų dalyvis
© 2016 XXI amžius
|