Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Paminklo iniciatoriai ir svečiai prie skulptoriaus, liaudies meistro, auksinio vainiko laureato Antano Vaškio sukurtos Žemaičių Motinos. Iš kairės: Pasaulio Žemaičių draugijos pirmininkas Edmundas Žalpys, fundatoriai Vidmantas ir Alma Jonikos, iš dešinės: Gardų bendruomenės pirmininkas Bronius Kleinauskas, Žemaičių Kalvarijos Kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė ir jaunosios žemaitės Broniaus Kleinausko nuotrauka

Transporto ir kelių priežiūros darbuotojų diena

Liepos 5 dieną Žemaičių Kalvarijos atlaiduose melstasi už kelininkus ir transporto sistemos darbuotojus. Prieš pagrindines tos dienos šv. Mišias didelis būrys kelininkų ir transportininkų rinkosi į Žemaičių Kalvarijos Kultūros centrą. Ten vyko jiems skirta programa – koncertas. Su atvykusiaisiais koncerte „keliavo“ kino ir teatro aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė bei Telšių vaikų ir jaunimo studija SAVI (režisierė – Laimutė Pocevičienė).

Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Mažeikių dekanato ir iš kitur atvykę kunigai. Šv. Mišiose giedojo jungtinis Mažeikių dekanato parapijų choras, vadovaujamas Viekšnių parapijos vargonininko Vitalijaus Lizdenio. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas, valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ direktorius Romualdas Kačerauskas, LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas, Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Antanas Čereška, Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, administracijos direktorius Albertas Krauleidis, tarybos narys Jonas Varkalys.

Pamoksle vysk. A. Poniškaitis kalbėjo apie kelio svarbą – tiek kasdienybėje, tiek ir einant išganymo keliu. Kelionė – žmogaus tikrovė, kurioje būtina išmokti save dovanoti kitiems – Dievui paaukoti savo gyvenimą ir krautis lobį danguje. Marija yra pavyzdys keliavimo su meilės misija, nes ji ėjo pas savo giminaitę Elzbietą pagelbėti jai. Marija tarė Dievui taip ir troško tarnauti Dievui ir artimui. Toks modelis – pats tikriausias kelias, vedantis į išganymą. Tačiau, anot vyskupo, yra tame kelyje ir daug pagundų. Viena iš jų – visko ieškoti tik savo naudai ir užsnūsti alyvų sode, kai Viešpats tuo metu krauju prakaituoja. Tik atsiliepiantis į Dievo kvietimą keliauti kartu su juo sugeba tiesti kelius ir tiltus, nes kitaip yra pagunda ir pavojus statyti sienas. Kiekvienas žmogus turi išmokti eiti meilės keliu – jei liepia nueiti mylią, nueik dvi. Tokiu būdu kelionėje galima patirti, jog Dievas yra apstus gailestingumo, nes Jis nenustoja keliavęs kartu su mumis gyvenimo keliais. Ir tai mus guodžia bei teikia tikrojo gyvenimo džiaugsmo.

Po šv. Mišių padėkos žodį vyskupams, kunigams, kelininkams ir transporto sistemos žmonėms tarė, atminimo dovanėles įteikė Plungės rajono meras A. Klišonis, o visų kelininkų vardu padėkos žodžius atlaidų organizatoriams išsakė (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.

Atlaidų dalyviai po pamaldų Bazilikoje ėjo Kryžiaus keliu, lankė koplytėles, giedojo Kalnų giesmes, o po Kryžiaus kelio apmąstymo parapijos namų salėje buvo surengta agapė.

Meldėsi už Lietuvą ir pašauktuosius į dvasinį luomą

Liepos 6 dieną buvo meldžiamasi už Tėvynę Lietuvą ir kunigus, vienuolius, vienuoles bei naujus pašaukimus. Tą dieną į šventovę rinkosi piligrimai iš Šilutės dekanato, o į pagrindines 12 val. šv. Mišias atvyko piligrimų grupės iš Šiaulių, Kauno, Alytaus, Elektrėnų, Tytuvėnų, Šiluvos, Kelmės, Gargždų ir kitų Lietuvos vietų parapijų. Sausakimšoje Bazilikoje šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ ir daugiau nei 70 kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Šv. Mišiose giedojo Pagėgių Šventojo Kryžiaus parapijos choras, vadovaujamas vargonininko Audriaus Buinausko.

Šv. Mišių pradžioje piligrimus pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ, o pamokslą pasakė vysk. K. Kėvalas. Jis komentavo tą dieną šv. Mišių metu skaitytą Evangelijos pagal Joną ištrauką, pasakojančią, kaip Kristus Kanos vestuvėse padarė pirmąjį stebuklą – padaugino vyno. Vyskupas kalbėjo, jog tai tarytum atspindi mūsų trikovę – dėkoti Dievui už Tėvynę Lietuvą ir jos laisvę ir taip būti džiaugsmingiems, kartu dėkojant Dievui už pašauktuosius į kunigystę bei vienuolystę. Kristus yra nuolat su savo žmonėmis – ir skausmo, ir džiaugsmo valandomis. Kristaus kunigai irgi pašaukti būti su žmonėmis, kaip Kristus įvairiose jų ganomųjų situacijose, juk visa tikrovė yra persmelkta Dievo malonės. Dvasininkai turi saugotis klerikalizmo – jie pašaukti dovanoti savo gyvenimus kitiems, kad tokiu būdu taptų laimingi patys ir tos laimės padėtų siekti kitiems. Marija moko, kaip tai reikia daryti, nes ji Kanos vestuvėse aiškiai nurodė pagrindą – darykite visa, ką tik Jis lieps. Klausant Viešpaties, galima patirti jo gailestingumą ir tą patirtį turint dalintis ja su kitais. Vyskupas pabrėžė, jog šiandienos visuomenę vargina atsiliepimo į kvietimą krizė, todėl tiek daug nevilties ir nusiminimo, o juk kai Dievas pradeda veikti ir žmogus lieka neabejingas tam veikimui, džiaugimui nėra galo. Būtent tokia dvasia gyventi visus pašauktuosius į dvasinį luomą kvietė pamokslininkas.

Po šv. Mišių, vadovaujant vysk. K. Kėvalui, buvo einamas Kryžiaus kelias, giedamos Kalnų giesmės, trijose stotyse sakyti pamokslai, o po visų pamaldų vysk. J. Boruta SJ keliems Telšių vyskupijos kunigams įteikė naujus pakyrimus įvairioms tarnystėms parapijose.

Pabaigoje Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose kunigams, vienuolėms, vienuoliams, seminaristams buvo surengta agapė.

Brolių latvių diena

Jau tapo tradicija, kad viena iš atlaidų dienų yra skirta maldoms už brolius latvius ir bendrystei su jais. Liepos 7 dieną iš įvairių Latvijos vietovių į Žemaičių Kalvarijos Šventovę atvyko nemažas būrys brolių latvių. Ši diena buvo skirta ir Šilalės dekanato tikintiesiems. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Jelgavos vyskupijos vyskupas emeritas Antonis Justas (Antons Justs), koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Latvijos ir Lietuvos kunigai, liturgijoje patarnavo Rygos ir Telšių kunigų seminarijų klierikai. Giedojo Šilalės parapijos Sumos choras, vadovaujamas vargonininko Antano Kazlausko. Šv. Mišių pradžioje visus pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas. Vertėjavo kun. Algis Gudaitis SJ. Vyskupas iš Jelgavos kalbėjo apie dviejų tautų – latvių ir lietuvių – sąsajas, bendrą istoriją. Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvo lietuvis, o jo žmona, karalienė Morta, – latvė. Šias dvi giminingas tautas jungia ir krikščioniškas gyvenimas, priklausymas Katalikų Bažnyčiai. Vyskupas kalbėjo apie Mariją, keliaujančią aplankyti savo giminaitę Elzbietą. Ji neša džiaugsmą ir Elzbietai, ir jos dar negimusiam kūdikiui. Dvi tikėjimo moterys yra mokytojos kaip svarbu tikėjime bendrystė ir pasitikėjimas Dievu. Vyskupas kalbėjo, jog vyramas, ypač Zacharijui, nelengva būti besąlygiško tikėjimo ir pasitikėjimo žmonėmis, todėl labai svarbu to mokytis iš Marijos. Vyskupas kvietė visus gyventi dvasia ir ugdyti savo gyvenimą tikėjimo šviesoje, dėkoti Dievui už laisvę, galimybę laisvai gyventi, melstis, o tai yra tos vertybės, kurias turime visi itin branginti ir saugoti, Dievui padedant, tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje. Vysk. A. Justas padėkojo visiems už bendrystę.

Po šv. Mišių buvo einamas Kryžiaus kelias, lietuviškai ir latviškai giedami Kalnai. Po pamaldų Telšių vyskupas J. Boruta SJ išsakė viltį, jog tradicija tapę lietuvių ir latvių susitikimai per Žemaičių Kalvarijos atlaidus ir toliau gyvuos, nes latviai nuo pat Šventovės įkūrimo XVII amžiaus pirmojoje pusėje visada ją mylėjo ir joje lankėsi.

Policijos ir teisėsaugos darbuotojų diena

Liepos 8 dieną melstasi už Lietuvos policijos, ugniagesių gelbėtojų, valstybės sienos apsaugos ir visos teisėsaugos vadovus, darbuotojus bei jų šeimos narius. 10 val. šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Buvo meldžiamasi prisimenant pirmąjį Telšių vyskupijos vyskupą Justiną Staugaitį, kadangi tai – jo mirties diena. Vysk. J. Boruta SJ kvietė tikinčiuosius melstis už pirmąjį vyskupijos vyskupą, nes šiemet sukanka 150 metų nuo jo gimimo, 90 metų nuo jo tapimo vyskupu ir 73-iosios mirties metinės. Pamoksle dabartinis Telšių vyskupijos ganytojas išsamiai pristatė iškilią vysk. J. Staugaičio asmenybę. Jis – dvasininkas, Lietuvos valstybės kūrėjas, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimo akto signataras, ano meto Lietuvos seimų pirmininkas ir vicepirmininkas, kartu su pal. arkivysk. Jurgiu Matulaičiu MIC socialinio Bažnyčios mokymo Lietuvoje žinios puoselėtojas, pradininkas, pirmųjų katalikiškų darželių kūrėjas, rašytojas, apologetas. Būdamas Telšių vyskupu jis įkūrė Telšių kunigų seminariją, steigė naujas parapijas, vienuolijas. Jis įkūrė spaustuvę ir leidyklą, rūpinosi ano meto katalikiškos spaudos platinimu, puoselėjo jam pavestųjų tikinčiųjų dvasinį ir kultūrinį gyvenimą. Tai buvo plačių užmojų, gilios dvasios žmogus, vadovavęs Telšių vyskupijai 17 metų ir palikęs neišdildomą įdirbį iki šių dienų. Vysk. J. Staugaičio žemiškieji palaikai ilsisi Telšių Katedros kriptoje.

Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Apaštalinis nuncijus Pabaltijo kraštams arkivysk. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana), koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, nunciatūroje dirbantys nuncijaus pagalbininkai ir būrys kunigų. Šv. Mišiose dalyvavo daugiau nei trys šimtai policininkų, nemažas būrys ugniagesių gelbėtojų, valstybės apsaugos ir teisėsaugos darbuotojų, Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stančaitis, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. Šv. Mišiose giedojo Gargždų parapijos Sumos choras, vadovaujamas vargonininko Petro Katausko, grojo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Egidijus Miknius, o koncertmeisteris – Dainius Pocius.

Pamokslą sakė arkiv. P. Lopesas Kvintana: „Šis mūsų Eucharistijos šventimas yra džiaugsmo ir bendrystės momentas. Kaip Šventojo Tėvo Pranciškaus atstovas perteikiu jums gyvą atvaizdą universalios, Kristaus įsteigtos Bažnyčios bei šios misijos vaisių, kurį Jėzus patikėjo apaštalams. Su džiaugsmu sveikinu policijos ir teisėsaugos atstovus, atvykusius iš įvairių Lietuvos vietovių piligrimystei į Žemaičių Kalvariją šią specialiai jums dedikuotą dieną, šiais jubiliejiniais Dievo Gailestingumo metais“. Pamokslininkas priminė, jog šiais Gailestingumo metais būtina pereiti per šventąsias duris, kurios simbolizuoja Kristų, kad per jį pasiektume tikrąjį gyvenimą, Jėzus yra Vartai, Jėzus yra Ganytojas, vedantis, gelbstintis. Esame pakviesti priimti jo meilę ir atleidimą. Arkivyskupas mokė, jog turime išmokti priimti Dievą ir kitus, nes to moko Marija ir tai visapusiškai susiję. Mokytis būti taikos žmonėmis, sakė pamokslininkas, yra nuolatinis visų sistemų darbuotojų bei kapelionų uždavinys. Nuncijus kvietė maldai, gyvenimui su Dievu ir drąsino prašyti Marijos, Gailestingumo Motinos, Taikos ir Šeimų Karalienės, užtarimo gyvenimo kelionėje.

Po šv. Mišių į ganytojus, kapelionus, tikinčiuosius kreipėsi policijos atstovai, padėkojo už glaudų bendradarbiavimą, o ganytojams buvo įteikti atminimo ženklai.

Vadovaujant Apaštaliniam nuncijui, šv. Mišių dalyviai ėjo Kryžiaus keliu, giedojo Kalnų giesmes, Kryžiaus kelyje klausėsi policijos kapelionų pamokslų, o po visų pamaldų policijos, teisėsaugos ir ugniagesių gelbėtojų atstovams Žemaičių Kalvarijos parapijos namų salėje buvo surengta agapė.

19 val. vakarinėse šv. Mišiose melstasi už Plungės pramoninkų sąjungą bei Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio koplytėlių globėjus. Šv. Mišias ta intencija aukojo ir kancelebracijai vadovavo Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius ir Plungės pramoninkų sąjungos kapelionas kan. Jonas Ačas, pamokslą sakė Darbėnų klebonas kan. Vygintas Gudeliūnas. Šv. Mišiose giedojo Gargždų parapijos jaunimo choras, vadovaujamas vargonininko Petro Katauskio.

Po šv. Mišių kan. J. Ačas dėkojo koplytėlių globėjams ir įteikė jiems padėkos raštus, o už dvasinį vadovavimą ir bendradarbiavimą kanauninkui padėkojo Pramonininkų sąjungos atstovas, Plungės miesto ir rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Varkalys.

Po vakaro šv. Mišių irgi buvo einamas Kryžiaus kelias, giedamos Kalnų giesmės.

Telšių vyskupijos įkūrimo jubiliejus

Visą liepos 9 dieną Žemaičių Kalvarijos atlaiduose melstasi už Telšių vyskupiją 90 metų įkūrimo proga. Tą atlaidų dieną rinkosi daugiau maldininkų iš Tauragės dekanato. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo paskirtasis Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, nemažas būrys kunigų. Šv. Mišiose giedojo Tauragės parapijos Sumos choras, vadovaujamas vargonininko Sauliaus Bernoto, ir jaunimo choras, kuriam vadovauja vargonininkė Jūratė Kaplonaitė.

Prieš šv. Mišias išsamią Telšių vyskupijos įkūrimo istoriją maldininkams pristatė Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis. Jis, grįsdamas autentiškais liudijimais ir dokumentais, išsamiai nušvietė to meto situaciją, vyskupijos kūrimo sunkumus ir iššūkius ir padėjo gerai suprasti, kaip Dievas vedė ir tebeveda Telšių vyskupiją per visus 90 jos gyvavimo metų. Tikintieji buvo pakviesti dėkoti Dievui už jau praėjusius metus ir melsti palaimos šiai vyskupijai, kad ji galėtų Dievo laiminama gyvuoti dar ilgus metus.

Pamoksle vysk. L. Vodopjanovas OFM analizavo tą dieną skaitytą Evangeliją, kuri pasakojo, kaip Marija skubėjo lankyti savo giminaitę Elzbietą. Pamokslininkas išryškino Marijos ištarto Dievui taip aplinkybes ir jos nešamą džiaugsmą giminaitei. Susitikimas visada neša žinią, kuri paliečia ne tik susitinkančiąsias, bet ir jų nešiojamus, dar negimusius kūdikius. Šis faktas aiškiai parodo, kaip svarbu saugoti gyvybę nuo jos prasidėjimo momento, nes tai neįkainojama vertybė. Šių dienų visuomenėje būtina melsti Šventosios Dvasios dovanų, kad žmonės, turintys galią ir atsakomybę priimti įstatymus gebėtų teisingai mąstyti ir priimtų teisingus įstatymus. Vertybių puoselėjimas turi būti perduodamas per susitikimus tikėjimo šviesoje, kada taip nešama džiugi ir viltinga žinia. Tokia žinia įkvepia garbinti Dievą, juk būtent tada Marija ištaria, jog jos siela garbina Viešpatį, ir tai tampa noru keliauti, susitikti ir perduoti Gerąją Žinią.

Po šv. Mišių, vadovaujant vysk. L. Vodopjanovui OFM, buvo einamas Kryžiaus kelias, giedamos Kalnų giesmės ir meldžiamasi už Telšių vyskupiją, dėkojant Dievui už jos praeitį ir meldžiant Jo palaimos jos ateičiai.

Pagrindinė atlaidų diena – Didžioji Kalvarija

Liepos 10 dieną į Šventovę gausiai plūdo maldininkų minios. Tai – pagrindinė atlaidų diena, tradiciškai vadinama Didžiąja Kalvarija. Buvo meldžiamasi už šeimas ir visus pasaulyje pasklidusius žemaičius. Atvyko daugiau Klaipėdos dekanato tikinčiųjų. Votyvos šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė Telšių vyskupijos vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui, Klaipėdos dekanato dekanas, Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos klebonas kan. Vilius Viktoravičius. Šv. Mišiose giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos ansamblis „DecOrata“, vadovaujamas vargonininkės Gražinos Ribokaitės. Pamoksle kan. V. Viktoravičius analizavo esminį klausimą – kas yra tikrasis turtas žmogaus gyvenime – ir padėjo tikintiesiems gilintis į esminį Dievo ir žmogaus santykį, kraunantis sau lobį danguje. Pamokslininkas išryškino būtinybę naudotis Bažnyčios lobynais ir susirūpinti savo gyvenimais amžinojoje laimėje.

Po 10 valandos būrys tikinčiųjų, svečių ir Žemaičių draugijos atstovų rinkosi prie skulptoriaus Antano Vaškio iš akmens iškaltos skulptūros, pavadintos „Žemaičių Motina“. Ji pastatyta už Žemaičių Kalvarijos Bazilikos šventoriaus, prie tvenkinio, netoli Žemaičių Kalvarijos Jono Pauliaus II parapijinių senelių namų. Statulą atidengė ir idėją pristatė organizacinio komiteto nariai: Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas, pagrindinis rėmėjas, verslininkas Vidmantas Jonika, Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas ir Žemaičių Kalvarijos Kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė. Atidengtą skulptūrą – paminklą žemaitėms motinoms, laukiančioms savo vaikų, pašventino Telšių vyskupijos vyskupo vikaras, Lietuvos ir Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. kan. Rimantas Gudlinkis. Paskui atminimo ženklus ir padėkos raštus organizatoriams įteikė Plungės rajono savivaldybės valdžios atstovai, atvykę Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, Žemaičių draugijos valdybos atstovas.

12 val. šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo vyskupai J. Boruta SJ ir L. Vodopjanovas OFM bei būrys kunigų. Šv. Mišiose giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos Sumos choras, vadovaujamas vargonininko Mindaugo Gudžiūno. Šv. Mišių, kurias tiesiogiai transliavo Lietuvos radijas, LRT televizija bei „Marijos radijas“, komentavo kan. V. Gudeliūnas, dalyvius ir radijo ar televizijos pagalba besijungiančius į maldą pasveikino vysk. J. Boruta SJ.

Pamoksle Vilniaus arkivyskupas G. Grušas kalbėjo: „Šiandien Žemaičių Kalvarijos atlaiduose minime Šeimų ir pasaulio žemaičių dieną. Pasaulyje yra daugybė Kalvarijos kelių ir paprastesnių Kryžiaus kelių, pradedant pirmuoju Jeruzalėje, tačiau bet kurioje pasaulio vietoje esantis žemaitis mintimis vis grįžta į šias kalveles su koplytėlėmis, kurias dar mažas būdamas su tėvais ar seneliais lankė. Čia, Žemaičių Kalvarijoje, mes su pasitikėjimu meldžiamės Marijai, Krikščioniškų Šeimų Karalienei. O kas yra krikščioniška šeima? Visame pasaulyje tėtis, mama ir jų vaikai yra vadinama šeima, bet ne kiekvieną šeimą galime pavadinti krikščioniška“. Toliau arkivyskupas kalbėjo, kad santuoka – sakramentas, ženklas, kad vyras ir moteris tampa viena, kaip Kristus yra viena su Bažnyčia. „Santuokos sakramentas yra kelias, kuriuo Kristus ateina ir pasilieka prie šeimos židinio“. Toliau pamokslininkas kalbėjo apie įvairius sunkumus, ištinkančius šeimas, ir priminė, jog visos didžiosios nesantaikos glūdi ne žmogaus prigimtyje, o nuodėmėje. „Velnias yra tas, kuris kėsinasi mus apiplėšti, atimti iš mūsų Dievo teikiamą malonę. Kiekvienas iš mūsų yra paliestas nuodėmės, tačiau kaip mažas vaikas susižeidęs bėga pas mamą, taip ir mes skubame pas Mergelių Mergelę ir prašome: Marija, Šeimų Karaliene ir Gailestingumo Motina, melskis už mus“ – baigdamas pamokslą sakė arkivyskupas.

Po šv. Mišių ir ganytojų palaiminimo, vadovaujant Vilniaus arkivyskupui metropolitui, jam relikvijoriuje nešant Didžiąją Šventojo Kryžiaus relikviją, didžiulė tikinčių minia, Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos chorui giedant Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmes, eidami Kryžiaus kelią nuoširdžiai meldė Dievą palaimos šeimoms ir visiems pasaulio žemaičiams. Po procesijos, grįžus į Baziliką, garbiam svečiui iš Vilniaus ir visiems maldininkams padėkojo ir laimingo kelio grįžti į namus palinkėjo Telšių vyskupijos ganytojas.

Žemdirbių ir ūkininkų diena

Liepos 11 dieną atlaiduose melstasi už žemdirbius, ūkininkus ir visus kaimo žmones. Tą dieną pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, būrelis Akmenės dekanato ir iš kitur atvykusių kunigų. Giedojo Akmenės Šv. Onos parapijos bažnytinis choras, vadovaujamas vargonininkės Žydrūnės Kazlauskaitės. Pamoksle vysk. J. Matulaitis dalinosi įžvalgomis apie tai, jog šių dienų pasaulyje vyrauja ne tik sėkmės pavyzdžiai, bet ir skaudūs išgyvenimai. Sunkumų yra įvairių ir visiems, todėl, sakė vyskupas, labai svarbu žmonėms nuolat kreiptis į Dievo Motiną, Krikščioniškų Šeimų Karalienę, prašant jos pagalbos ir užtarimo. Pamokslininkas išryškino sunkumus, kurie nulemia žmogaus apsisprendimą už tikėjimą ar netikėjimą, nes pagalbos iš Dievo ir Marijos prašo tie, kurie yra tikintys. Pagrįsdamas gyvenimiškais pavyzdžiais, vyskupas kalbėjo kas gali sutrukdyti gyventi tikėjimu: kitų neigiamas pavyzdys, neteisingi lūkesčiai kreipiantis į Dievą, neva neišklausytos maldos. Tikėjimo branda būtina, padedanti įveikti kliūtis. Tikėjimas yra Dievo dovana, dažnai perduodama artimųjų, ir pasitikėjimas Dievu ir Marijos užtarimu yra vilties ženklai šių dienų pasaulyje. Vyskupas kvietė atverti širdis Dievo gailestingumui, stiprinti savo santykį su Dievu, ieškoti santarvės, nepasiduoti pykčiui ir kitiems malonės veikimui trukdantiems dalykams.

Po šv. Mišių Kryžiaus keliui Bazilikoje vadovavo vysk. J. Matulaitis, o lauke, nešdamas didžiąją Šventojo Kryžiaus relikviją ir ja laimindamas žmones, vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius. Po Kryžiaus kelio apmąstymo savo įžvalgomis pasidalino vysk. J. Matulaitis.

Žemaičių Kalvarijos atlaidai baigti liepos 12-ąją, švenčiant Savivaldybių dieną.

Plungės rajonas

© 2016 „XXI amžius“