Žaizdos
kūne mūsų...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklas tremtiniams Galiašore

Genius BALIUKEVIČIUS

Paminklas tremtiniams Galiašore. Projekto autorius – profesorius Jonas Gudmonas

Paminklo statytojai (iš kairės): Žygintas Jurevičius, Genius Baliukevičius, Gediminas Braziulis, Stanislovas Ulinskas, Aleksandras Paplavskis, Antanas Gelumbauskas, Vladas Ulinskas

Galiašoras

2015 m. rugsėjo 15 d. septyni asmenys planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 metais buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti. Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt, tačiau prizinės vietos ir atitinkamos pinigų sumos nepavyko laimėti. Tuomet VGTU „Inžinerijos“ bėgimo mėgėjų klubo, kuriam priklauso šių eilučių autorius, prezidentas Stasys Čirba kreipėsi į visuomenę, prašydamas paremti kilnią iniciatyvą nors ir nedideliu įnašu. Taurūs tautiečiai atsiliepė į kreipimąsi, paaukojo 1370 eurų, bet paminklo statybai paskaičiuota suma – apie 5000 eurų, taigi, trūkumas nemažas. Pakankamos sumos tąsyk nesurinkus, teko kelionę atidėti.

Pasak ekspedicijos sumanytojų, jaunimas dar tikrai nėra pamiršęs savo senelių ir prosenelių išgyventos istorijos – domisi ir aktyviai prisijungia prie kelionių į tremtimi paženklintą Sibirą. Permės krašte yra keletas kapinių, kuriose palaidoti tremtiniai iš Lietuvos, tačiau jos išsidėsčiusios labai dideliais atstumais. Galiašoro kapinėse palaidota daugiau nei 100 tremtinių. Ten kažkada buvo kaimas, stovėjo lenkų karininkų belaisvių barakai, tačiau dabar nieko nelikę. Permės krašte likusių gyventi ir ten šaknis įleidusių lietuvių yra vos keletas, tačiau jie aktyviai prisidėjo prie būsimos ekspedicijos. Pavyzdžiui, Permėje gyvenantis tremtinys Antanas Gurkšnys sudarė Galiašoro kapinėse palaidotų 90-ties tautiečių sąrašą, tvarkė tremtinių teisinį statusą, kadangi norint iš vietinės valdžios gauti leidimą paminklui statyti, reikėjo įrodyti, kad jose palaidoti ne kokie kriminaliniai nusikaltėliai.

Praėjus metams, toliau kaupėme lėšas, o kai buvo pakankamai lėšų kelionei ir paminklo statybai, rugpjūčio 7 dieną į mano gimtinę Galiašorą traukiniu Brestas–Novosibirskas išvyko 7 asmenų grupė, iš kurios vyriausiam buvo 78 metai, jauniausiam – 23.

Kai atvykome į vietą, statybinės medžiagos paminklui išankstinio susitarimo dėka jau buvo pristatytos (Antano iš Permės ir Lionios iš Velva-Baza rūpesčiu). Pasistatėme palapines greta kapinių ir iškart ėmėmės darbo. Dieną karštis siekė 36 laipsnius pavėsyje, saulėje – iki 45, todėl nuo 12 iki 14 val. gaminome pietus, pietavome. Dirbome iki vėlumos, o 22 val. eidavome maudytis į tvenkinį, paskui gamindavome vakarienę, 24 val. eidavome ilsėtis. Darbas buvo nelengvas, rankomis turėjome iškasti apie 13 kubinių metrų žvyro, jį pakrauti į traktoriaus priekabą, o atgabentą iškrauti. Betono skiedinį irgi maišėme patys, jo paminklui prisireikė 12 kubinių metrų.

„Inžinerijos“ klubo ir paminklo statytojų vardu reškiame nuoširdžią padėką tauriems tautiečiams, prisidėjusiems lėšomis prie paminklo kūrimo ir statybos: Jonui Kazlavickui, Vytautui Sadauskui, UAB „DOZHAS“, Vygintui Laipui, Algimantui Zolubui, Remigijui Laipui, Antanui Ciūniui, Michailui Slednikovui, Robertui Pukeniui, Česlovui Stankevičiui, Birutei Striukienei, Eugenijai Mažeikienei, Vytautui Landsbergiui, Vaclovui Bagdonavičiui, Antanui Tylai, Romualdui Baltučiui, Andriui Dručkui, Tamarai Grinkevičienei, Juozui Olekui, Vyteniui Andriukaičiui, Rolandui Paksui, Stanislovui Giedraičiui, Petrui Gražuliui, LGGRT centrui, TS-LKD sąskrydžio dalyviams, Edmundui Šniurevičiui, Juozui Bruzgai, UAB „Centrum“, Aleksandrui Paplavskiui, Gediminui Braziuliui, Danutei Emilijai Gvazdauskienei, Petrui Jonušui, Žydrūnui Savickui, Gintgautui Kalvinskui, Danutei Karantavičienei, Vytautui Mereškevičiui, Tremtinių bendrijos Vilniaus skyriui, Algirdui Raklevičiui, Sauliui Kriaučiūnui, Gintautui Mackoniui, Ernestui Subačiui, Aldonai Leiputei, Petrui Sviklai.

Jūsų aukos paminklui tesaugo atminimą tų, kuriems nebuvo lemta grįžti į Tėvynę, kurių palaikai ilsisi ne gimtinės kapuose. Jiems – Jūsų auka, atminimas, paminklas.

Dviejose nerūdijančio plieno plokštėse įrašytos 90 tautiečių, politinių represijų aukų, pavardės. Paminklo statytojai numato paminklą pašventinti, atskiroje plokštėje pateikti paminklo statybai aukojusiųjų sąrašą.

© 2016 „XXI amžius“