2016 m. rugsėjo 16 d.    
Nr. 34
(2202)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kruvinoji imperija niekur nedingo

Ivanas Rūstusis (Žiaurusis) buvo Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras, pradėjęs valdyti šalį nuo 1547 metų. Jis buvo žiaurus tironas, vaikystėje kankindavo mažus gyvūnėlius, o suaugęs žudydavo ir prievartaudavo žmones. Žiaurumu pasižymėjo užgrobdamas šalia Rusijos esančias žemes, plėsdamas Rusijos imperijos teritoriją. Šis žiaurumas ir sadizmas užgrobiant vis naujas šalis buvo perduodamas ir palikuonims. Tai pajuto ne tik Kaukazo ir Baltijos šalys. Gerokai vėliau lietuviai tai patyrė Rainiuose, KGB rūsiuose ir Sibiro lageriuose. Komunistai nuo 1917 metų  išžudė 60 milijonų žmonių, vadinamųjų „liaudies priešų“.

Pasak diplomato Vytauto Antano Dambravos, Sovietų Sąjunga žodžiais ir veiksmais parodė, kad jos tikslas – užvaldyti pasaulį. Nuo rusų caro Ivano Žiauriojo laikų Maskvos imperija siekė šio tikslo, grobstydama šalis, naikindama tautas. Per 500 metų Rusija išplėtė savo imperiją iki 22 402 200 kvadratinių kilometrų. Kruvinoji imperija didėjo neįtikėtinu greičiu: po daugiau nei šimtą kvadratinių kilometrų kasdien... Tai tęsėsi penkis šimtmečius.

Dienraščio „The Guardian“ duomenimis, Rusija yra korumpuota autokratinė kleptokratija, kurios centre – Vladimiras Putinas.

Didžiosios Britanijos laikraščio „The Economist“ apžvalgininko ir slaptųjų tarnybų eksperto Edvardo Lukaso teigimu, V. Putinas sutriuškino opoziciją Rusijoje, tuo parodydamas, kad šioje šalyje įstatymų viršenybė – tik apgaulė, o rinkimai – farsas.

Iškovota Lietuvos nepriklausomybė nebus ilgalaikė, jeigu mes patys jos nestiprinsime, nematysime, iš kur jai kyla pavojai. Rusijos valdžios ideologas Aleksandras Duginas teigia, kad Rusija jau laukia globalaus persiskirstymo. „Pavyzdžiui, jei kas nors atsitiktų JAV, mes dar kartą okupuosime šias šalis“, – kalbėdamas apie Baltijos valstybes sakė A. Duginas.

Okupacija yra smurtinis veiksmas. Veikla, siekiant priešintis smurtui, visada yra pateisinama. Manau, kad okupacijai visi Lietuvos gyventojai turi priešintis įvairiais būdais. Kai veš į Sibirą, priešintis jau bus per vėlu. Atgrasančiai moderniai gynybinei ginkluotei įsigyti Lietuva turi skubiai sutelkti visus resursus. Pavyzdys – Izraelis. Šioje šalyje visos merginos ir vaikinai, pabaigę vidurinę mokyklą, eina tarnauti į kariuomenę. Ji aprūpinta labai modernia atgrasančia gynybine ginkluote. Priešas aiškiai žino, kad, puldamas Izraelį, pats bus sunaikintas.

Rusijos kariuomenė šalia Baltijos šalių sienų vykdė pratybas „Zapad 2013“, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių karių su daugybe puolamosios technikos. Atviru tekstu buvo skelbiama, kad kariuomenė atakuos menamą priešą Baltijos šalyse. Tas menamas priešas turbūt galėtų būti mūsų nepriklausomybė ir laisvė. Tai buvo tikrų tikriausia Baltijos šalių okupacijos repeticija.

Po šaltojo karo laikų Vakarų šalys ir JAV pradėjo nusiginklavimą. Rusija, vaidindama taikos balandį, savo ginklavimąsi slapta didino ir ruošėsi Rusijos imperijos atkūrimui. Tėvynės Sąjunga, matydama kylančią Rusijos agresiją, 2007 metais sukūrė planą „Rusijos sulaikymo strategija“. Kairiosios partijos, laimėjusios rinkimus į Seimą, šio plano nevykdė. Buvo ir tokių, kurie tik atvirai šaipėsi, sakė, kad konservatoriai ieško netikrų priešų. Kai užpuolama Gruzija ir Ukraina, kai prie Baltijos šalių sienų vykdomi didžiuliai Rusijos kariuomenės manevrai, nesuprasti, kad tai gresia ir Lietuvai, gali tik vaikai ar silpnapročiai. Darant prielaidą, kad savivaldybių tarybų ar Seimo nariai nėra tokie, galima galvoti, kad šie „nesuprantantys“ sąmoningai dirba ne Lietuvai. Kremliaus propagandos apie amžiną taiką užliūliuoti socialdemokratai panaikino mokyklose karinį parengimą ir šauktinių kariuomenę, tokiu būdu susilpnindami galimybę Lietuvai gintis. Atrodo, kad dabartinės Seimo daugumos frakcijos, vadovaujamos Irenos Šiaulienės, Vytauto Gapšio (gerai, kad jis jau atsisakė Seimo nario mandato) ir Petro Gražulio, yra nusiteikusios labai promaskvietiškai. Amerikiečiai nesupranta, kodėl Seimo dauguma vykdo Kremliui palankią politiką – atsisakė modernios japonų „Hitachi“ firmos atominės elektrinės, išvarė iš Lietuvos „Chevron“, neskiria tiek lėšų Lietuvos gynybai, kiek buvo sutarta su NATO. Lietuva, ištrūkusi iš Rusijos imperijos politinės priklausomybės, turėjo ištrūkti ir iš energetinės. Iš „Gazpromo“ ištrūkti jau pavyko, o iš elektros tiekėjų diktato – dar ne. Dabar pasaulyje sėkmingai dirba 194 atominės elektrinės su 441 reaktoriumi. Jeigu būtume statę „Hitachi“ elektrinę, šiandien niekas nebūtų už Kremliaus pinigus statęs Astravo elektrinės šalia Vilniaus. Ar socialdemokratų inicijuotas referendumas dėl atominės elektrinės nebuvo dovana Kremliui?

Ginkluotei įsigyti ir kariuomenei išlaikyti reikalinga daug lėšų. Bet šio promaskvietiško Seimo dauguma neskiria reikiamo dėmesio Lietuvos nepriklausomybei išsaugoti. Šios didžiulės grėsmės akivaizdoje Lietuvos kariuomenę tiesiogiai galėtų paremti ir eiliniai piliečiai, paaukodami dalį savo santaupų. Lietuviai, keičiant litus į eurus, bankuose laikė 56 milijardus litų. Netenkant nepriklausomybės ir laisvės, netenkama ir santaupų. Pavyzdys – 1940 metų Lietuvos okupacija.

Sukako 25 metai, kai Maskvoje nepavyko rugpjūčio pučas. Pučistai, norėję atkurti Sovietų Sąjungą, buvo suimti ir teisiami. Iš teismo dokumentų sužinota, kad pavykus pučui, Lietuvos laukė baisios egzekucijos – areštai, trėmimai, aktyviausių Sąjūdžio dalyvių žudynės. Dabar Kremlių valdo pučistų bendraminčiai. Galima tik spėlioti, kokios egzekucijos lauktų laisvę mylinčių lietuvių.

Artėja rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Būsima Seimo dauguma turės nuspręsti, kokią politinę kryptį palaikys Lietuva – padlaižiaus imperijai (gal kai kam ir apmokant) ar laikysis demokratiško Vakarų kurso.

Dangirdas Lingys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija