|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Jei nestigtų gerumo... Raimondas Guobis
DEBEIKIAI. Rugpjūčio 21-ąją čia švęsti Šv. Baltramiejaus atlaidai. Išvakarėse, rugpjūčio 20-osios, šeštadienio, popietę, įvyko tarptautinė istorikų konferencija Debeikiečiai tarnystėje Dievui ir artimui, skirta Panevėžio vyskupijos 90-mečiui bei debeikiečiams pagerbti. Kartu su vietiniais bei iš Vilniaus atvykusiais krašto krikščioniškosios istorijos tyrinėtojais dalyvavo ir iš Varšuvos atkeliavusi filologė Anna Jelenska. Didžiojoje Debeikių kultūros rūmų salėje svarbūs buvo du labai skirtingi žmonės palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis ir paprasta Kurtinių kaimo moteris Emilija Baliukaitė Guobio Emiliutė. Ši sodietė yra pasakiusi, kad visko pakaktų, jei nestigtų gerumo, o Ganytojas, kuris daug prisidėjo, kad 1926 metais būtų įkurta atskira Lietuvos bažnytinė provincija, taigi ir Panevėžio vyskupija, savo herbo klostėje įrašė Blogį nugalėk gerumu. Reikia nugalėti blogį, kuris, rodosi, niekad nesibaigs ir, būdamas šalia, tik paryškins gerumo šviesą, jei tik ją atpažinti gebėsime. Uoliosios misionierės iš Kalvelių kaimo gyvenimo ir veiklos įdomybes turėjęs apžvelgti dr. Aleksandras Guobys, prispaustas staiga užklupusių bėdų, neatvyko, todėl šiokią tokią jo pranešimo santrauką paskaičiau aš apie tikinčios šeimos bei vieningos bendruomenės dvasioje subrendusį pašaukimą, kuris nuvedė į vienuolyną, apie gyvenimą Prancūzijoje ir metus, praleistus misijose Amazonės džiunglėse, tolimojoje Pietų Amerikoje, apie jos pamaldumą, lietuvišką darbštumą bei pasiaukojimą, padedant vietiniams gyventojams, bei paslaptingą mirtį. Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Vida Pukienė prisilietė prie iki šiol skaudokos, didingos, bet mįslingos ir tragiškos prelato Konstantino Olšausko istorijos. Juk šio ryškaus tautos atgimimo, kovų už lietuvišką mokyklą, valstybės kūrimą herojaus, kandidato į vyskupus gyvenimas beveik į nieką pavirto dėl bičiulystės su moterimi, su kuria susipažino XIX amžiaus pabaigoje klebonaudamas Debeikiuose. Šią suradus nužudytą ant Vytauto kalno Birštone buvo apkaltintas prel. K. Olšauskas, nuteistas, o iš kalėjimo sugrįžęs nužudytas nežinomo piktadario. Pasak tyrinėtojos, šis aukšto rango dvasininkas, matyt, tapo politinių oponentų ar net priešiškų mums lenkų slaptųjų tarnybų auka. Dvasininkų likimų temą užbaigiau pranešimu apie ūkiškąjį Debeikių kleboną bei Anykščių dekaną kun. Kazimierą Mikelinską. Iš Pasvalio kaimo ūkininko šeimos, per mokslus, pirmuosius kunigystės metus atvedžiau jį į Debeikius. Šią parapiją jis administravo net 26 metus, daug nuveikė baigdamas įrengti bažnyčią, įsigijo vargonus ir kitus svarbius dalykus. Kalbėjau apie jo būdą, ūkininkavimo patirtį. Priminiau, kaip jis debeikiečius išmokė sumaniau ūkininkauti, siekti didesnės ekonominės naudos, sėti geresnių veislių salyklinius miežius ir virti kietą pasvalietišką alų. Kalbėjau ir apie jo golgotas okupantų iš rytų kalėjimuose dar 1919 metais, o po to 1940-aisiais ir jau pokariu. Kalbėjau apie jo tvarkingai ir tiksliai surašytą Debeikių parapijos istoriją, priminiau. kiek šis žmogus buvo geras, o kiek rūstus... Tikriausias debeikietis, nūnai Arklio muziejaus muziejininkas Egidijus Musteikis prabilo apie kultūrinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, apie Česlavo Milošo dvasią apie Jelenskių giminę, jos vyrus, pasižymėjusius valstybės gyvenime ir kovose už laisvę, Aknystų dvaro šeimininkę, garbiąją labdarę, gryna širdies šiluma mylėjusią žmones Emiliją Jelenskaitę-Venclovavičienę, apie tai, kaip ji savo dvare steigė mokyklą, kaip apylinkės gyventojus gydydavo, kaip parapiją rėmė, trobesį miestelio salei tautos namams dovanojo, kaip sovietams kraštą užvaldant išvyko į iš gimtųjų kraštų į Vilnių, po to į Varšuvą ir ten gyvenimą užbaigė. Tikriausią debeikietišką dvasią iš pačios Varšuvos mums atvežė garsiosios Aknystų dvarininkų giminės palikuonė A. Jelenska. Su švelniai maloniu akcentu, stropiai parinktais žodžiais dėstydama mintis, ji lietuviškai kalbėjo apie močiutės ir tėvelių pasakojimus, nuolatinį jų ilgesį, mintis apie Lietuvą, apie Debeikius, debeikiečius, Papšių kapinių koplyčią giminės mauzoliejų ir jos atgimimą, išgelbėjimą nuo sunykimo, šventinimą 1999 metais, Šv. Antano dieną, apie savo lietuviškąjį apsisprendimą ir baltistikos studijas Vilniaus universitete, apie tai, kaip dabar gyvendama Lenkijoje mintimis dažnai į tolimąją tėvoniją nuskrieja ir jaučiasi šiek tiek lietuvė. Pastebėjo, kad tarp mūsų, kaimyninių valstybių, šiuo metu yra nemažai nesusipratimų, kurie palengva pranyks, ir vėl gyvensime brolybėje. Beje, Baltijos pajūryje netoli Gdansko atostogavusi mergina kartu su bičiuliu Lukošu į Debeikius atskriejo greitu ir elegantišku motociklu Yamaha. Susirinkusieji o jų salėje buvo pusšimtis atidžiai klausėsi, domėjosi, pateikė klausimų... Apskritas istorikų ir bičiulių stalas, kartu su rėmėjų pietumis buvo paruoštas Lendronės Krogienės pokylių salėje. Pasiaiškinti kai kurie įdomesni nagrinėtos istorijos epizodai, nuspręsta bendradarbiauti, o atsiradus galimybei, sukakčiai ar tiesiog norui, vėl surengti panašią konferenciją.
Anykščių rajonas
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |