Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Konferencijoje – apie Kupiškio žydus

Altaristas kun. Feliksas Ereminas – Pasaulio Tautų Teisuolis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Feliksas Ereminas

Gegužės 30 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje vyko tarptautinė konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurioje išklausyti 4 suaugusiųjų ir 4 moksleivių parnešimai: „Izraelio valstybės piliečių ir Kupiškio krašto kultūrinis bei ekonominis bendradarbiavimas“ (Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvos Respublikoje Amiras Maimonas); „Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki II pasaulinio karo“ (Vilniaus „Pažinimo medis“ mokyklos mokytojas Simonas Jurkštaitis); „Kupiškio žydų likimas 1941-ųjų vasarą ir rudenį“ (dr. Arūnas Bubnys); „Kupiškio altaristas Feliksas Ereminas – Pasaulio Tautų Teisuolis“ (dr. Aldona Vasiliauskienė). Pertraukėlės metu konferencijos dalyviai susipažino su penkių mokyklų: Kupiškio rajono Skapiškio bei Šimonių pagrindinių ir P. Matulionio progimnazijos bendradarbiavimo partnerių – Pasvalio „Lėvens“ pagrindinės mokyklos, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos, Utenos Rapolo Šaltenio gimnazijos –mokinių parengtais stendiniais pranešimais.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Įamžintas savanorių ir atminimas

Vytautas MALŪKAS

Šalia Nepriklausomybės 10-mečio paminklo 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių bei Vyties Kryžiaus kavalierių atminimą įamžinusias lentas pašventino klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius (kairėje) Silvijos KAZAKAUSKAITĖS nuotrauka

ŽIDIKAI. Liepos 5 dieną, antradienį, miestelio centre, šalia Nepriklausomybės 10-mečio paminklo, atidengtos atminimo lentos su Židikų valsčiaus 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių bei Vyties Kryžiaus kavalierių vardais ir pavardėmis. Židikai – pirmasis miestelis Mažeikių rajone, istorinę krašto praeitį įamžinęs tokiomis lentomis. Jose – keturiasdešimt vieno savanorio ir penkių Vyties Kryžiaus kavalierių pavardės. Židikų seniūnė Skirmutė Stasytė teigė, kad geresnės vietos įamžinti savanorių bei Vyties Kryžiaus kavalierių atminimą miestelyje nėra. „Viskas čia labai glaudžiai susiję. Tai – labiausiai tinkanti vieta, tam pritarė ir rajono Savivaldybės mero patarėjas Algimantas Čepys bei rajono vyriausioji architektė Daiva Štakonaitė“, – informavo S. Stasytė. Ji įsitikinusi, kad pasiaukojusiųjų kraštiečių būta gerokai daugiau. Į iškilmes susirinkę miestelio gyventojai teigė, kad istorinės atminties puoselėjimas skatina susiburti, vienytis, geriau pažinti krašto praeitį.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kelionė Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio takais

Kelionės dalyviai su Musninkų klebonu kun. Virgilijumi Balniu Musninkų bažnyčios šventoriuje prie Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro kun. Alfonso Petrulio kapo

Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į šv. Mišias. Ne vienas, eidamas į jas, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas, Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas. Čia ir kun. Alfonso Petrulio, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, kapas. Centrinė miestelio aikštė pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės akto signataro kun. Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąją musninkiečiai pagerbia šio Nepriklausomybės akto signataro ir kunigo atminimą.

Kun. Alfonsas Petrulis Musninkuose dirbo neilgai. 1928 metais jis buvo paskirtas į Musninkus ir klebonavo čia tik apie pusę metų. Eidamas aukoti šv. Mišių, mirė 1928 m. birželio 28 d. Užgeso tiesiog prie altoriaus. Kun. A. Petrulio ganytojiškasis darbas nebuvo lengvas. Jis daug kartų buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą, nes, nuvykęs į jam pavestą parapiją, rūpinosi, kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Dvasininko darbą jis dirbo Bagdonavo filijoje, Joniškyje, Maišiagaloje, Nalibokuose, Marcinkonyse, Pivašiūnuose, Paparčiuose.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Įamžino partizanus

PUNIA. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje klebonas kun. Vytas Sabaliauskas aukojo šv. Mišias už žuvusiuosius Margio grupės štabo partizanus. Paskui renginys persikėlė į Aleksandravos kaimą. Čia atidengtas paminklas Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo partizanams. Jų pagerbimo ceremonijoje taręs įžanginį žodį sugiedoti Lietuvos himną pakvietė Punios seniūnas Gintautas Laukaitis. Paminklą pašventino klebonas kun. V. Sabaliauskas.

Partizanų žūties vieta po 68 metų įamžinta Inos Kavolynaitės-Kaškonienės ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus iniciatyva. Kaip pasakojo Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Punios filialo vyr. bibliotekininkė Irena Kaškonienė, 1948 m. liepos 1 d. Alytaus apskr., Alytaus valsč., Aleksandravos kaimo apylinkėse (dabar Punios seniūnija) MGB Alytaus apskrities čekistų grupė apsupo Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo bunkerį, kuriame žuvo keturi jauni partizanai: Juozas Kavolynas-Vaidila (g. 1923 m.), Jurgis Valiūnas-Sausis (g. 1911 m.), Petras Valiūnas-Ešerys (g. 1924 m.) ir Antanina Juršaitė-Valiūnienė-Lesnaja (g. 1923 m.).

Dezinformacijos labirintuose

Ledams pajudėjus

Kun. Robertas Pukenis

Per šį mėnesį tiek daug pasaulyje buvo svarbių įvykių, kurie komentuoti įvairiais požiūriais ir įvairių politikų. Lietuvių vaikai Londone jau sapnuoja „Brexit“, o Lietuvoje patriotai džiaugiasi Varšuvos NATO viršūnių susitikimo nutarimais. Bet Vladimiras Putinas vėl pradingo iš akiračio. Gal žmogus serga? Tai palinkėkime jam atgailos ir atsivertimo. Ne, greičiau jis išsigando, kadangi jam galbūt atrodo, kad 5000 papildomų NATO karių prie Rusijos sienos gali užimti, pavyzdžiui, Pskovo sritį, suomiai ruošiasi atgauti Kareliją, o mes galbūt atsiimsime Karaliaučių, bet bus sunkiau jį pasidalinti su kaimynais. Vargšui V. Putinui pradėjo nebesisekti: Vokietijos kalėjimuose sėdi apie 5000 Rusijos piliečių, įskaitant išeivius iš buvusių sovietinių respublikų, o dar išaiškino jų mafijinius ryšius su Vokietijos piliečiais. Vokietijos saugumo agentai nuolat įspėja kanclerę Angelą Merkel ir kitus vadovus, kad reikia didinti kariuomenę ir aktyviau dalyvauti stiprinant NATO bloko Rytų šalių gynybą. Per vienerius metus pajėgos padidės maždaug 20 tūkst. kareivių, įskaitant ir techninius darbuotojus.