|
Šventojo Lauryno pasaka
Raimondas Guobis
|
Plazdant istorijos, tautiškumo
ir laisvės prasmę simbolizuojančioms
vėliavoms, šv. Mišioms vadovavo
Vyžuonų parapijos klebonas
kun. Eugenijus Staleronka
|
Jononys. Mes ir vėl susirinkome Šv. Lauryno šventėje, nedideliame kaimelyje tarp Debeikių ir Vyžuonų, ir savo tikėjimu, prisiminimais tarsi vėl pastatėme čia buvusią bažnyčią. Buvusios šventovės vietoje, kaimo kapinėse, tą šeštadienio popietę, vadovaujant Vyžuonų klebonui kun. Eugenijui Staleronkai, švęstos šv. Mišios, melstasi už apylinkės kaimų gyvuosius ir mirusiuosius, prisiminta dvaro ponų Jaugelių istorija bei dvasinės tradicijos. Šv. Lauryno šventės dieną dangaus tolybėse dundėjo griaustinis, sidabrinė Šventosios srovė lankstu juosė senojo dvaro parko pakraštį, sietuvoje žaibavo lydys, o aukščiausioje kalvoje beržų vainikus ir šventės vėliavas plazdeno vėjelis. Jononių kaimo kapinėse susirinko gal beveik šimtas maldininkų. Kryžius buvo apjuostas ąžuolo lapų vainiku su geltonais jurginų žiedais, papuoštas senosios, 1897 metais statytos, čia beveik pusantro šimtmečio stovėjusios bažnyčios Šv. Antano paveikslu bei mažesniu Šv. Lauryno atvaizdu. Veikė improvizuota zakristija, kurioje maršalka priėmė aukas, užrašė šv. Mišių intencijas, pasiruošta procesijai, giedojimams. Rinktiniam kelių parapijų giesmininkų chorui sugiedojus Kur augai Tu, šventasis kryžiaus medi ir Pulkim ant kelių, prasidėjo pamaldos. Melstasi už Jononių, Varkujų, Šventupio, Stasiškių, Toliškio, Papšių, Gerkonių, Vainiūnų, Varniškių, Grikiapelių, Butėnų kaimų žmones bei kelių giminių intencijomis. Vyko Šventojo Rašto skaitymai, pamokslas prisimenant švento vyro, Romos diakano Lauryno kankinystę. Juk jį krikščionių persekiotojai kankino, o nužudė sudegindami ant grotelių. Tad jis dar ir virėjų globėjas.
|
|
Jei nestigtų gerumo...
Raimondas Guobis
|
Konferencijos dalyviai nusifotografavo
prie paminklinio kryžiaus seseriai
Ksaverai Šakėnaitei. Iš kairės:
Egidijus Musteikis, Vida Pukienė,
Raimondas Guobis ir Anna Jelenska
|
DEBEIKIAI. Rugpjūčio 21-ąją čia švęsti Šv. Baltramiejaus atlaidai. Išvakarėse, rugpjūčio 20-osios, šeštadienio, popietę, įvyko tarptautinė istorikų konferencija Debeikiečiai tarnystėje Dievui ir artimui, skirta Panevėžio vyskupijos 90-mečiui bei debeikiečiams pagerbti. Kartu su vietiniais bei iš Vilniaus atvykusiais krašto krikščioniškosios istorijos tyrinėtojais dalyvavo ir iš Varšuvos atkeliavusi filologė Anna Jelenska. Didžiojoje Debeikių kultūros rūmų salėje svarbūs buvo du labai skirtingi žmonės palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis ir paprasta Kurtinių kaimo moteris Emilija Baliukaitė Guobio Emiliutė. Ši sodietė yra pasakiusi, kad visko pakaktų, jei nestigtų gerumo, o Ganytojas, kuris daug prisidėjo, kad 1926 metais būtų įkurta atskira Lietuvos bažnytinė provincija, taigi ir Panevėžio vyskupija, savo herbo klostėje įrašė Blogį nugalėk gerumu. Reikia nugalėti blogį, kuris, rodosi, niekad nesibaigs ir, būdamas šalia, tik paryškins gerumo šviesą, jei tik ją atpažinti gebėsime. Uoliosios misionierės iš Kalvelių kaimo gyvenimo ir veiklos įdomybes turėjęs apžvelgti dr. Aleksandras Guobys, prispaustas staiga užklupusių bėdų, neatvyko, todėl šiokią tokią jo pranešimo santrauką paskaičiau aš apie tikinčios šeimos bei vieningos bendruomenės dvasioje subrendusį pašaukimą, kuris nuvedė į vienuolyną, apie gyvenimą Prancūzijoje ir metus, praleistus misijose Amazonės džiunglėse, tolimojoje Pietų Amerikoje, apie jos pamaldumą, lietuvišką darbštumą bei pasiaukojimą, padedant vietiniams gyventojams, bei paslaptingą mirtį.
|
|
Esperantininkų suvažiavimas
Bronius VERTELKA
|
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės
mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė
ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas
suvažiavimo atidarymo iškilmėje
|
Rugsėjo 1011 dienomis Panevėžyje vyko antrasis katalikų-esperantininkų suvažiavimas, pagyvinęs 513-ąjį gimtadienį šventusio miesto kultūrinį gyvenimą. Be dalyvių iš įvairių šalies vietovių, buvo svečių iš Latvijos ir Prancūzijos. Renginys prasidėjo Kristaus Karaliaus Katedroje šv. Mišiomis, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jis paaiškino, kodėl negalima esperanto kalba aukoti šv. Mišių, nors yra ją mokantis kunigas. Mat paprastai šeštadieniais būna nemažai užsakytų šv. Mišių už mirusiuosius, todėl šv. Mišios tą rytą aukotos lietuviškai ir už mirusiuosius, ir už katalikų-esperantininkų suvažiavimo dalyvius, jo svečius, organizatorius, rėmėjus bei mirusius esperanto draugijos narius. Po šv. Mišių Katedroje vyko sakralinis koncertas (esperanto kalba). Panevėžio muzikinio teatro smuikininkė Sigita Railaitė atliko Franco Šuberto (Franz Schubert) Ave, Maria, vokalinis ansamblis Tolmėja (vadovė Vaida Nevulienė) Fr. Šuberto Sanctus, Mary Lym Lightoot Dona Nobis Pacem (Suteik mums ramybę), Šv apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vaikų ir jaunimo choras (vadovė Liuda Vėžytė) V. Liaudanskaitės-Vaitkevičienės Pagal šv. Pranciškų, Panevėžio mišrus choras Godos (vadovė Jelena Urbutienė) A. Rosewyg Ave, Maria.
|
|
|