|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gailestingumas lietuvių tautos bruožas Konferencijoje apie Kupiškio žydus Altaristas kun. Feliksas Ereminas Pasaulio Tautų Teisuolis Dr. Aldona Vasiliauskienė
Gegužės 30 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje vyko tarptautinė konferencija Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos, kurioje išklausyti 4 suaugusiųjų ir 4 moksleivių parnešimai: Izraelio valstybės piliečių ir Kupiškio krašto kultūrinis bei ekonominis bendradarbiavimas (Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvos Respublikoje Amiras Maimonas); Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki II pasaulinio karo (Vilniaus Pažinimo medis mokyklos mokytojas Simonas Jurkštaitis); Kupiškio žydų likimas 1941-ųjų vasarą ir rudenį (dr. Arūnas Bubnys); Kupiškio altaristas Feliksas Ereminas Pasaulio Tautų Teisuolis (dr. Aldona Vasiliauskienė). Pertraukėlės metu konferencijos dalyviai susipažino su penkių mokyklų: Kupiškio rajono Skapiškio bei Šimonių pagrindinių ir P. Matulionio progimnazijos bendradarbiavimo partnerių Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos, Utenos Rapolo Šaltenio gimnazijos mokinių parengtais stendiniais pranešimais. Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokytojos Nijolė Puzelienė ir Jolanta Latvienė apžvelgė progimnazijos mokinių bei mokytojų, tyrinėjančių Kupiškio žydų bendruomenės palikimą, jau atliktus darbus, kuriuos detalizuodami mokiniai parengė 4 pranešimus, atspindinčius jų veiklą. Konferencijos dalyvius sveikino Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvos Respublikoje Amiras Maimonas (Lietuvoje įkūrus Izraelio ambasadą pirmasis Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius nuo 2015 m. vasario 4 d. jau trečią kartą lankosi Kupiškyje), Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas (Gennady Kofman), LR Seimo nariai Sergiejus Jovaiša ir Aleksandras Zeltinis, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, jo pavaduotojas Aurimas Martinka. Konferencijos dalyvius sveikindamas Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas džiaugėsi, kad toks rimtas tarptautinis renginys vyksta Kupiškyje. Tai liudijimas, kad miestas tam pribrendęs: paliestas ne tik žydų, bet ir lietuvių bendradarbiavimas. Tokie renginiai pamoka ir patirtis ateičiai, kad tai nesikartotų. Labai aktuali konferencijos tema Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos. Tam turi tarnauti Kupiškyje esantys objektai biblioteka (buvusi sinagoga) ir Nochemo Šmito malūnas, kuris bus sutvarkytas ir ten įkurtas žydų bendruomenės muziejus. Meras kalbėjo, kad jis nuoširdžiai tikįs, ambasadoriaus paminėtu žydų bendruomenės atgimimu Kupiškyje. Rajono meras D. Bardauskas Izraelio valstybės ambasadoriui A. Maimonui įteikė suvenyrą. Tokios tematikos konferencijos idėjos autorė ir pagrindinė organizatorė Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. specialistė istorikė Aušra Jonušytė džiaugėsi Povilo Matulionio progimnazijos direktoriaus ir viso pedagogų kolektyvo pagalba, rajono meto D. Bardausko palaikymu ir parama, Izraelio ambasados, tapusios konferencijos globėja, palaikymu. Konferencija pradėta Povilo Matulionio progimnazijos moksleivių tautiniu šokiu. Vėliau progimnazijos mokiniai atliko muzikinius numerius, parodė sceną iš žydų gyvenimo vokiečių okupacijos metu... Pranešimuose plačiai detalizuota Kupiškio žydų bendruomenės istorija nuo įsikūrimo Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo. XVII amžiuje jau buvo žydų bendruomenė, nes gautas leidimas statyti sinagogą, o XIX amžiaus pabaigoje žydai jau sudarė per 70 % visų Kupiškio gyventojų. Konferencijos dalyviai supažindinti su Kupiškyje veikusiomis visuomeninėmis organizacijomis, amatais. Nepalikta nuošaly ir paslaugų sfera (viešbučiai, aludės, traktieriai, arbatinės), žydų veikla politikoje miesto ir valsčiaus tarybose. Kalbėta apie tragišką žydų bendruomenės likimą, jos sunaikinimą 1941 metais. Vokiečiai Kupiškį užėmė 1941 m. birželio 26 d. ir per du mėnesius (iki rudens) žydų tautybės asmenys faktiškai buvo sunaikinti. Masinių žudynių vykdymas Kupiškyje turi specifinių bruožų. Svarbu tai, kad iš Vokietijos 1937 metais atvykęs civilis asmuo Verneris Liovė įsidarbino gimnazijoje (dėstė vokiečių kalbą), o vokiečiams užėmus Kupiškį, jis su parankiniais organizavo masines žydų žudynes. Skirtingai negu kitur Kupiškyje suregistruoti ir specialioje atminimo lentoje įamžinti nužudytieji 808 asmenys įrašyti ne tik vardai ir pavardės, bet ir amžius. Nužudytųjų sąrašą sudarė Stefanija Glemžaitė (jai turbūt talkino ir kiti asmenys). Atminimo lenta, išaiškinus naujas nužudytųjų pavardes, vis papildoma. Minėti ir žydų gelbėtojai: Ipolitas Franckevičius, Povilas Balčiūnas, Povilas Vilkas... Specialų pranešimą apie žydų tautybės mergaitės Rachelės Rozenbergaitės išgelbėtoją kun. Feliksą Ereminą skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė. Kun. Feliksas Ereminas (1890 01 071915 05 161962 10 27), dirbdamas Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijoje, yra išgelbėjęs žydaitę Rachelę Rozenbergaitę (1925 05 241987 07 16), ją pakrikštijo Reginos vardu, o sovietmečiu išleido į mokslus Vilniuje. Įgijusi akušerės specialybę, ištekėjo už Kodiko Šteimano (Codik Shteiman) (1922 01 141983 11 06). 1955 m. sausio 1 d. Vilniuje Šteimanų šeimoje gimė pirmagimė Lina (ištekėjo už Aleksandro Zilbervargo), o 1962 m. lapkričio 3 d. gimė antroji dukra Aviva (ištekėjo už Leonido Kišinevskio). Abi Reginos dukros pasekė mamos pėdomis ir tapo medikėmis. Lina su šeima į Izraelį išvažiavo 1990 metais, o Aviva 1993 metais. Kun. F. Ereminas dirbo keliose parapijose, bet visą dėmesį verta sutelkti į Daujėnus (Pasvalio r.), kur klebonijoje, o vėliau pas patikimus žmones vokiečių okupacijos metu jis slėpė Rachelę Rozenbergaitę, suradęs jai mirusios mergaitės Reginos (pavardės nebeprisimena ir Rachelės dukros) dokumentus. Sovietmečiu Rachelė susigrąžino savo pavardę, tačiau pasiliko Reginos vardą. Perskaitytos ištraukos iš išspausdinto kunigo dienoraščio, kuriame minima Regina. Konferencijos dalyviams rodytos kun. F. Eremino, Reginos, jos vyro, dukrų bei dukrų šeimų nuotraukos, gautos tarpininkaujant jų giminaičiui advokatui Isaakui Borveinui (1927 02 092012 05 22), iš šiuo metu Jeruzalėje gyvenančių išgelbėtosios žydaitės dukrų Linos ir Avivos, su kuriomis prelegentė ir dabar susirašinėja jos nepamiršusios taisyklingos lietuvių kalbos. Jų visų liudijimu bei Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos parengtų dokumentų ir jų pristatymo komisijai dėka kun. Feliksas Ereminas (po mirties) 2012 m. rugsėjo 21 d. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. rugsėjo 10 d. pasirašytas dekretas Nr. 1K-1202). Nuo 1992 iki 2014 metų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1227 Lietuvos piliečiai. Paminėtini 35 kunigai, vyskupas Vincentas Borisevičius bei arkivyskupas Teofilius Matulionis. 2013 metais kun. F. Ereminas pripažintas ir Pasaulio Tautų Teisuoliu. 2014 metų lapkričio duomenimis, Pasaulio Tautų Teisuolio vardas visame pasaulyje pripažintas per 25 000 asmenų, tarp jų 878 lietuviams, iš kurių 17 kunigų. Pasaulio Tautų Teisuolio vardas pripažintas seserims vienuolėms Juozapai Kibelaitei, Stepanijai Eigelytei ir Marijai Rusteikaitei. Dera pastebėti, kad Marijai Rusteikaitei (1892 01 021949 12 14) Apvaizdos seserų kongregacijos steigėjai yra užvesta Beatifikacijos kėlimo į altoriaus garbę byla. Kun. F. Ereminui Pasaulio Tautų Teisuolio vardo pripažinimo idėją palaikė Reginos (Rachelės Rozenbergaitės-Šteimanienės) dukros Lina ir Aviva. Jų aktyvus dalyvavimas, kaip teigė Danutė Selčinskaja, liudija, kad motina nebijojo ir gebėjo perteikti savo išsigelbėjimo istoriją. Šią idėją palaikė ir teisininkas advokatas Isaakas Borveinas, kaip antrinis liudininkas, nepamiršęs išgelbėtosios giminaitės pasakojimų. 2013 m. vasario 19 d. Pasaulio Tautų Teisuolių departamento direktorė Irena Štainfeld (Steinfeldt) pasirašė dokumentą. Jame rašoma: Malonu pranešti, kad Pasaulio Tautų Teisuolių komisija nusprendė suteikti Pasaulio Tautų Teisuolio vardą Feliksui Ereminui už pagalbą, suteiktą žydams, rizikuojant savo gyvybe Holokausto metu. Jam skiriamas medalis ir Garbės vardo sertifikatas, kurie bus įteikti jo artimiausiam giminaičiui ceremonijoje, kurią organizuos Izraelio ambasada, esanti arčiausiai to giminaičio gyvenamos vietos, kai tik mes gausime jo adresą. Be to, kunigo vardas bus įamžintas Jad Vašem Garbės sienos lentoje. Straipsnio autorė dėkinga Avivai Kišinevskai iš Jeruzalės, atsiuntusiai šio dokumento kopiją. Tad Feliksas Ereminas 17-asis kunigas ir 878-asis lietuvis, pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu. XXI amžiuje jau spausdinti keli straipsniai Kunigas Feliksas Ereminas ir Rachelė Regina Rozenbergaitė-Šteimanienė (2011 03 04, nr. 17), Klebono ir žydų mergaitės istorija. Kun. Feliksas Ereminas ir Rachelės (Reginos) Rozenbergaitės šeima (2011 05 06, nr. 34.), Penki kunigai pagerbti už žydų gelbėjimą (XXI amžiaus priedas Pro vita, 2012 10 19, nr. 10). Konferencijos darbą reziumavo Kupiškio rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Konferencijos pabaigoje Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys su pagalbininkais visiems pranešėjams įteikė suvenyrus, juos gavo ir mokyklos, parengusios stendinius pranešimus. Norintys plačiau sužinoti skaitytų pranešimų medžiagą galės perskaityti atskirame leidinyje. Autorės asmeninio archyvo nuotraukos
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |