Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šventumo įsikūnijimas

Popiežiaus emerito Benedikto XVI kunigystės sukakties minėjimas

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikina popiežių emeritą Benediktą XVI su kunigystės 65-osiomis metinėmis

Daug gražių ir prasmingų minčių apie sakramentinę kunigystę buvo išsakyta Vatikane, minint 65-ąsias popiežiaus emerito Benedikto XVI kunigiškos tarnystės metines. Apaštališkųjų rūmų  Klemenso salėje birželio 28 dieną vykęs iškilmingas renginys buvo gana kuklus, dalyvaujant popiežiui Pranciškui ir apie pusantro šimto asmenų, tarp kurių buvo maždaug 30 kardinolų, daugiausia Romos kurijos, ir kitų bažnytinių institucijų vadovų ir darbuotojų. Tai buvo precedento neturintis įvykis, nes juk pirmą kartą Bažnyčios istorijoje Popiežius viešai pagerbė dar gyvenantį savo pirmtaką, švenčiantį garbingą sukaktį. Jau 89 metų sulaukusį Popiežių emeritą pasveikino Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Gerhardas Miuleris (Gerhard Müller) ir Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas (Angelo Sodano), kurie yra jo paskirtieji įpėdiniai tose pareigose, nes iki išrinkimo 2005 metų konklavoje į apaštalo šv. Petro sostą popiežius Benediktas XVI, tuo metu kaip kardinolas Jozefas Ratcingeris (Joseph Ratzinger) dar su šventojo Jono Pauliaus II paskyrimu vadovavo Tikėjimo mokslo kongregacijai ir kardinolų kolegijai. Jo dabartiniame kunigystės sukakties minėjime dalyvavo ir trejais metais vyresnis brolis prelatas Georgas Ratcingeris, kuris kunigu įšventintas tą pačią 1951 m. birželio 29 d.

Tikrasis nuolankumas – neabejotina vertybė

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo Sūnus visatos mastu ir įsikūnijimo metu tapo tarsi nematoma molekule – žmogumi, kad mes taptume tikrais žmonėmis – Jo didingo kilnumo švyturėliais. Tai nėra perdėtas vertinimas, nes Jis dėl mūsų tapo tarnu, kad mes Jame galėtume apsisiausti mylimųjų Jo karalystės vaikų malone žėrinčiu apsiaustu. Viešpaties nuolankumo viršūnė yra nusižeminimo „sostas“ ant kryžiaus. Tačiau kasdienybėje daug žmonių savo gyvenimo būdo veidą dažnai pridengia surogatinio nuolankumo kaukėmis.

Antai pavaldinys, bijodamas netekti patinkančio darbo, perdėtai jam stengiasi įtikti ir savaip keliaklupsčiauja prieš savo valdininką, o šis savo kito darbuotojo atžvilgiu kartais esti nenuoširdžiai saldžiabalsis, veidmainiškai nuolankus, nes nenori jam mokėti teisėto atlyginimo. Pavyzdžiui, netikėtai susiklosčiusi situacija reikalauja sprendimo: mano pažįstamą kaimynas kitų akivaizdoje piktai kaltina nebūtais dalykais. Išdrįsdamas tarti tiesos žodį, galėčiau jį apginti ir sumažinti jo širdyje atsivėrusią nuoskaudos žaizdą, bet nepateisinamai nuolankiai tyliu, nes bijau, kad „išsišokęs“ pats galiu nukentėti... Skaudu kalbėti apie netikro nuolankumo teatre „dirbančius“ artistus, veidmainiškai atliekančius vaidmenis realiame gyvenime...

Aštuntoji Moksleivių dainų šventė

Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius Vilniaus Vingio parke vykusioje Moksleivių dainų šventėje giedojo „Tautišką giesmę“

Vilniuje liepos 6–9 dienomis Vilniuje vyko aštuntoji Moksleivių dainų šventė „Tu mums viena“. Joje dainavo, šoko ir muzikavo daugiau nei 22 tūkstančiai mokinių, atvykusių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, Rusijos. Šventė vyko Vingio bei Kalnų parkuose, „Siemens“ arenoje: liepos 6-ąją – Dainų diena, liepos 8-ąją – Šokių diena ir liepos 9-ąją – finalinis ansamblių vakaras. Visą savaitę sostinėje galėjome išvysti pučiamųjų orkestrų paradus, folkloro kolektyvų pasirodymus. Mokinių dainų šventė, susijusi su Lietuvos dainų ir šokių šventės tradicijomis, vyksta kas ketverius metus. Liepos 6-ąją Vingio parke vykusioje Dainų dienoje dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su šventės dalyviais ir lietuviais visame pasaulyje giedojo valstybės himną – „Tautišką giesmę“. Lietuvos dainų švenčių istorija prasidėjo 1924 metais, o Lietuvos moksleivių dainų šventės atskirai pradėtos rengti nuo 1964 metų. Prezidentė padėkojo tūkstantiniam moksleivių chorui ir palinkėjo, kad išsipildytų visi himne įrašyti linkėjimai.

Deguto šaukštas Moksleivių dainų šventės repertuaro pynėje

Nuaidėjo moksleivių dainų šventės „TU MUMS VIENA“ paskutiniai akordai. Į šią nuostabią šventę teko eiti ir grįžti iš Vingio parko pėsčiųjų tiltu, kuriuo ėjo gausybė įvairiaspalve apranga apsirengusių šventės dalyvių ir žiūrovų. Nuo didelio svorio metaliniu garsu virpėjo tilto tvirtinimo atotampos lyg pritardamos į šventę einantiems savo keistais muzikos garsais. Moksleivių ir žiūrovų neišgąsdino oro prognozės. Į šventę rinkomės šiek tiek anksčiau. Kas minutę dalyvių, žiūrovų gausėjo, kol visa estrada pasipuošė įvairių aprangų spalvomis, kepuraitėmis ir gėlių vainikėliais. Dainų šventė prasidėjo, iškilo šventinė vėliava, aukštai suliepsnojo ugnis. Nepaisant blogo oro ir pradėjusio krapnoti lietaus, visi buvome pasiryžę išklausyti dainų šventės repertuaro ir kartu su visais pasaulio lietuviais 21 valandą sugiedoti Lietuvos himną.

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Paminklo iniciatoriai ir svečiai prie skulptoriaus, liaudies meistro, auksinio vainiko laureato Antano Vaškio sukurtos Žemaičių Motinos. Iš kairės: Pasaulio Žemaičių draugijos pirmininkas Edmundas Žalpys, fundatoriai Vidmantas ir Alma Jonikos, iš dešinės: Gardų bendruomenės pirmininkas Bronius Kleinauskas, Žemaičių Kalvarijos Kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė ir jaunosios žemaitės Broniaus Kleinausko nuotrauka

Transporto ir kelių priežiūros darbuotojų diena

Liepos 5 dieną Žemaičių Kalvarijos atlaiduose melstasi už kelininkus ir transporto sistemos darbuotojus. Prieš pagrindines tos dienos šv. Mišias didelis būrys kelininkų ir transportininkų rinkosi į Žemaičių Kalvarijos Kultūros centrą. Ten vyko jiems skirta programa – koncertas. Su atvykusiaisiais koncerte „keliavo“ kino ir teatro aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė bei Telšių vaikų ir jaunimo studija SAVI (režisierė – Laimutė Pocevičienė).

Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Mažeikių dekanato ir iš kitur atvykę kunigai. Šv. Mišiose giedojo jungtinis Mažeikių dekanato parapijų choras, vadovaujamas Viekšnių parapijos vargonininko Vitalijaus Lizdenio. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas, valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ direktorius Romualdas Kačerauskas, LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas, Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Antanas Čereška, Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, administracijos direktorius Albertas Krauleidis, tarybos narys Jonas Varkalys.

„Nežinau, ar mano pašaukimas mane atrado, ar aš jį atradau“

Kun. Robertas Grigas skaito savo eiles „Poezijos pavasaryje“ Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės nuotrauka

Kalbamės su pogrindinę kunigų seminariją baigusiu kun. Robertu Grigu, ilgamečiu „Lietuvos Caritas“ generaliniu direktoriumi, dabar Kauno Arkikatedros Bazilikos vikaru ir Kauno klinikų kapelionu.

Kiekvieno žmogaus tikėjimo ir gyvenimo kelias yra savitas ir unikalus. Būtų įdomu sužinoti daugiau apie Jūsų vaikystę ir brangiausius žmones. Kaip atradote savąjį pašaukimą į kunigystę? Kas buvo Jūsų dvasiniai autoritetai, padėję ir padrąsinę eiti pasirinktu keliu?

Šis klausimas apima beveik visą mano gyvenimą. Esu gimęs 1960 metais Dzūkijoje, kur savo Tėčio dzūko, mokytojo, ir Mamos suvalkietės, medikės, šeimoje augau iki aštuoniolikos metų. Todėl Dzūkiją laikau savo tėviške. Yra ten toks mažas jaukus miesčiukas Leipalingis, netoli Druskininkų, kuriame gimiau. Mama kilusi iš Suvalkijos, nuo Vilkaviškio. Taigi, visos mano ankstyvosios jaunystės vasaros prabėgdavo jos tėviškėje, labai vaizdingame Sodėnų kaime. Tai – Lankeliškių parapija, turinti skaudų likimą, kuris lydėjo mane nuo vaikystės, skatino mąstyti apie kunigystę, kunigui tenkančią atsakomybę ir likimą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ten egzistavusioje tuometinėje pasienio zonoje tarp tada dar vokiškųjų Rytprūsių ir okupuotos Lietuvos, besitraukianti Raudonoji armija labai žiauriai nukankino tris vietos dvasininkus: kunigus Vaclovą Balsį, Joną Petriką ir Justiną Dabrilą. Jie buvo atvykę į kaimą, manydami, kad tokiu būdu galės saugiau išgyventi valdžių pasikeitimą ir praslenkantį frontą, tačiau nutiko kaip tik priešingai. Ši kaimo žmonių pasakojama istorija lydėjo mane nuo vaikystės. Manau, kad būtent tie Lietuvos regionai, jų istorinė, kultūrinė ir gamtinė aplinka iš tiesų nemaža dalimi lėmė ne tik mano pasaulėjautą, bet gyvenimo kelio ir kunigystės pasirinkimą. Be abejo, didelę įtaką man padarė ten gyvenę žmonės, artimieji, visa giminių, kaimynų ir draugų aplinka.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kelionė Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio takais

Kelionės dalyviai su Musninkų klebonu kun. Virgilijumi Balniu Musninkų bažnyčios šventoriuje prie Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro kun. Alfonso Petrulio kapo

Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į šv. Mišias. Ne vienas, eidamas į jas, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas, Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas. Čia ir kun. Alfonso Petrulio, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, kapas. Centrinė miestelio aikštė pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės akto signataro kun. Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąją musninkiečiai pagerbia šio Nepriklausomybės akto signataro ir kunigo atminimą.

Kun. Alfonsas Petrulis Musninkuose dirbo neilgai. 1928 metais jis buvo paskirtas į Musninkus ir klebonavo čia tik apie pusę metų. Eidamas aukoti šv. Mišių, mirė 1928 m. birželio 28 d. Užgeso tiesiog prie altoriaus. Kun. A. Petrulio ganytojiškasis darbas nebuvo lengvas. Jis daug kartų buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą, nes, nuvykęs į jam pavestą parapiją, rūpinosi, kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Dvasininko darbą jis dirbo Bagdonavo filijoje, Joniškyje, Maišiagaloje, Nalibokuose, Marcinkonyse, Pivašiūnuose, Paparčiuose.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Pasiryžęs tarnauti

Po šv. Mišių. Iš dešinės: kun. teol. dr. Andrius Vaitkevičius, neopresbiteris Audrius Undraitis, kun. Česlovas Degutis, klebonas kan. Jonas Paulauskas

GARGŽDAI. Birželio 26 dieną, sekmadienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyko Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, o birželio 1 dieną – kunigu įšventinto Audriaus Undraičio Primicijos – pirmosios iškilmingos šv. Mišios. Jis kilęs iš Tauragės, todėl atvyko ir iš Tauragės kilęs Švėkšnos parapijoje dirbantis kun. Česlovas Degutis bei iš Gargždų kilęs, prieš 10 metų įšventintas kunigu, o dabar jau teologijos daktaras Andrius Vaitkevičius.

Susirinkusieji su viltimi ir pagarba žvelgė į naują kunigą prie altoriaus. Šv. Mišių metu atnešta prie altoriaus parapijiečių sumanymu ir aukomis nupirkta puošni Mišių taurė. Buvo melsta, kad Dievas išklausytų kunigo Audriaus maldas, kad užtartų parapijiečius.

Pamoksle kun. teol. dr. Andrius Vaitkevičius sakė: „Švęsdami Primicijas esame kviečiami sutelkti dėmesį į širdį, į vidų, į gyvybės šaknis, į jausmų branduolį, kitaip tariant, – į žmogaus asmens centrą. Šiandien prieš akis turime dvi širdis: Jėzaus – Gerojo Ganytojo – ir savo, nes mes, kunigai, taip esame ganytojai. Gerojo Ganytojo širdis ne tik gailestinga, bet ji pati yra gailestingumas. Iš jos spinduliuoja Tėvo meilė; ji mane supranta ir priima tokį, koks esu. Nepaisydamas savo ribotumo ir nuodėmių, galiu neabejoti, kad Jėzus mane išsirinko ir myli. Tad ir kunigas į kiekvieną turi žvelgti Kristaus žvilgsniu. Jėzaus širdies akivaizdoje gimsta fundamentalus kunigiško gyvenimo klausimas: „Į kur nukreipta mano širdis?“ Kunigui tenka, rūpi daugybė įvairių dalykų – katechezė, liturgija, labdara, sielovada, administraciniai reikalai. Tačiau tarp daugybės veiklos sričių vis išlieka tas pats klausimas: „Kur yra mano širdis? Į kur ji žiūri? Kokio lobio ieško?“ Net ir Jėzus sako: „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“ (Mt 6, 21), – kalbėjo pamoksle kunigas Andrius.

Kaišiadorių vyskupijoje

Širvintų dekanate

Sesers karmelitės vienuolinių įžadų 50 metų jubiliejus

Krikštėnuose įsikūrusios seserys karmelitės. Dešinėje – sesuo Rozana Graulich

KRIKŠTĖNAI. Liepos 2 dieną į Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią gausiai rinkosi tikintieji dėkoti Dievui už jiems brangią seserį Rozaną Graulich, švenčiančią savo vienuolinių įžadų 50 metų jubiliejų. Šv. Mišių aukai vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius ir Ukmergės Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. Robertas Urbonavičius. Dalyvavo keturios Krikštėnuose įsikūrusios seserys vienuolės, iš Belgijos atvykę s. Rozanos giminaičiai, Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, grojo ir giedojo ukmergiškė vargonininkė Dalia Sližytė, psalmę giedojo iš Vilniaus atvykusi Marijos Dangun Ėmimo kongregacijos sesuo Benedikta Rollin RA.

Kaišiadorių vyskupijoje

Birštono dekanate

Skulptūra rašytojui ir kunigui Juozui Tumui-Vaižgantui

Skulptūra Juozui Tumui-Vaižgantui Birštone

BIRŠTONAS. Birželio 12-ąją, per titulinius Šv. Antano Paduviečio atlaidus, skvere prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios ir Sakralinio muziejaus, atidengta skulptūra, įprasminanti rašytojo ir kunigo Juozo Tumo-Vaižganto nuopelnus Birštono kurortui. Pastatyti paminklą J. Tumui-Vaižgantui nuspręsta atsižvelgus į jo nuopelnus kurortui, nes, gyvendamas Kaune, mėgo lankytis Birštone, jį vietiniai gyventojai vadina Birštono metraštininku ir mineralinių vandenų „Vytautas“ ir „Birutė“ krikštatėviu. Skulptūrą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras, o lėšas jam rinko Birštono savivaldybė ir draugija „Lietuvai pagražinti“. Be to, birželio 10 dieną Birštono sakraliniame muziejuje atidaryta fotografijų paroda, skirta J. Tumui-Vaižgantui. Kurorte tris dienas vyko kurorto šventė „Birštonuokimės!“, skirta paminėti kurorto 170 metų jubiliejų.

Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Po 35 kunigystės metų

Pirmoje eilėje: arkivyskupas Lionginas Virbalas, arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius, vyskupas Jonas Kauneckas, antroje eilėje: kunigai Juozas Kaknevičius, Povilas Klezys, Antanas Gylys, Jonas Katulis, mons. Adolfas Grušas, prel. Vytautas Gustaitis, Edmundas Paulionis, Edvardas Zeidotas

SPITRĖNAI. Gegužės 31 dieną Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, 1981 metais Kauno kunigų seminariją baigę ir prieš 35 metus kunigais įšventinti mons. Adolfas Grušas, prel. Vytautas Gustaitis, Antanas Gylys, Juozas Kaknevičius, Jonas Katulis, Edmundas Paulionis, Edvardas Zeidotas, šios parapijos klebonas Povilas Klezys ir keli aplinkinių parapijų klebonai aukojo šv. Mišias.

Neužmirštamą 1981 metų pavasarį keturiolika Kauno Arkikatedroje Bazilikoje arkivyskupo Liudviko Povilonio ir Panevėžio Katedroje vyskupo Romualdo Krikščiūno įšventintų kunigų atėjo prie Viešpaties altoriaus šventinti, mylėti ir dirbti tarnaujant Dievui per žmones. Trys iš jų – Tadas Ivanovskis, Jonas Kuizinas ir Jonas Raudonikis – jau amžinybėje. Pamokslą sakė irgi 1981 m. gegužės 31 d. kunigu įšventintas Minsko arkivyskupas T. Kondrusevičius. Nors buvo antradienis, susirinko nemažai parapijiečių ir valdžios atstovų, kurie atvyko pasveikinti ne tik savo klebono, bet ir jo bendrakursių.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Atlaiduose pagerbtas ilgametis zakristijonas

Iš kairės: Salako seniūnas Renius Kisielius ir apdovanotieji garbės ženklu „Už nuopelnus Salako kraštui“ Salako pagrindines mokyklos direktorius Leonas Sadauskas ir Salako bažnyčios zakristijonas Albertas Gasiūnas

SALAKAS. Birželio 26 dieną Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje vyko didieji Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai. Iškilmingas šv. Mišias aukojęs kraštietis Kauno Gerojo Ganytojo parapijos vikaras kun. Nerijus Pipiras pasveikino visus susirinkusius su šiemet minimais miestelio (520 metų), mokyklos (110 metų) ir bažnyčios (105 metai) jubiliejais. Homilijoje kunigas ragino šv. Petro pavyzdžiu nuolat net kasdienybėje išpažinti Jėzų esant Mesiju ir kartu skirti laiko ir jėgų Gerosios Naujienos sklaidai. Šv. Mišių pabaigoje bažnyčios šventoriuje vyko eucharistinė procesija. Po šv. Mišių gausiai atlaiduose dalyvavę tikintieji neskubėjo skirstytis – visi laukė ypatingo momento, kai iškilmingai perskaičius Salako seniūno Reniaus Kisieliaus potvarkį, garbės ženklu „Už nuopelnus Salakui“ buvo apdovanoti ilgametis Salako bažnyčios zakristijonas Albertas Gasiūnas ir Salako pagrindinės mokyklos direktorius Leonas Sadauskas. Visi susirinkusieji juos pagerbė gausiais aplodismentais. Jiems ir ankstesniems nominantams – Algirdui Vapšiui, Vidai Jadvygai Žilinskienei ir Janinai Onai Bukelskienei – koncertavo kamerinės muzikos ansamblis „Chilly trio“.

Panevėžio vyskupijoje

Rokiškio dekanate

Dvasinės traukos centras

Naujosios Skemų socialinės globos namų koplyčios altorius

Obeliai–SKEMAI. Įkurti dvasinės traukos centrą buvo Skemų socialinės globos namų direktoriaus Gintaro Girštauto idėja. Jis vis brandino mintį nebenaudojamoje vandens nugeležinimo stotyje įrengti koplyčią, o į apleistą raudonų plytų bokštą įkelti varpą. 2016-ųjų pradžioje prasidėjo šių statinių remontas, o 17-ojo ,,Medžio drožybos, kalvystės, skulptūros, dailės ir langinių tapymo plenero“ dalyvių kūriniai buvo paskirti koplyčios ir varpinės puošybai.

Birželio 29 dieną Obelių Šv. Onos bažnyčioje vyko Dievo žodžio pamaldos ir dailininko Arvydo Bagdono nutapytų ,,Kryžiaus kelio stočių“ pašventinimas, kuriam vadovavo Obelių klebonas kun. Laimonas Nedveckas, tą pačią dieną šventęs 15 metų kunigystės sukaktį. Vidurdienį vyko naujos Skemų kaimo koplyčios ir varpinės pašventinimo bei meno plenero uždarymo renginiai, skirti Skemų socialinės globos namų 80-mečiui. Prie pašventinto altoriaus šv. Mišias už Skemų kaimo bendruomenės gyventojus naujoje koplyčioje aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Eugenijus Styra, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas dekanas kun. Eimantas Novikas. Giedojo solistės Asta Vajegienė ir Giedra Markevičienė bei Rokiškio kultūros centro kamerinis moterų choras, vadovaujamas Giedros Markevičienės.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Prisiminė parapijos įkūrėją vyskupą

Vysk. Rimantas Norvila teikia Sutvirtinimo sakramentą

LEKĖČIAI. Liepos 3 dieną čia minėtos 110-osios Šv. Kazimiero parapijos metinės ir švenčiami Švč. Mergelės Marijos Aplankymo atlaidai. Nors protarpiais krapnojo lietus, bet Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila šv. Mišias aukojo ir Sutvirtinimo sakramentą teikė šventoriuje. Šv. Mišias koncelebravo vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, kancleris kun. Linas Baltrušaitis, Šlienavos klebonas kun. Antanas Mickevičius, Lukšių klebonas kun. Vytautas Jonas Insoda. Vysk. R. Norvila priminė Lekėčių parapijos istoriją. Ji buvo sudaryta iš vakarinių buvusios Zapyškio parapijos kaimų, kurių gyventojai dėl atstumo ir miškų sunkiai galėjo pasiekti Zapyškį. Jau 1830 metais buvo pradėta rūpintis, kad Lekėčiuose būtų pastatyta bažnyčia. 1843 metais čia pastatyta medinė koplyčia, o aukoti šv. Mišių kartais atvažiuodavo Zapyškio klebonas. Atskira parapija buvo įkurta 1906 metais, o pirmuoju klebonu paskirtas kun. Justinas Staugaitis, vėliau tapęs Telšių vyskupu ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. Jis mažą koplyčią padidino ir pavertė bažnyčia. Lekėtiškiai vysk. J. Staugaitį vadina savo parapijos įkūrėju, o kasmet, pirmąjį liepos sekmadienį, mini parapijos įkūrimo metines. Vysk. R. Norvila priminė ir visus čia dirbusius kunigus. Šv. Mišiose giedojo suaugusiųjų ir jaunimo chorai, fleita grojęs Muzikos akademijos studentas Algirdas Tamulaitis žadino kilnius dvasinius jausmus, iškilmingą nuotaiką. Pamoksle vysk. R. Norvila kvietė visus būti tvirtus tikėjime, jaunajai kartai linkėjo jį vis auginti, eiti aukštos krikščioniškos moralės keliu. Vyskupas teikė Sutvirtinimo sakramentą, o vėliau kiekvienam sutvirtintajam – ir Sutvirtinimo sakramento pažymėjimą.

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Mėlynių ir voveraičių apsupty

Prie Jūrės Dievo Gailestingumo šventovės, vyskupo atvykimo proga papuoštos vainiku. Iš kairės: prof. Juozas Banionis, zakristijonas Antanas Algirdas Juronis, Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, vyskupas Rimantas Norvila, kun. jubil. Ignas Plioraitis, patarnautojas Mikas Bendžius, Rūta Jurkšaitė ir dr. Darius Juodis

JŪRĖ. Liepos 10 dieną Dievo Gailestingumo šventovėje šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, kun. jubil. Ignas Plioraitis ir Veiverių klebonas, šią koplyčią aptarnaujantis g. kan. Kęstutis Vosylius, pradėtas Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 90-mečio minėjimas. Dievo Gailestingumo vardu pavadinta jūriečių iniciatyva ir pastangomis pastatyta šventovė greitai minės dešimtmetį. Pamoksle vyskupas jautriai kalbėjo apie Gailestingumo būtinybę, jo svarbą. Džiaugėsi jūriečių iniciatyva ir pastangomis pastatyti šventovę ir daugybės tikinčiųjų dalyvavimu šv. Mišiose. Po šv. Mišių vyskupą su Jūrės miškų gėrybėmis – mėlynėmis ir voveraitėmis – sveikino dvynukės Emilija ir Milda Bendžiūtės.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Kai šeimos gyvenimas statomas ne ant Kristaus uolos, bet ant egoizmo smėlio

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčioje per Marijos, Krikščioniškų šeimų Karalienės, atlaidus skaitomi skaitiniai. Kairėje – kan. Vytautas Prajara

ŠLAVANTAI. Lazdijų rajone yra smaragdinėmis pušynų kalvelėmis apsupta, Dievo palaiminta Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnytėlė... Per patį medunešį, gamtos smilkytuvais – liepžiedžiais – iškvėpintas oras, nušienautos pievos, brandinančios grūdus javų varpos pirmąjį liepos sekmadienį palydėjo piligrimus į didžiuosius Šlavantų parapijos Marijos, Krikščioniškų šeimų Karalienės, atlaidus. Į juos mielai sugrįžta išsisklaidę po visą Lietuvą kraštiečiai. Susirenka vietiniai ir aplinkinių parapijų tikintieji, kun. Juozo Zdebskio mylėtojai, tarsi ir Jis iš Amžinybės aukštybių sukvietė gražų būrį „vaikelių“, kad nuoširdžia malda ir giesmėmis visi pagarbintų Dievą ir išmelstų malonių sau, savo šeimoms ir artimui. „Kol Dievas laiko, tol visi esame, todėl turime skubėti daryti gera, turime skubėti mylėti. Ir meilė neturi turėti ribų“, – šie, jo, buvusio Šlavantų parapijos klebono, žodžiai, palikti dienoraštyje, atgyja priesaku: „Gailestingumo jubiliejaus metai turi būti įprasminti meilės darbais“. Pirmiausia pamalonino akį švariai nušienauta, gražiai sutvarkyta aplinka. Prie šventoriaus piligrimus pasitiko naujas stendas. Jame įdėta išsami bažnyčios istorija. Atnaujinti šventoriaus suoliukai. Visa tai atlikta rūpestingai ir atsakingai vadovaujant Šlavantų seniūnei Julijai Maziukienei.

Kunigo šventimai Panevėžio vyskupijos Katedroje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Po šv. Mišių dvasininkai, klierikai ir patarnautojai. Pirmoje eilėje – kun. Žilvinas Treinys (antras iš kairės), arkivysk. Lionginas Virbalas SJ ir kunigai

Liepos 2 dieną, šeštadienį, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje iškilmingų šv. Mišių metu Kauno arkivyskupas ir Panevėžio vyskupijos administratorius Lionginas Virbalas SJ kunigu įšventino diakoną Žilviną Treinį.

Iš Vilniaus atvykęs Šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas pristatė šventinamąjį diakoną Žilviną Treinį. Jis gimė 1971 m. kovo 10 d. Panevėžyje Valerijos ir Stanislovo Treinių šeimoje, kurioje išaugo ir dukra Jūratė (Svetikienė). 1989 metais Žilvinas baigė 10-ąją vidurinę mokyklą (šiuo metu – Panevėžio Skaistakalnio pagrindinė mokykla). 1989–1996 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijavo mediciną, įsigijo vaikų gydytojo ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojo specialybes. 1996–2005 ir 2009–2010 metais dirbo gydytoju Panevėžio Respublikinėje bei Infekcinėje ligoninėse. 2003–2010 metais papildomai dirbo medicinos atstovu keliose formacinėse kompanijose. 2005–2008 metais dalyvavo Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės veikloje. 2010 metais Ž. Treinys įstojo į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją. 2016 m. sausio 16 d. Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ Ž. Treinį įšventino diakonu. Diakonato tarnystę Ž. Treinys atliko Utenos Dievo Apvaizdos parapijoje.