Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Mokytoja, poetė, kraštotyrininkė

A†A Valerija Vilčinskienė (1953–2016)

Valerija Vilčinskienė

Rugsėjo 5 dieną į Amžinybę išėjo Zanavykų krašto mokytoja, poetė, kraštotyrininkė Valerija Vilčinskienė, gimusi 1953 m. birželio 7 d. Gudeliuose, Jurbarko r. Jos vaikystė praėjo Voverių kaime, Sintautų parapijoje (Šakių r.). Baigusi Marijampolės pedagoginę mokyklą, studijas tęsė Vilniaus pedagoginiame institute. Dirbo Sudargo, Šakių, Sintautų mokyklose. Ilgiausiai ji dirbo Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje.

Su poezija, kuri tapo gyvenimo reikmė, Valerija draugavo nuo vaikystės. Rajono literatų klubo „Lygumų šaltinis“, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės kūrybą nuo 1969 metų spausdino respublikiniai ir rajoniniai laikraščiai, žurnalai, užsienio spauda („Tarybinis mokytojas“, „Katalikų pasaulis“, „Naujoji Romuva“, „Dialogas“, „XXI amžius“, „Tėviškės žiburiai“, „Laiškai lietuviams“, „Draugas“, „Gelgaudukas“ ir kiti). Valerija daug rašė pedagogikos, psichologijos klausimais, religine tematika, rinko medžiagą apie Gelgaudiškio, Sintautų parapijų bendruomenių veiklą, kunigus, rengė įvairius leidinius. „XXI amžiuje“ nemažai rašė apie Sintautų ir Gelgaudiškio parapijų istoriją bei naujienas. 1995 metais Valerija Vilčinskienė išleido savo pirmąją eilėraščių knygą „Neužgesk, saulele, neužgesk...“, 1999-aisiais – poezijos knygelę „Nepaliki po saule vienų...“, 2009 metais – eilėraščių rinktinę „Prisiglausk prie Dangaus“. Poetės kūryba, kupina džiaugsmo, tikėjimo, vilties, spausdinta almanachuose „Lygumų šaltinis“ (2000), „Sūduva“ (2001), „Ten, sidabro vingy“ (2001), „Ilgesio gija“ (2002), „Ant tavo rankų supasi gerumas“ (2007), „Anksti rytelį‘ (2014), „Sintautų vyturiai“ (2003, 2009, 2014, 2016) ir kiti. Ne vieną poetės eilėraštį kompozitoriai pavertė daina ar giesme.

Žmogus gyvena žemėje jam skirtą laiką ir išeidamas palieka pėdsakus, kuriais seka kiti. Mums liko prisiminimai ir jos nuveiktų darbų atgarsiai...

Reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Juliui, visiems artimiesiems ir liūdime kartu. Tegaubia mus visus tie amžini prisiminimų saitai, o aukštame Kidulių kalnelyje smėlis, subėgęs į Atminties kauburėlį, dosniai tesidalins Valerijos širdies šviesa...

Šakių bibliotekos ir literatų bendruomenė

Dariaus Pavalkio nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“