Valstybės kūrėjai
Farmacininkas tautos kultūros puoselėtojas
Inga Stepukonienė
|
Kazimiero Aglinsko gatvė Garliavoje
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
|
Kazimieras Aglinskas viena garsiausių XIX amžiaus pabaigos XX amžiaus pradžios Garliavos asmenybių. Tai buvo didžiulis savo krašto, gimtosios žemės ir tautos, jos kalbos mylėtojas, tėvynės patriotas, visas savo jėgas ir gyvenimą paskyręs tautinės dvasios žadinimui, lietuvių tautos gerovės kėlimui, knygnešių globėjas ir aušrininkas.
Kazimieras Aglinskas gimė 1851 metais netoli Garliavos
įsikūrusiame Girininkų kaime, tuomet Pakuonio valsčiuje. Tėvai leido
sūnų mokytis, nes tikėjosi, kad bus geras kunigas, tačiau veržlus
jaunuolis nejautė tam pašaukimo ir atsisakė stoti į kunigų seminariją.
Tai sukėlė didžiulį konfliktą šeimoje, po kurio tėvas atsisakė remti
sūnų materialiai. Konflikto būta tokio, kad apie jį kalbėjo net
garliaviečiai: prezidentas Kazys Grinius savo atsiminimuose mini
faktą, jog vienas Garliavos gyventojas jam pasakojęs, kad tėvai,
norėdami Kazį išmokslinti kunigu, perniek išleidę tiek daug pinigų,
tačiau šis nepalūžo ir tvirtai laikėsi savo nusistatymo. Baigęs
penkias Marijampolės gimnazijos klases, kaip vienas geriausių mokinių
buvo priverstas mesti mokyklą ir išvažiavo į Maskvą. Čia jam pavyko
įsidarbinti tuo metu garsioje Fereino vaistinėje, kurioje išdirbo
trejus metus. Tuomet išlaikė egzaminus ir įgijo provizoriaus padėjėjo
pareigybę. Tada išvyko dirbti į Petrapilį. Po poros metų vėl grįžo
į Maskvą ir įstojo į Universiteto Farmacijos skyrių.
|
Mokytoja, poetė, kraštotyrininkė
AA Valerija Vilčinskienė (19532016)
|
Valerija Vilčinskienė
|
Rugsėjo 5 dieną į Amžinybę išėjo Zanavykų krašto mokytoja, poetė, kraštotyrininkė Valerija Vilčinskienė, gimusi 1953 m. birželio 7 d. Gudeliuose, Jurbarko r. Jos vaikystė praėjo Voverių kaime, Sintautų parapijoje (Šakių r.). Baigusi Marijampolės pedagoginę mokyklą, studijas tęsė Vilniaus pedagoginiame institute. Dirbo Sudargo, Šakių, Sintautų mokyklose. Ilgiausiai ji dirbo Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje. Su poezija, kuri tapo gyvenimo reikmė, Valerija draugavo nuo vaikystės. Rajono literatų klubo Lygumų šaltinis, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės kūrybą nuo 1969 metų spausdino respublikiniai ir rajoniniai laikraščiai, žurnalai, užsienio spauda (Tarybinis mokytojas, Katalikų pasaulis, Naujoji Romuva, Dialogas, XXI amžius, Tėviškės žiburiai, Laiškai lietuviams, Draugas, Gelgaudukas ir kiti). Valerija daug rašė pedagogikos, psichologijos klausimais, religine tematika, rinko medžiagą apie Gelgaudiškio, Sintautų parapijų bendruomenių veiklą, kunigus, rengė įvairius leidinius. XXI amžiuje nemažai rašė apie Sintautų ir Gelgaudiškio parapijų istoriją bei naujienas. 1995 metais Valerija Vilčinskienė išleido savo pirmąją eilėraščių knygą Neužgesk, saulele, neužgesk..., 1999-aisiais poezijos knygelę Nepaliki po saule vienų..., 2009 metais eilėraščių rinktinę Prisiglausk prie Dangaus. Poetės kūryba, kupina džiaugsmo, tikėjimo, vilties, spausdinta almanachuose Lygumų šaltinis (2000), Sūduva (2001), Ten, sidabro vingy (2001), Ilgesio gija (2002), Ant tavo rankų supasi gerumas (2007), Anksti rytelį (2014), Sintautų vyturiai (2003, 2009, 2014, 2016) ir kiti. Ne vieną poetės eilėraštį kompozitoriai pavertė daina ar giesme.
|