Žmogaus dvasia neįveikiama
Kelionė Nepriklausomybės
akto signataro kunigo Alfonso Petrulio takais
|
Kelionės dalyviai su Musninkų
klebonu kun. Virgilijumi Balniu
Musninkų bažnyčios šventoriuje
prie Vasario 16-osios Nepriklausomybės
akto signataro kun. Alfonso Petrulio kapo
|
Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės
Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas,
kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į šv. Mišias. Ne vienas,
eidamas į jas, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia
amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas,
Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas. Čia ir kun. Alfonso Petrulio,
Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, kapas. Centrinė
miestelio aikštė pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos
bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės
akto signataro kun. Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąją
musninkiečiai pagerbia šio Nepriklausomybės akto signataro ir kunigo
atminimą.
Kun. Alfonsas Petrulis Musninkuose dirbo neilgai.
1928 metais jis buvo paskirtas į Musninkus ir klebonavo čia tik
apie pusę metų. Eidamas aukoti šv. Mišių, mirė 1928 m. birželio
28 d. Užgeso tiesiog prie altoriaus. Kun. A. Petrulio ganytojiškasis
darbas nebuvo lengvas. Jis daug kartų buvo kilnojamas iš vienos
parapijos į kitą, nes, nuvykęs į jam pavestą parapiją, rūpinosi,
kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų,
bet ir lietuvių kalba. Dvasininko darbą jis dirbo Bagdonavo filijoje,
Joniškyje, Maišiagaloje, Nalibokuose, Marcinkonyse, Pivašiūnuose,
Paparčiuose.
|
Žmogaus dvasia neįveikiama
Įamžino partizanus
PUNIA. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje
klebonas kun. Vytas Sabaliauskas aukojo šv. Mišias už žuvusiuosius
Margio grupės štabo partizanus. Paskui renginys persikėlė į Aleksandravos
kaimą. Čia atidengtas paminklas Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo
partizanams. Jų pagerbimo ceremonijoje taręs įžanginį žodį sugiedoti
Lietuvos himną pakvietė Punios seniūnas Gintautas Laukaitis. Paminklą
pašventino klebonas kun. V. Sabaliauskas.
Partizanų žūties vieta po 68 metų įamžinta Inos
Kavolynaitės-Kaškonienės ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių
sąjungos Alytaus skyriaus iniciatyva. Kaip pasakojo Alytaus rajono
savivaldybės viešosios bibliotekos Punios filialo vyr. bibliotekininkė
Irena Kaškonienė, 1948 m. liepos 1 d. Alytaus apskr., Alytaus valsč.,
Aleksandravos kaimo apylinkėse (dabar Punios seniūnija) MGB Alytaus
apskrities čekistų grupė apsupo Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo
bunkerį, kuriame žuvo keturi jauni partizanai: Juozas Kavolynas-Vaidila
(g. 1923 m.), Jurgis Valiūnas-Sausis (g. 1911 m.), Petras Valiūnas-Ešerys
(g. 1924 m.) ir Antanina Juršaitė-Valiūnienė-Lesnaja (g. 1923 m.).
|