Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje
Molėtų krašto kultūros židinys
Aušra Šeduikytė
|
Alantos tautinių šokių kolektyvas
|
Mažoji Lietuvos kultūros sostinė Alanta (Molėtų r.) šiemet švenčia 580 metų sukaktį. Pagrindiniai renginai vyko liepos 2324 dienomis, per Šv. Jokūbo atlaidus. Alanta, esanti pakeliui tarp Anykščių ir Molėtų, dėl geografinės padėties gali būti dar labiau lankoma turistų. Alantos apylinkės nuostabus Aukštaitijos gamtos kampelis. Žaliuojančios kalvos ir kalneliai, miškai, ežerėliai, Verpeto kalnas įkvėpė šio krašto žmones darbuotis ir kurti. Jau daug dešimtmečių Alanta garsėja kaip kultūros židinys. Čia užburtus kūrybos lobius rado ir atskleidė rašytojas ir archeologas P. Tarasenka, čia mokytojas P. Šeduikis sukūrė savo žymųjį paveikslą Žalgirio mūšis, čia gyveno ir kūrė kiti Alantos kraštui ir visai Lietuvai nusipelnę žmonės. |
Dviratininkai riedėjo Radviliškio bažnyčių keliu
|
Dviračių žygio dalyviai prie Šiaulėnų
kapinių koplyčios mauzoliejaus
|
Kiekvienais metais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti Radviliškio miesto kultūros centro ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus pastangomis organizuojami dviračių žygiai po Radviliškio kraštą tapo gražia tradicija. Šiais metais į žygį Radviliškio rajono bažnyčių keliu išriedėjo 40 dviratininkų. Šis žygis jubiliejinis, penktasis. Jame dalyvauja ir naujokai, ir važiavusieji ankstesniuose žygiuose dvarų, malūnų, piliakalnių, mitologinių akmenų keliais. Šį kartą keliavome susipažinti su bažnytiniu paveldu, su Radviliškio rajone esančiomis šventovėmis, sakė žygio iniciatorius Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis. Pasak jo, Radviliškio rajono teritorijoje esančios bažnyčios domina žmones, juk visais laikais bažnyčios yra gražiausias miesto ar miestelio pastatas. Bažnyčių statymo istorijos, jų architektūra ar jose esantys meno kūriniai pasakoja apie daugybę nuostabių žmonių, kurie planavo, kūrė ir ateinančioms kartoms paliko savo krikščioniškos dvasios žymę.
|