Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kunigo šventimai Panevėžio vyskupijos Katedroje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Po šv. Mišių dvasininkai, klierikai ir patarnautojai. Pirmoje eilėje – kun. Žilvinas Treinys (antras iš kairės), arkivysk. Lionginas Virbalas SJ ir kunigai

Procesija Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje. Evangeliją neša diakonas Renatas Švenčionis. Už jo – diakonas Žilvinas Treinys

Prieš šv. Mišias. Priekyje – Žilvino Treinio sesuo Jūratė Svetikienė su vyru Sauliumi Svetiku. Už jų – seselė Dalia Liutkevičiūtė PAMI

Kun. Žilvinas Treinys teikia Švenčiausiąjį Sakramentą

Liepos 2 dieną, šeštadienį, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje iškilmingų šv. Mišių metu Kauno arkivyskupas ir Panevėžio vyskupijos administratorius Lionginas Virbalas SJ kunigu įšventino diakoną Žilviną Treinį.

Iš Vilniaus atvykęs Šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas pristatė šventinamąjį diakoną Žilviną Treinį. Jis gimė 1971 m. kovo 10 d. Panevėžyje Valerijos ir Stanislovo Treinių šeimoje, kurioje išaugo ir dukra Jūratė (Svetikienė). 1989 metais Žilvinas baigė 10-ąją vidurinę mokyklą (šiuo metu – Panevėžio Skaistakalnio pagrindinė mokykla). 1989–1996 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijavo mediciną, įsigijo vaikų gydytojo ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojo specialybes. 1996–2005 ir 2009–2010 metais dirbo gydytoju Panevėžio Respublikinėje bei Infekcinėje ligoninėse. 2003–2010 metais papildomai dirbo medicinos atstovu keliose formacinėse kompanijose. 2005–2008 metais dalyvavo Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės veikloje. 2010 metais Ž. Treinys įstojo į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją. 2016 m. sausio 16 d. Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ Ž. Treinį įšventino diakonu. Diakonato tarnystę Ž. Treinys atliko Utenos Dievo Apvaizdos parapijoje.

Šv. Mišiose, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas ir Panevėžio vyskupijos administratorius Lionginas Virbalas SJ, dalyvavo 12 kunigų: Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas, Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Eugenijus Styra, kancleris kun. Saulius Černiauskas, Panevėžio Katedros altaristas apaštališkasis protonotaras Bronius Antanaitis, Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčios rektorius kun. Algirdas Dauknys, Utenos dekanas, Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas kun. Henrikas Kalpokas, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius, Panevėžio Švč. Trejybės parapijos rezidentas, g. kan. Juozapas Kuodis, Panevėžio Katedros vikaras kun. Tomas Paliukėnas, kun. Pranas Sabaliauskas OP, Panevėžio Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis, Biržų vikaras kun. Ernestas Želvys. Šv. Mišiose dalyvavo ir 7 klierikai, giedojo Katedros choras (vargonininkas – Antanas Šauklys – Panevėžio vyskupijos Šv. Cecilijos draugijos pirmininkas).

Šv. Mišių pradžioje arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ sakė, kad Viešpats ieško tų, kurie atsiliepia į kvietimą. Džiaugėsi Žilvino drąsa – atsiliepti į Viešpaties kvietimą – tai džiaugsmas ir visai Panevėžio vyskupijai. Jis džiaugėsi ir už tuos jaunus žmones, kurie atsiliepė į Viešpaties kvietimą.

Kancleris kun. Saulius Černiauskas prašė arkivyskupą įšventinti diakoną Žilviną kunigu. Arkivyskupas, išklausęs apie Žilvino Treinio vertumą juo tapti, pranešė: „Šį mūsų brolį išrenkame į kunigų luomą!“

Pamoksle arkivyskupas L. Virbalas SJ kalbėjo: „Kaskart susirinkę prie altoriaus esame apdovanojami: gauname Evangelijos Žodį – gauname ir patį Viešpatį. Šiandien džiaugiamės dar viena – ypatinga dovana – naujo kunigo Žilvino Panevėžio vyskupijoje dovana. Už tai šloviname Viešpatį ir Jam dėkojame, nes Jis paskatina palikti viską ir sekti paskui Jį“. Arkivyskupas priminė, kaip Jėzus užkalbino žvejus, kurie, viską palikę, sekė paskui Jį. Sekmadienio Evangelijos skaitinyje girdėjome, kaip Jėzus pakviečia ir išsiunčia 72 mokinius. „Prisimename ir apaštalo Pauliaus pašaukimo prie Damasko vartų pasakojimą. Viešpats Pats kviečia. Mes dėkojame visiems, kurie palaikė šį Viešpaties kvietimą: tėvams, artimiesiems, kunigams. Ačiū kunigams, dalyvaujantiems iškilmėse, kurie parodo, kad Žilvinas priimamas ne į abstrakčią organizaciją, bet į Bažnyčią ir kunigų bendrystę... Tačiau pašaukimas – nuolankumas. Atsiliepti į Viešpaties kvietimą sugeba nuolankūs žmonės. Kunigas – nuolankus žmogus, kuris Viešpatyje randa stiprybę ir Jam save kasdien atiduoda. Žilvinas, norėdamas likti ištikimas, turės galvoti ne apie aukštesnes ar paprastesnes pareigas, bet apie Viešpaties artumą. Kristaus sekėją kunigystė ne pastato aukščiau už kitus, o įgalina tarnauti. Tai nėra siektina garbė, o privilegija atiduoti save už pasaulio gyvybę. Nuolankumo šiandien trūksta ne tik daugeliui žmonių, bet ir tikintiesiems bei kunigams. Kai sumažėja tarnavimo dvasia, linkstame pasisavinti tai, kas mums patikėta... Viešpats kviečia tarnavimo ir meilės laisvei, kai išsiunčia be piniginės, be krepšio... Netgi be pažinčių. Mūsų stiprybė – nuolankumas. Nes tik nuolanki širdis moka suprasti, padeda išklausyti, išgirsti kitą žmogų, pagelbėti jam. Kunigas nuolankumu žmogui Viešpatyje randa stiprybę“. Ganytojas kreipdamasis į šventinamąjį, ragino atsiminti, kad kasdien reikės galvoti apie Viešpaties artumą, atsiliepti į Viešpaties šaukimą. Arkivyskupas L. Virbalas kalbėjo: „Tik Dievas bus tikrasis tavo džiaugsmas ir atgaiva. Netgi ne pastoracinė sėkmė, nors ir kaip maloni ji būtų. Ir ne komplimentai, kad ir kaip norėtųsi juos girdėti. Net ir tuomet, kai matysi gražius Dievo stebuklus širdyse, neužmiršk, kad esame tik paprasti Dievo Žodžio skelbėjai. Kantriai teks prižiūrėti, kas Viešpaties pasėta, bet ne viskas nuo mūsų priklauso... Jei kartais pajusi, kad tarnystė slegia, prisimink Viešpaties paraginimą priimti jo naštą. Benediktas XVI mums primena, jog Kristaus jungas yra pati jo draugystė, todėl šis jungas yra švelnus. Tačiau šis jungas daug reikalauja“.

Žilvinas per dvasines pratybas ne kartą yra girdėjęs: „Esame kviečiami priimti jo nusiteikimą, jo širdies nuostatas“. „Būk toks, kokį tave nori matyti Jėzus šių dienų žmonėms“. „Imk drąsiai ant savo pečių jo jungą, kad žmonės per tave galėtų atpažinti gerojo Ganytojo draugystę... Sunkiais momentais neužsidaryk savyje, individualizme, kuris atskiria nuo kitų ir užlieja liūdesiu. Mokykis iš Viešpaties, kuris yra nuolankus ir švelnus. Netgi džiugus“...

„Tik Jėzus teikia tikrą ramybę ir džiaugsmą. Pranašas primena, kad dėl Jeruzalės (galime sakyti ir su Jeruzale) galime džiaugtis... Kaip kunigas tu esi siunčiamas statyti Bažnyčią, krikščionių bendruomenę, kad rastų Viešpatyje atgaivą. Neturtingieji tebūna tavo širdyje. Jiems pirmiesiems reikia pagalbos, kad rastų Viešpaties atgaivą. Prieš Viešpatį mes visi esame jo meilės ir gailestingumo prašytojai, tarsi elgetos. Celibatas, kuriam galutinai įsipareigoji, nereiškia vienatvės ar meilės atsisakymo. Tai – dovana, kurią duoti galėsi tik dar stipriau mylėdamas... Pasauliui reikia meilės. Jam reikia žmonių, kurie priartina kitus prie Viešpaties. Rūpestingai švęsk sakramentus ir dieviškąsias paslaptis. Atleidimas, kurį teiksi žmonėms Viešpaties vardu Atgailos sakramente, pakels visada tave į Dievo gailestingumo aukštumas. Telydi tave Mergelė Marija, nuoširdžiai mylima ir gerbiama mūsų krašte. Tegloboja angelai, teleidžia augti išmintimi ir malone. Tegul Viešpats laimina tavo tarnystę“, – sakė ganytojas.

Po pamokslo buvo tęsiamos Kunigystės sakramento teikimo apeigos. Prieš arkivyskupą klūpančio diakono Žilvino klausta dėl pasiryžimo kunigo tarnystei. Išgirdęs atsakymą „Noriu“, arkivyskupas linkėjo pamaldžiai švęsti slėpinius, maldauti Dievo gailestingumo, nepaliaujamai skatinant melstis, liudyti pagarbą ir paklusnumą vyskupijos ganytojui bei vyskupo įpėdiniams.

Visų Šventųjų litaniją, šventinamajam kniūpsčiam gulint ant Katedros grindų, giedojo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai Irmantas Ramanauskas ir Valdemaras Širvinskis.

Paskui vyskupo rankų uždėjimu ir malda diakonas Žilvinas buvo pašventintas kunigu. Rankas uždėjo ir šv. Mišiose koncelebravę kunigai. Meldė kunigui kilnumo: „Atnaujink jame šventumo dvasią...“ Arkiv. L. Virbalas šventinamojo rankas patepė šv. krizma, įteikė šv. Mišių taurę ir pateną. Po šių ceremonijų ganytojas sūniškai pasveikino neopresbiterį kunigą Žilviną. Katedroje susirinkusieji pasveikino plojimais, o kunigai – bičiulišku apkabinimu.

Po šv. Mišių arkiv. Lionginas Virbalas SJ padėkojo maldininkams už jam parodytą meilę ir pagarbą, nes ši ceremonija buvo paskutinioji jo, kaip Apaštalinio administratoriaus, tarnystė Panevėžio vyskupijoje. Jis pakvietė tikinčiuosius geranoriškai priimti naująjį vyskupą Liną Vodopjanovą OFM. Kvietė jaunuolius daugiau atsiliepti į Viešpaties kvietimą, o pašventintąjį apgaubti meile.

Po šv. Mišių įšventintas kunigu Ž. Treinys dėkojo Dievui, vyskupui, dvasininkams, daugeliui pasaulietinių organizacijų, atskiriems asmenims ir visiems, kurie meldėsi šiose šv. Mišiose, kurie palaikė jį pašaukimo kelyje: broliams kunigams, seminaristams, patarnautojams, giminėms, draugams, Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės atstovams, buvusiems kolegoms gydytojams, farmacininkams. Kun. Ž. Treinys sakė: „Visų pirma norėčiau padėkoti pačiam Viešpačiui Jėzui Kristui, pašaukusiam mane įsčiose, dar negimus, vedusiam, globojusiam savo mylinčia ir galinga ranka, padėjusiam įveikti tamsiausius gyvenimo kelius ir klystkelius, lydėjusiam mane einant slėniu tamsiausiu bei apdovanojusiu pačiu nuostabiausiu pašaukimu – tarnauti Dievui ir žmonėms, aukojant Viešpaties auką, teikiant nuostabias Dievo malonės dovanas – sakramentus – ir laiminant bei šventinant. Ir galbūt neužteks visos amžinybės Jam už tai atsidėkoti. Geriausias atsakymas ir padėka Viešpačiui iš mano pusės būtų 116 psalmės žodžiai: „Kuo atsilyginsiu Viešpačiui už visa, ką Jis taip dosniai man davė? Viešpačiui kelsiu išganymo taurę ir šauksiuos Viešpaties vardo! Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu regint visai Jo tautai“. Norėčiau padėkoti ir žmonėms. Visų pirma Jo Ekscelencijai, Kauno arkivyskupui, suteikusiam man kunigystės šventimus. Ir ne tik tai... Nuoširdžiai leiskite jums padėkoti už pasitikėjimą, kurį parodėte mane lydėdamas savo išmintimi, parodytu jautrumu, dėmesiu, geru žodžiu ir patarimais, Jums bebūnant Panevėžio vyskupo soste bei vėliau ir persikėlus į Kauną. Ačiū jums! Stengsiuosi Jūsų nenuvilti už man parodytą pasitikėjimą. Kaip žinome, daug kas turėjo įtakos mano pašaukimui. Bet šios iškilmės tikrai nebūtų buvę, jei ne mano šeima, kurioje gimiau, užaugau, kur žengiau savo pirmuosius žingsnius kaip Katalikų Bažnyčios narys. Norėčiau labai padėkoti mane užauginusiems ir išugdžiusiems savo tėveliams – Valerijai ir Stanislovui. Jų, deja, jau nebėra, jie – amžinybėje. Esu įsitikinęs, kad jie laimingi ten, matydami šią dieną! Be abejo, šios dienos nebūtų buvę, jei manęs nebūtų lydėjęs nuolatinis mano sesers Jūratės šeimos dėmesys, palaikymas, rūpestis bei malda. Leiskite jums visiems padėkoti už viską. Kaip žinome, kunigo formacijos kelyje dažnai esminis momentas būna sutiktas ir lydėjęs savo malda bei patarimais dvasiniame kelyje kunigas – dvasios tėvas. Todėl noriu drąsiai pasakyti, kad šios iškilmės tikrai nebūtų buvę, jei ne mano dvasios tėvo kun. Stasio Kazėno malda, pamokos ir meilė, parodyta man nuo mūsų pirmojo susitikimo momento. Ačiū jums, tėve Stasy! Norėčiau padėkoti dabartiniam mano dvasios tėvui kunigui Sauliui ir kartu visai seminarijos vadovybei. Bet labiausiai dėkoju jums, kunige Sauliau, už puikų dvasinį vadovavimą, naudingus ir praktiškus dvasinius patarimus bei gyvenimo išmintį! Dėkoju ir Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonui kunigui Henrikui ir visai parapijai už šilumą, meilę, supratimą, palaikymą ir išmintį“. Baigdamas kunigas Žilvinas tarė: „Ačiū visiems tiems, kurių nepaminėjau! Jūs buvote man irgi be galo svarbūs ir darėte įtaką mano pašaukimui!“

Po šv. Mišių parapijos namuose naujajam kunigui Žilvinui Treiniui pašventinus vaišių stalą, nusidriekė ilgos, ne tik iš Panevėžio, bet ir iš Utenos, Vilniaus ir kitų miestų atvykusiųjų sveikintojų eilės.

Autorės asmeninio archyvo nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“