Mirė poetė ir rašytoja Julija Švabaitė-Gylienė
Liepos 22 dieną mirė JAV gyvenusi poetė ir prozininkė Julija Švabaitė-Gylienė. Ji gimė Vilkaviškio rajone, Čyčkuose. Baigusi Vilkaviškio gimnaziją, 19391943 metais studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą Vytauto Didžiojo, Paryžiaus ir Vilniaus universitetuose. Po studijų dirbo prancūzų kalbos mokytoja. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, 1946 metais išvyko į Australiją, o 1960 metais persikėlė į JAV. Daug metų dirbo Ilinojaus universitete, Histologijos skyriuje. Nuo 2001 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Priklausė Ateitininkų sąjungai ir Amerikos lietuvių rašytojų draugijai, buvo literatų korporacijos Šatrija narė. J. Švabaitė-Gylienė pradėjo rašyti nuo 12 metų. Debiutavo neoromantinės stilistikos eilėraščiais žurnaluose Ateitis, Vaidilutė, Naujoji Romuva. Pirmajame eilėraščių rinkinyje Vynuogės ir kaktusai (1963) dominavo emocinė meditacija Dievo akivaizdoje, kupina Australijos gamtovaizdžio vaizdinių. Antrajame Septyni saulės patekėjimai (1974) pastebima konkrečių buities detalių poetika. Rinkinyje Vilties ledinė valtis (1981) itin jausmingas kelionės į Lietuvą aprašymas. Harmoningos pusiausvyros siekiama eilėraščių rinkinyje Žiemos erškėtis (1994). Vėliau pasirodė poezijos rinktinė Tu niekur neišėjai (1991) ir eilėraščių rinkiniai Kur šią naktį nakvosi (2002), Ant vėlių suolelio (2007). J. Švabaitė-Gylienė rašė ir prozos kūrinius. Vienas stambiausių kontrastingų Vilniaus ir JAV gyvenimo paralelių romanas Stikliniai ramentai (2004) pasakojimas apie sudėtingą dviejų menininkų gyvenimą šeimoje. Įdomi ir apysaka Gabriuko užrašai (1973), kurioje vaiko lūpomis pasakojamas vienos šeimos gyvenimas Australijoje. Yra parašiusi humoristinių apsakymų rinktinę Draugų laivelis.
J. Švabaitė-Gylienė palaidota Lemonte, Šv. Kazimiero kapinėse.
© 2016 XXI amžius
|