Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Dezinformacijos labirintuose

Pažvelgus į Turkiją

Kun. Robertas PUKENIS

Musulmonų dvasininkas Fetula Giulenas, gyvenantis JAV, Pensilvanijoje, kaltinamas perversmo Turkijoje organizavimu

Liepos 15 dieną viso pasaulio dėmesį patraukė nesėkmingas perversmas Turkijoje. Iš tiesų kiekvienas įvykis turi savo priežastis. Pirmoji šio perversmo priežastis galėtų būti ta, kad Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas pamažu ėmė islamizuoti valstybę ir stiprėjantis diktatoriškas jo valdymo stilius papiktino dalį tautos. Antra priežastis ta, kad jo vykdomos reformos ne visiems patiko. Jį daugiausiai remia kaimo žmonės, Stambulo gyventojai ir religijos veikėjai. R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) 2015 metų birželį laimėjo parlamento rinkimus, surinkdama 49,86 proc balsų. Tai – populiarus modernios Turkijos politikas, pakėlęs šalies ekonomiką. Prezidentas įžiebė Osmanų imperijos nostalgiją, kaip ir Vladimiras Putinas – Sovietų Sąjungos. R. T. Erdogano priešininkai yra kairiųjų pažiūrų žmonės, profesinių sąjungų veikėjai, vakarinės Turkijos dalies (Anatolijos) provincijos gyventojai ir ypač kurdai. Prokurdiška Liaudies demokratų partija rinkimuose į parlamentą gavo net 13 proc. balsų. Svarbiausias stabilumo veiksnys Turkijoje yra kariuomenė, kuri net tris kartus – 1960, 1971 ir 1980 metais – perversmo būdu sustabdė islamizaciją, padėjo išlaikyti sekuliarios valstybės bruožus. Tai – valstybės įkūrėjo Mustafos Kemalio Atatiurko (1881–1938) nuopelnai, kad Turkija taptų demokratine vakarietiška šalimi, nors daugumą gyventojų sudaro musulmonai.

Nelietuviai – Lietuvai

Kuklios pagarbos ženklai

Juozo Ereto-Jakaičio gimimo 120-mečiui artėjant

Algimantas ZOLUBAS

Juozas Eretas-Jakaitis

Daugiausiai nusipelniusiu Lietuvai turėtume laikyti šveicarą profesorių Juozą Eretą (1896 10 18 Bazelis †1984 03 19 ten pat). Pradėjęs 1918 metais reikšmingą darbą Lietuvos informaciniame biure Lozanoje, 1919 metais atvyko į Lietuvą. Sunkiais Nepriklausomybės kovų metais pirmas iš inteligentų stojo į Lietuvos kariuomenę eiliniu savanoriu, priėmė Lietuvos pilietybę, profesoriavo Kauno universitete, entuziastingai ugdė visuomenės dvasinę ir fizinę kultūrą. Čia jis vedė savo buvusią studentę Oną Jakaitytę, šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją.

Po rytietiško carizmo Lietuvoje vakarietiškoji dvasia sklido per S. Šalkauskį, K. Pakštą, P. Dovydaitį, P. Kuraitį, tačiau neužteko S. Šalkauskio idėjų, P. Dovydaičio apaštalavimo, K. Pakšto žaibiškų šūkių. Kaip po žiemos miego laukams reikalinga pavasario perkūnija želmenims pabusti, visuomenei reikėjo dinamiškos, imponuojančios ir veržlios asmenybės. Toks buvo J. Eretas.