2016 m. rugsėjo 16 d.    
Nr. 34
(2202)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Rusijos saugumas dirba: nusitaikyta į vepriškį

Rasa Jakiūnaitė,

Vilkmerge.lt redaktorė

Jubiliejui – prasminga šeimos dovana

Romas Petras Šaulys su dukra
ir vaikaitėmis Vepriuose

Nadija Savčenko (antra iš dešinės)
su Lietuvos vėliava. Romas
Petras Šaulys – antras iš kairės

Nadijai Savčenko
įteikiamas apdovanojimas

Romas Petras Šaulys su žmona,
dukra, žentu ir vaikaitėmis Vepriuose

Žymiam Ukmergės krašto žmogui, aktyviam visuomenininkui ir mecenatui, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariui vepriškiui Romui Petrui Šauliui iškilo reali grėsmė tapti Rusijos saugumo tarnybų taikiniu. Saugodamasis galimo susidorojimo, R. P. Šaulys netenka galimybės lankyti Rusijoje gyvenančių pačių artimiausių žmonių – dukters Žanetos ir vaikaičių Arinos ir Polinos.

Priežastis – ordinas Ukrainos karo lakūnei

Liepos pradžioje Prienuose vyko Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, kuriame dalyvavo žymi Ukrainos politikė, Aukščiausiosios Rados (Ukrainos parlamento) narė, karo lakūnė Nadija Savčenko, kalinta Rusijos kalėjimuose kaip kovotoja už Ukrainos laisvę ir teritorinį vientisumą.

R. P. Šaulys įdėmiai sekė N. Savčenko kovų ir įkalinimo istoriją. Pats būdamas disidentas, vyras atvirai žavėjosi karo lakūnės žygdarbiais ir ryžtu, jos laikysena Rusijos teismuose ir kalėjimuose. Vepriškio įsitikinimu, toks pasiaukojimas ir atsidavimas savo tautai turi būti įvertintas. Sužinojęs, kad N. Savčenko atvyksta į Lietuvą, R. P. Šaulys ėmėsi veiksmų, kad Ukrainos didvyrė būtų pagerbta mūsų šalyje.

Prie Kauno Sąjūdžio veikiantis Kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo komitetas R. P. Šaulio teikimu nutarė apdovanoti N. Savčenko Laisvės kovų didžiuoju kryžiumi. Ordinas jai įteiktas tą dieną, kai lankėsi renginiuose Prienuose.

Fotografijos, kuriose R. P. Šaulys įsiamžinęs su N. Savčenko apdovanojimo metu ir po jo, pasklido Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Jos nepraslydo pro Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) akis, iki šiol aktyviai sekančias kiekvieną garsiosios karo lakūnės žingsnį. Galimai buvo surinkta informacija bei duomenys ir apie žmogų, kurio iniciatyva N. Savčenko kova už laisvę įvertinta Lietuvoje, – R. P. Šaulį.

Dukros skambutis: „Tėti, neskrisk“

Liepos pabaigoje R. P. Šaulys turėjo dalyvauti pernai nuo vėžio mirusio žento mirties metinėse. Liepos 29-ąją vyras ketino skristi į Maskvą: buvo įsigijęs lėktuvo bilietus, gavęs vizą. Skrydžio išvakarėse R. P. Šaulys sulaukė netikėto Nadyme, Tiumenės srityje, gyvenančios dukters Žanetos skambučio. Dukra buvo labai susirūpinusi. Ji tėvui pranešė, kad juo aktyviai domisi Rusijos FSB, ir primygtinai prašė, kad atsisakytų kelionės į Rusiją.

Žaneta papasakojo, kad pas Maskvoje gyvenančias vaikaites Ariną (dirba garsios Rusijos dainininkės Valerijos vadybininke) ir Poliną (studijuoja Maskvos valstybiniame universitete) be jokio įspėjimo lankėsi FSB pareigūnai. Merginos gyvena atskirai viena nuo kitos, saugumiečiai pas jas atvyko tuo pačiu metu – galimai todėl, kad R. P. Šaulio vaikaitės nespėtų susisiekti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Ir Arinai, ir Polinai buvo uždavinėjami tie patys klausimai: kuo Lietuvoje užsiima jų senelis, kokios yra jo politinės pažiūros, kokiai partijai ar judėjimui priklauso, su kokiais žmonėmis bendrauja, kokiais apdovanojimais yra įvertintas. Merginos buvo sukrėstos ir šokiruotos – mamai kalbėjo, kad jautėsi labai nejaukiai, tarsi KGB tardyme. Į vaikaičių klausimus, kodėl specialiosios tarnybos domisi jų seneliu, pareigūnai neatsakė.

Didelė politika dėl vienos nuotraukos

R. P. Šaulys, įsiamžinęs su moterimi, kurią Rusija laiko savo prieše, FSB buvo pastatytas į tą pačią barikadų pusę. Keisčiausia tai, kad iki šiol jokių problemų su Rusijos saugumo tarnybomis R. P. Šaulys neturėjo. Šioje šalyje pragyveno 22 metus, kai po karo gausi Šaulių šeima iš Ukmergės išvyko pas Komijoje sovietinio režimo įkalintą tėvą. Rusijoje R. P. Šaulys baigė mokslus, dirbo naftos verslovėse Nižnyj Odese. Lietuvis padarė puikią karjerą – nuo eilinio mechaniko pakilo iki vyriausiojo didelės organizacijos inžinieriaus ir tiekimo skyriaus viršininko. R. P. Šaulys niekada nebuvo Komunistų partijos narys. Net tada, kai ėjo aukštas pareigas, saugumas juo nesidomėjo.

Nežinia, kas ten gali įvykti

Pasitaręs su šeima, R. P. Šaulys artimiausiu metu linkęs susilaikyti nuo kelionių į Rusiją – ši šalis ir jos saugumo pareigūnų veiksmai negali būti prognozuojami. „Juk jie viską gali padaryti su žmonėmis – gali areštuoti, gali suleisti vaistų, gali apnuodyti“, – kalba į FSB akiratį patekęs vyriškis ir su nuoskauda pripažįsta, kad istorija linkusi pasikartoti: sovietinės represijos negailestingai sužalojo jo tėvų, brolių, sesers likimus, dabartinės Rusijos vykdoma politika gręžiasi prieš jį. R. P. Šaulys nesijaučia įbaugintas, tačiau puikiai suvokia, jog turi pasisaugoti. Labiausiai jis jaudinasi dėl Rusijoje gyvenančių artimųjų, kurių kasdienybę drumsčia neprašyti svečiai iš FSB.

Paskutinį kartą kartu – per jubiliejų

Taip besiklostant aplinkybėms, R. P. Šaulys gyvena nežinioje, kada galės apkabinti dukrą ir vaikaites. Greičiausiai, vengiant nemalonių netikėtumų iš Rusijos specialiųjų tarnybų pusės, tai gali įvykti tik Lietuvoje. Tėvui ir seneliui skaudu suvokti, kad Žanetą, Ariną ir Poliną dabar nuo jo skiria ne tik didelis atstumas, bet ir pašalinės jėgos, kurių veikimo krypties neįmanoma numatyti.

Paskutinį kartą visa šeima kartu buvo susibūrusi gegužę, kai R. P. Šaulys minėjo 75-metį. Jubiliatas sulaukė daugybės garbių svečių, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas jam perdavė asmeninį Kultūros ministro Šarūno Biručio sveikinimą. Žmona Gražina Genovaitė, dukra ir vaikaitės įteikė išskirtinę dovaną: Lenkijoje specialiai nuliedintą varpą su įrašu. Ši prasminga dovana simbolizuoja bene reikšmingiausią R. P. Šaulio gyvenimo darbą: tik begalinių visuomenininko pastangų, iniciatyvos ir neblėstančios energijos dėka buvo atstatyti Veprių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčios varpai.

Kiekvieną sekmadienį R. P. Šaulys skambina atstatytaisiais varpais. Kada vėl visa šeima kartu galės pasiklausyti jų skambesio, lieka neaišku. FSB domėjimosi taikiniu tapęs vyras žino viena – jis toliau tęs savo visuomeninę ir pilietinę veiklą. „Dėl nieko neapgailestauju ir nieko nebijau. Dėl savęs nebijau. Dabar mano planuose – memorialo sovietų sušaudytiems Nepriklausomos Lietuvos ministrams statyba, esu iniciatyvinės grupės narys. Neramu tik dėl artimųjų – dėl mano darbų žmona, dukra, vaikaitės yra priverstos jaudintis ir skaudžiai išgyventi“, – nuoširdžiai prisipažįsta R. P. Šaulys.

Vepriai, Ukmergės rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija