Kaišiadorių vyskupijoje
Širvintų dekanate
Sesers karmelitės vienuolinių įžadų 50 metų jubiliejus
|
Krikštėnuose įsikūrusios
seserys karmelitės. Dešinėje
sesuo Rozana Graulich
|
KRIKŠTĖNAI. Liepos 2 dieną į Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią gausiai rinkosi tikintieji dėkoti Dievui už jiems brangią seserį Rozaną Graulich, švenčiančią savo vienuolinių įžadų 50 metų jubiliejų. Šv. Mišių aukai vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius ir Ukmergės Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. Robertas Urbonavičius. Dalyvavo keturios Krikštėnuose įsikūrusios seserys vienuolės, iš Belgijos atvykę s. Rozanos giminaičiai, Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, grojo ir giedojo ukmergiškė vargonininkė Dalia Sližytė, psalmę giedojo iš Vilniaus atvykusi Marijos Dangun Ėmimo kongregacijos sesuo Benedikta Rollin RA.
Šv. Mišių pradžioje vysk. J. Ivanauskas nuoširdžiai dėkojo s. Rozanai, kuri Atgimimo pradžioje atvyko į Lietuvą, iš tikrųjų ieškodama Dievo valios, įkūrė bendruomenę, kur gyvenant pagal Karmelio dvasingumą būtų tarnaujama Dievui ir žmonėms. Vysk. Juozui Matulaičiui rūpinantis, atvyko į Krikštėnų parapiją, čia apsigyveno, įsikūrė. Pamažu, įvairiais metais, prie bendruomenės prisijungė kitos seserys ir ištvermingai rengėsi tapti vienuoline kongregacija.
Atsižvelgdamas į s. Rozanos ir kapitulos prašymą, po ilgos, daugiau kaip dviejų dešimtmečių kelionės Lietuvoje vysk. J. Ivanauskas 2016 m. gegužės 31 d. dekretu Kaišiadorių vyskupijoje įsteigė pašvęstojo gyvenimo institutą Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregaciją ir patvirtino jos konstituciją. Kongregacijos vadove paskyrė s. Rozaną Graulich ir pavedė vadovauti šiai kongregacijai iki naujų rinkimų. Ganytojas perskaitė dekretą ir įteikė s. Rozanai kongregacijos konstituciją.
Pamoksle vysk. J. Ivanauskas kalbėjo apie pasaulio logiką galios, laimės, turto, garbės, ir visai kitokią Dievo logiką: Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Paulius apie Jėzaus logiką, kaip labai gilų, autentišką supratimą, laiške korintiečiams parašys: Mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį... Mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones... Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius, Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akims žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo. Kur šitos Dievo logikos esmė ir visas kvailumas? Tai, kad Dievas yra meilė, kad Dievas myli. Ir ši Dievo meilė Jėzų ryžtingai atvedė prie kryžiaus. Ši Dievo meilė, nežiūrint mūsų nuodėmingumo, prisiliečia kiekvieną akimirką prie kiekvieno iš mūsų. Krikščioniška prasme amžinybė dalyvavimas Tėvo, Sūnaus ir Šv. Dvasios nuolat vykstančiame meilės santykyje. Mūsų būsima amžinybė bus ne kas kita, kaip dalyvavimas šioje meilės patirtyje tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Būtent dėl šito amžinojo gyvenimo žemėje vyksta nuolatinė drama, kur žmogaus gyvenimą bandoma susiaurinti iki biologinio gyvenimo ciklo, žmogų suvilioti vien tik šio gyvenimo siekiais, suklaidinti, atimti tikėjimą į Dievą. Pašvęstas vienuolinis gyvenimas yra mums, keliaujantiems žemėje, vienas iš ženklų, kuris rodo į Švč. Trejybę, kuris kartu yra Dievo meilės, gailestingumo, pasišventimo, kad ir silpųnas, tačiau atšvaitas. Kiekvienas artimo meilės darbas yra Švč. Trejybės atspindys. Jėzus sakė: Kas dėl manęs kitam žmogui paduos stiklą šalto vandens, nepraras atlygio, arba, sakytume, meilės dovanos. Meilės logikoje nėra menkų dalykų. Meilės logika yra kita. Kiek meilės logikoje yra du kart du? Tiek, kiek reikia, sakė ganytojas bei linkėjo, Tegul Jėzus visuomet leidžia patirti savo meilę ir tegul per mūsų meilę kitiems žmonėms Jėzus paliudija, kad kiekvieną žmogų tikrai labai myli.
Po bendruomeninės maldos s. Rozana įsteigtojoje kongregacijoje padarė vienuolinius įžadus, taip atnaujindama asmeninius vienuolinius įžadus.
Pasibaigus šv. Mišioms, jubiliatė savo žodyje dėkojo visų pirma Dievui, kuris pasitikėjo ja, bendruomene ir visada buvo ištikimas. Dėkojo savo tėvams, jau esantiems pas Dievą danguje, už gautą tikėjimą, be kurio ji tikriausiai nebūtų buvusi Lietuvoje; vysk. J. Ivanauskui, kuris kaip tėvas, be kurio seserys nebūtų kongregacija; savo šeimai, sesutėms, kurios labai sunkiai dirbo; visiems bičiuliams ir krikščionių bendruomenei. Ypač dėkojo kun. Kęstučiui Rugevičiui, nes jo dėka atsirado Lietuvoje. Kai s. Rozana sprendė klausimą, ar jai apsistoti mūsų šalyje, kunigas Kęstutis pritarė ir ją lydėjo, nes kalbėjo prancūziškai. Ir šiose šv. Mišiose svarbiausius momentus į prancūzų kalbą vertė kun. K. Rugevičius.
Ukmergės rajono meras apdovanojo s. Rozaną mero padėkos ženklu už labdaringą veiklą, bendruomeniškumo stiprinimą, dvasingumą ir meilę žmogui. Administracijos direktorius perskaitė apdovanojimo raštą.
Krikštėnų kultūros namuose jubiliatės laukė sveikinimai, koncertavo Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis Dagilėlis (vadovė Jūratė Marcinkutė), vyko nuotraukų apie s. Rozanos pašaukimo kelią ir kongregacijos kūrimąsi peržiūra bei agapė.
Lina Kiršaitė
Vatikano radijas
© 2016 XXI amžius
|