Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Dezinformacijos labirintuose

„Smagus gyvenimas“

Edvardas ŠIUGŽDA

Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Jau po savaitės, kitą penktadienį, prasidės oficialus rinkimų šurmulys – partijų sąrašų pradžioje esantys kandidatai, tarsi pasaulio išminčiai gebantys išspręsti visas susikaupusias problemas, rodys savo genialumą ir ryžtą gelbėti Lietuvos Respublikos piliečius, liesis jų pažadai sustabdyti kainų kilimą, didinti minimalią mėnesinę algą (iš kieno kišenės?), mažinti mokesčius, padėti verslui, didinti darbo vietų skaičių, mažinti emigracijos mastus, apskritai, atvesti Lietuvą į pirmaujančias pasaulio valstybes, sukurti joje tokias gyvenimo sąlygas kaip Airijoje, padaryti iš Lietuvos Baltijos tigrą. Tai jau buvo žadėta prieš ketverius ar net aštuonerius metus. Apie Seimo rinkimų pažadus dar daug teks pakalbėti, tad šį kartą žvilgsnį nukreipkime ir į kitus ne mažiau svarbius klausimus, kurie mūsų politikams atveria „smagų“ gyvenimą.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Ar mes verti laisvės?

Kai žuvusiųjų kapai težinomi Dievui...

Dim. vyr. ltn. Marija Jakimavičienė,

1991 metų savanorė

Antakalnio karių kapinės. KAM paminklas su užrašu: „Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui“

Antikos laikų filosofai ir mąstytojai sakė, kad tauta, kuri užmiršo ir nebežino savo istorijos, yra pasmerkta žlugti. Tauta, kuri negerbia ir neprižiūri už savo valstybės laisvę žuvusiųjų kapų, irgi pasmerkta.

2014 metų rudenį, po Vėlinių, su istorike ir archeologe Vida Girininkiene ir Atsargos karininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininku plk. Žibu Antakalnio kapinėse ieškojome mūsų karių savanorių kapų. Mokslininkė parodė apie 50 apžėlusių kapų, išdėstytų lygiomis eilėmis, be jokio kryželio ar lentelės. Kitoje tako pusėje – tvarkingi lenkų karių kapai su paminklais. Juos tvarkė Vilniaus miesto Vladislavo Sirokomlės mokyklos pradinukai su mokytoja. Jie rinko išdegusias žvakes, nuvytusias gėles, šakas. Galima nemėgti Pilsudskio ir Želigovskio, bet reikia nulenkti galvas matant, kaip lenkai auklėja savo vaikus patriotine dvasia. O mes? Mums tai tolygu fantastikai. Įdomu, kaip mes atrodome lenkams, apleidę ir neprižiūrintys savo karių kapų? Galima būtų sukviesti vilniečius į talką ir sutvarkyti. Už kelių šimtų metrų nuo kapinių yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Galima sakyti, kad kariūnai neauklėjami karine patriotine dvasia, neugdomas pareigos jausmas gerbti ir tvarkyti žuvusiųjų už Tėvynės laisvę kapų. Dar yra ir Krašto apsaugos ministerija, Generalinis štabas, „Geležinis Vilkas“, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, šauliai ir šauliukai, skautai, begalė visokių partijų, organizacijų, besidedančių patriotinėmis, Seimo nariai su savo padėjėjais, Vyriausybės nariai ir susipratę vilniečiai. Reikia tik noro.

Valstybės kūrėjai

Nors išsaugojo prieškario diplomato pasą, Lietuvos pilietybės negavo

Rasa Jakiūnaitė,

Vilkmerge.lt redaktorė

Povilas Gaučys 1984 metais

Ukmergės kraštas yra išauginęs ne vieną iškilią asmenybę, pasišventusią ir dirbusią Lietuvai ir garsinusią ją visame pasaulyje. Deja, daugelio jų vardai dabar yra mažai kam žinomi, darbai ir nuopelnai neįvertinti, atminimas neįamžintas.

Gaučys? Paklauskime pirmojo gatvėje sutiktojo ukmergiškio, ar girdėta ši pavardė. Atsakymas bus gūžtelėjimas pečiais ir „nežinau, nepažįstu tokio“.

Taip, Povilas Gaučys (1901–1991) – paprasto Veprių felčerio sūnus, pradžios mokyklą baigęs Deltuvoje, išaugęs žymiu diplomatu, vertėju, lietuvybės puoselėtoju, aktyviu visuomenės veikėju, lietuvių literatūros tyrinėtoju, mokėjęs lotynų, graikų, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, ispanų, katalonų, italų, portugalų, prancūzų, rumunų, čekų, ukrainiečių, latvių kalbas. Užsienyje steigęs lietuviškas mokyklas, sudarinėjęs enciklopedijas ir žodynus.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

„Ave Marija“ – partizanų atminimui

Kautynių vietoje išskleidėme vėliavą

Liepos 9 dieną bridome istoriniu Lietuvos partizanų kovų taku. Laikas daug ką užgydo ir pakeičia, bet istorinė tautos atmintis išlieka Lietuvos žmonių prisiminimuose, knygose, toje žemėje, kuri užtraukia prieš daug metų padarytas žaizdas.

Prieš 65 metus, 1951-ųjų liepos 7 dieną, Sosių miške pakvipo paraku. Gindami savo vertybes, kovėsi Bakainių, Peiksvos, Narušių, apylinkių artojų vaikai. Dvidešimtmečiai nebegrįžo namo, bet buvo suguldyti Dotnuvoje ant grindinio. Vincas Sereika, Liudas Auga, Boleslovas Klimas, Vaclovas Rabačiauskas 1990 m. rugsėjo 1 d. surasti ir perlaidoti Dotnuvos kapinėse. Liepos 9 dieną Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje už žuvusiuosius klebonas kun. Artūras Stanevičius aukojo šv. Mišias, Visuotinėje maldoje meldėme Viešpatį, kad Lietuvos jaunimui nereikėtų imti ginklo į rankas, kad jis gyventų taikiame pasaulyje, savo jėgas atiduotų kilniam darbui, kūrybai, kurtų šeimą, mylėtų, būtų laimingas, kad Viešpats saugotų ir malonėje laikytų visą mūsų tautą, kad būtume tvirti tikėjime, vieningi ir susitelkę darbuose, gerbtume tai, kas protėvių krauju iškovota, saugotume bei įprasmintume istorinę atmintį. Prašėme dangaus karalystės atpažintiems, perlaidotiems ir tiems kovotojams, kurių vardai nežinomi, kurie likę gulėti svetimoje žemėje, už tremtinius bei kalinius.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklas tremtiniams Galiašore

Genius BALIUKEVIČIUS

Paminklas tremtiniams Galiašore. Projekto autorius – profesorius Jonas Gudmonas

2015 m. rugsėjo 15 d. septyni asmenys planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 metais buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti. Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt, tačiau prizinės vietos ir atitinkamos pinigų sumos nepavyko laimėti. Tuomet VGTU „Inžinerijos“ bėgimo mėgėjų klubo, kuriam priklauso šių eilučių autorius, prezidentas Stasys Čirba kreipėsi į visuomenę, prašydamas paremti kilnią iniciatyvą nors ir nedideliu įnašu. Taurūs tautiečiai atsiliepė į kreipimąsi, paaukojo 1370 eurų, bet paminklo statybai paskaičiuota suma – apie 5000 eurų, taigi, trūkumas nemažas. Pakankamos sumos tąsyk nesurinkus, teko kelionę atidėti.

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Tėvystės pareigos – 24 valandos per parą

Bronius VERTELKA

Nerijus Tubis – šeimynos Jokūbavos kaime galva Autoriaus nuotrauka

Važiuojant nuo Anykščių link Ukmergės už kelių kilometrų esančiame Jokūbavos kaime įsikūrę Nerijaus ir Simonos Tubių šeimyniniai vaikų globos namai. Gegužės 19-ąją vaizdingoje vietovėje esančią jauniausią ir vienintelę Anykščių rajone šeimyną aplankė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Mane sutikęs Nerijus Tubis pasakojo, jog dabartinis jo darbas yra lyg paveldėtas. Kadaise čia buvo valstybiniai vaikų globos namai, o jiems vadovavo Nerijaus mama. Juos uždarius, moteris įsteigė globojamų vaikų šeimyną. Nerijus ir jo žmona Simona čia irgi gyveno globotinių reikalais, rūpinosi maisto tiekimu. Kartą Nerijaus mama išsitarė, jog toks darbas jai tapo per sunkus, be to, atėjo laikas pailsėti – metas išeiti į pensiją. Jauniesiems pagalbininkams ji patarė perimti šeimyną. Toks išbandymas sutuoktiniams atrodė būsiąs per sunkus, jie ilgai abejojo. Bet atėjo toks momentas, kai vaikus turėjo grąžinti į valstybės globą. O šie jauniesiems tapo labai artimi.

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Prezidentė Šv. Juozapo šeimos namuose

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Šv. Juozapo šeimos namuose

PAPARČIAI. Rugpjūčio 12 dieną, penktadienį, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Šv. Juozapo šeimos namuose ir dalyvavo vaikų dienos stovyklos uždaryme. Šalies vadovė susitiko su bendruomene, domėjosi, kaip organizuojamas vaikų užimtumas, aptarė kampanijos „Už saugią Lietuvą“ vaikų atostogų akcijos rezultatus.

Pasak Prezidentės, Lietuvoje yra daugybė vaikų, kurie nežino, ką reiškia prasmingos atostogos, vasaros stovyklos, nėra buvę prie jūros ar šventę tradicinių Joninių. Valstybė turiningas vasaros atostogas gali suteikti tik kas dešimtam Lietuvos vaikui, todėl tik susitelkę ir bendromis pastangomis galime pradėti keisti šią situaciją bei užtikrinti vaikams ne tik saugų, bet ir įdomų laisvalaikį.