Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Kai šeimos gyvenimas statomas ne ant Kristaus uolos, bet ant egoizmo smėlio

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčioje per Marijos, Krikščioniškų šeimų Karalienės, atlaidus skaitomi skaitiniai. Kairėje – kan. Vytautas Prajara

Atnašas neša seserys vienuolės

Klebonas kun. Tadeusas Valianas ir rajono meras Artūras Margelis Nuotraukos iš lazdijai.lt

Maldininkai Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje

Klebonas kun. Tadeušas Vallianas

Jungevičių šeimos dovana – Švenčiausios Dievo Motinos (Fatimos) Nekalčiausios Širdies statula

ŠLAVANTAI. Lazdijų rajone yra smaragdinėmis pušynų kalvelėmis apsupta, Dievo palaiminta Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnytėlė... Per patį medunešį, gamtos smilkytuvais – liepžiedžiais – iškvėpintas oras, nušienautos pievos, brandinančios grūdus javų varpos pirmąjį liepos sekmadienį palydėjo piligrimus į didžiuosius Šlavantų parapijos Marijos, Krikščioniškų šeimų Karalienės, atlaidus. Į juos mielai sugrįžta išsisklaidę po visą Lietuvą kraštiečiai. Susirenka vietiniai ir aplinkinių parapijų tikintieji, kun. Juozo Zdebskio mylėtojai, tarsi ir Jis iš Amžinybės aukštybių sukvietė gražų būrį „vaikelių“, kad nuoširdžia malda ir giesmėmis visi pagarbintų Dievą ir išmelstų malonių sau, savo šeimoms ir artimui. „Kol Dievas laiko, tol visi esame, todėl turime skubėti daryti gera, turime skubėti mylėti. Ir meilė neturi turėti ribų“, – šie, jo, buvusio Šlavantų parapijos klebono, žodžiai, palikti dienoraštyje, atgyja priesaku: „Gailestingumo jubiliejaus metai turi būti įprasminti meilės darbais“. Pirmiausia pamalonino akį švariai nušienauta, gražiai sutvarkyta aplinka. Prie šventoriaus piligrimus pasitiko naujas stendas. Jame įdėta išsami bažnyčios istorija. Atnaujinti šventoriaus suoliukai. Visa tai atlikta rūpestingai ir atsakingai vadovaujant Šlavantų seniūnei Julijai Maziukienei.

Taip jau buvo Dievo suplanuota: dangus dosniai lietumi girdė ištroškusią žemę, o Apvaizda kartu su Švč. Mergele Marija maldininkams dalino dvasines dovanas. Išpažinčių klausė Kučiūnų parapijos klebonas kun. Jonas Povilaitis. Atlaidų iškilmei vadovavo ir pamokslą sakė Lazdijų dekanato dekanas, Metelių parapijos klebonas kan. Vytautas Prajara. Pasidžiaugęs, jog galintis aukoti šv. Mišias už šeimas, ragino tikinčiuosius kartu melstis už savo ir Lietuvos šeimas. Šv. Mišiose buvo meldžiamasi ir už Bažnyčios bendruomenės geradarius, aukotojus ir rėmėjus bei visų aukotojų intencijomis. Pamokslininkas akcentavo, jog pagal Dievo planą šeima esanti tas šaltinis, iš kurio kyla ir skleidžiasi ne tik meilė ir gyvybė, bet ir visoks gėris. Iš Pradžios knygos pacitavęs apie vyrui ir moteriai paskirtą uždavinį, kanauninkas toliau priminė Jėzaus priesaką sutuoktiniams: „...ką Dievas sujungė, žmogus te neišskiria!“ Vardijo Antrojo Vatikano Susirinkimo iškeltus uždavinius šeimoms. Per Aukščiausiojo sukurtą ir palaimintą šeimą realizuojami Dievo planai. Apie juos šv. Jonas Paulius II sakė: „Šeimos misija yra saugoti, reikšti ir perduoti meilę, kuri yra gyvas Dievo meilės žmonijai bei Viešpaties Kristaus meilės Bažnyčiai, Jo Sužadėtinei, atspindys “ (FC, 17).

Kanauninkas priminė, jog šeima yra gavusi iš Dievo rankų žmogaus gyvybės perdavimo dovaną, todėl kiekvienas vaikas esantis Kūrėjo dovana žmonijai. Kiekvienas kūdikis nuo jo pradėjimo momento turi visas žmogiškąsias teises ir dėl jokių priežasčių negali būti atmestas.

Lietuvoje grėsmingai daugėja ištuokų. Taip esą todėl, jog daugelis šeimų gyvenimą stato ne ant Kristaus uolos, bet ant egoizmo smėlio. „Ar ne egoizmas, kai santuokiniame gyvenime ieškoma tik malonumų, atmetant atsakomybę vaikams ir visuomenei?.. Šeimos, dažnai net nejausdamos sąžinės priekaištų, naudojasi visomis galimomis priemonėmis, kad tik nebūtų užmegzta gyvybė ir kad šeimos gyvenimas būtų kuo lengvesnis ir mažiau įpareigojantis. Šis egoizmas yra viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl daugelis šeimų nepatiria Dievo palaimos“, – aiškino kan. V. Prajara. Jis apgailestavo, jog atgauta laisvė atnešė ne meilės civilizaciją, bet mirties kultūrą, kuri kaip vėžys naikina lietuvių tautą. Dažnai šeimos problemos prasideda dar paauglystėje, kai jaunuoliai, paskatinti erotizuotos kultūros, anksti pradeda lytinį gyvenimą ir ieško iš to pasitenkinimo. Žmonių bendravimo priemonės, teigiančios apie laisvą, pasitenkinimą teikiantį seksualinį gyvenimą, bet atmetančios vaikus kaip nereikalingą šeimai naštą, atlieka pragaištingą vaidmenį. Tai veda visuomenę į išsigimimą, pakertamos tikrosios meilės šaknys, egoizmas tampa gyvenimo norma. „Tai ne mažiau pavojinga už AIDS“, – teigė pamokslininkas.

Dar vienas didelis pavojus šeimoms – nesantuokinis gyvenimas. Vis daugiau jaunuolių, sekdami vakarietišku nesveiku pavyzdžiu, pasirenka gyvenimą nesusituokus. To negalima pateisinti jokiais išskaičiavimais. Tokiu būdu jie priešinasi Kūrėjo planui šeimą padaryti tikros ir pastovios meilės vieta ir šaltiniu.

Bažnyčia supranta ir užjaučia šeimas, turinčias šiandieninėje Lietuvoje daug sunkumų. Tik krikščionis yra pašauktas liudyti Kristų. „O tai ir yra santuokinė šeima“, – kalbėjo kanauninkas.

Jis ragino branginti Dievo duotą dovaną – santuokinę krikščionišką šeimą – ir melstis, kad valstybė pasirūpintų šeimų gyvenimu, jų gerove, kvietė melsti šeimoms santarvės, supratimo, atleidimo, linkėjo stengtis gyventi apaštalo Pauliaus patarimu, kuriuo jis nurodęs „dar prakilnesnį kelią“. Jis palikęs nuostabų „Himną meilei“ (1 Kor 13, 1–8).

Po Tikėjimo išpažinimo Lazdijų rajono Šlavantų seniūnijos valdžios atstovai, verslininkai ir parapijiečiai skaitė iškilmingą, specialiai šventei sukurtą Visuotinę maldą, prie Viešpaties altoriaus aukojo atnašas, kaip padėką už visas Dievo malones ir nuolatinę globą.

Dieviškosios Jėzaus Širdies seserys pranciškonės atnešė žvakes, kaip pašvęstojo gyvenimo simbolį, jos dega, šviečia ir tirpsta. Atnašautas Šventasis Raštas ir Švenčiausios Mergelės Marijos Rožinis, kad krikščioniškos šeimos būtų vienovėje, tarp savęs ir šlovintų Dievą už mūsų nuostabiąją Motiną Mariją ir Jos globojamos kurtų gražią, gerumu ir meile žydinčią Lietuvą. Jungevičių šeimos dovana Šlavantų bažnyčiai – Švenčiausios Dievo Motinos (Fatimos) Nekalčiausios Širdies statula – sakralinis simbolis, jog dangiškoji Motina visuomet su savo vaikais. Aivaras ir Ilona Bartnykai dovanojo bažnyčiai gražiai pagamintus ąžuolinius klauptus, o palmę ir kilimą – Edita ir Aivaras Pankevičiai.

Verslininkai Birutė ir Petras Jurkevičiai atnašavo kepalą lietuviškos duonelės, kaip vienybės, darbo, meilės ir gražaus šeimų sugyvenimo simbolį. Dievo Gailestingumo metų proga jie dar padovanojo parapijos maldininkams kelionę į Šiluvą Švč. Mergelės Marijos Gimimo oktavoje.

Daiva Blaževičienė ir Valius Čepanonis – „Dzūkų Dangiras“ kepyklos savininkas – atnešė saldumynus agapei. Birutė Kliučininkaitė aukojo medų, kaip darbštumo ir svetingumo simbolį.

Tauriausia dovana, atnešta ant Viešpaties altoriaus, – duona ir vynas.

Verslininkai Rūta ir Vladas Žukauskai baltų lelijų žiedais išpuošė bažnyčią, Dievo Gailestingumo Jubiliejaus metų proga paaukojo parapijiečiams maldingą kelionę į Vilniaus Kalvarijas.

Po šv. Mišių liturgijos vyko Švč. Sakramento garbinimas, kalbėta Švč. Mergelės Marijos litanija. Parapijos klebonui kun. Tadeušui Vallianui vadovaujant, atlaidų dalyviai kartu atliko metinį pasiaukojimą Švč. Mergelei Marijai. Šis gražus parapijos paaukojimo Marijai aktas jau mini penkerių metų sukaktį. 2011 m. liepos 3 d. pirmą kartą šventovėje nuaidėjo žodžiai: „Marija, visų mūsų Dangiškoji Motina, padėk mums būti tokiems, kad teiktume džiaugsmo Tau ir Jėzui“.

Kan. V. Prajara pašventino Marijos Nekalčiausiosios Širdies (Fatimos) statulą. Iškilmingoje atlaidų liturgijoje giedojo parapijos choras, vargonavo Juozas Mikalauskas.

Šventę vainikavo padėkos žodžiai, dovanos. Rajono meras Artūras Margelis džiaugėsi gražiai ir iškilmingai švęstais atlaidais, Šlavantų parapijiečių ir rajono verslininkų bendryste, dalinantis dvasinėmis ir materialinėmis vertybėmis. Meras dėkojo klebonui kun. T. Vallianui, kuris sugebėjo suburti žmones bendram tikslui – tarnauti gėriui ir dalintis meile. Tik didelių jo pastangų dėka taip atnaujinta, išpuošta bažnyčia, suremontuota klebonija ir atidaryta kun. Juozo Zdebskio memorialinė ekspozicija. Meras įteikė padėkos dovanas klebonui ir dar keletui parapijiečių. Kun. T. Vallianas dėkojo atlaidų vedėjui, svečiams, rėmėjams, geradariams, kurie savo darbu, aukomis ir meile prisidėjo prie šventės organizavimo, ir įteikė apdovanojimus. Iškilmingą ceremoniją užbaigė žodžiais: „Šiandien su džiaugsmu galime paliudyti, kad Gailestingumas – gerų darbų darymas. Gerasis ir Dosnusis Dievas gausiai teatlygina dvasinėmis ir materialinėmis vertybėmis Jums visiems, Jūsų vaikams ir vaikaičiams“.

Paskui vyko agapė. Atlaidų dalyvius linksmino Metelių parapijos kapela „Metelys“, kuriai vadovauja Danguolė Alksninienė.

Prie šventoriaus įrengtoje palapinėje bendruomenės nariai pristatė ir demonstravo tradicinius amatus. Atlaidų dalyviai turėjo galimybę arčiau prisiliesti prie kun. J. Zdebskio atminimo. Buvusioje klebonijoje, kurioje 12 metų gyveno kun. J. Zdebskis, veikia jam atminti skirta ekspozicija. Dabar galima pamatyti 75 eksponatus (įskaitant ir nuotraukas). Padedant Dievui, finansiškai remiant Lazdijų rajono savivaldybei, ekspoziciją atidarymui padėjo paruošti vyriausioji Prienų krašto muziejaus fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė, Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Pledienė ir muziejininkė Vilma Busilaitė. Apie čia gyvenusį legendinį kleboną, jo nuveiktus darbus ir išlikusius daiktus mielai papasakojo mokytoja Leontina Petrauskienė. Ekspozicija buvo atidaryta gegužės 7-ąją, minint kun. J. Zdebskio 87-ąsias gimimo ir 30-ąsias žūties metines.

Alvyra Grėbliūnienė

Autorės nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“