Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Likimai

Kad žmonės nepamirštų tautos praeities

Julė KILČIAUSKIENĖ

Architektas Jonas Lukšė Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Jei reikėtų žmogui pasakyti, kodėl jis pasirinko vieną ar kitą kelią, kodėl juo eidamas elgėsi būtent taip, tikslaus atsakymo dažniausiai nebūtų. Ir vargu ar jis turėtų laiko susimąstyti, prisimindamas savo poelgius ir mintis, galvodamas, kurioje vingio vietoje stabtelėta, norėta pasukti kita kryptimi. Toks jau tas gyvenimas nepakartojamas, vienaip ar kitaip kai kada tik greta esančius paveikiantis, kitais atvejais prasiskverbiantis plačiau po margą ir įdomų pasaulį.

Kai ieškojau žinių apie Joną Lukšę – architektą, dailininką, kraštotyrininką, – tikėjausi, kad surinktos informacijos ir užteks... Dar peržvelgsiu tuo metu Kauno apskrities bibliotekoje eksponuojamą parodą ir, kaip sakoma, straipsnis bus paruoštas. Tačiau taip pasielgti negalėjau, nes pajutau, kad už tos detalios ir turtingos darbų informacijos slypi žmogus, kurį būtinai turiu sutikti, prakalbinti ir parodyti, nes 2011 metais Kauno miesto savivaldybė Joną Lukšę apdovanojo 3-iojo laipsnio „Santakos“ Garbės ženklu už nuopelnus Kauno miestui. Šis architektas suprojektavo ir kartu su skulptoriais Vladu Žukliu, Pranu Bartuliu, Kazimieru Švažu, Eriku Dauguliu, dailininkais Algiu Maciulevičiumi, Mečislovu Ostrausku įrengė Kauno memorialinių vietų ženklinimo simbolius ir atminimo lentomis bei bareljefais paženklino apie 38 pastatus, atmintinas vietas; parengė ir 2007 metais išleido atlasą „Kauno tvirtovė“ (su Vladimiru Orlovu); 2011 metais sudarė ir iliustravo Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumą „Atmintis atgijusi paminkluose“; 2013 metais parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugijos piešinių leidinį – albumą apie kryždirbystės kūrinius ir medinius paminklus. Nuo 1988 metų J. Lukšė dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje, politinių kalinių ir tremtinių organizacijoje, Kultūrinės veiklos ir istorinės atminties išsaugojimo klubo „Likimai“ bei Vaižganto draugijos veikloje, yra Kauno istorijos centro veiklos organizatorius, palaikė ryšius su Tarptautinės bendrijos „Memorial“, Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centru, nuo XX amžiaus 9 dešimtmečio kaupia istorinius duomenis apie Traupio ir jo apylinkių tremtinius, politinius kalinius, ryšininkus, prisiminimus (surinko daugiau kaip pusę tūkstančio pavardžių).

Dezinformacijos labirintuose

Nerimstanti invazija ir politikų bejėgiškumas

Edvardas ŠIUGŽDA

Praėjusią savaitę buvo paviešinta, kad Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūnas siekė užverbuoti Prezidentūrą ir prezidentę Dalią Grybauskaitę saugančius Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnus, kad jie įtaisytų pasiklausymo įrangą Prezidentės kabinete ir rezidencijoje. Generalinės prokuratūros prokurorai dėl šnipinėjimo ir kitų nusikaltimų kaltinimus pateikė Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FST-FSB) Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniajam operatyviniam įgaliotiniui ypatingai svarbiems reikalams Nikolajui Filipčenkai. Jis stojo prieš Vilniaus apygardos teismą – jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl šnipinėjimo, neteisėto daugkartinio valstybės sienos perėjimo, dokumento klastojimo ir melagingos informacijos pateikimo siekiant įsigyti dokumentą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. N. Filipčenka buvo sulaikytas vykstantis tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją ir nuo praėjusių metų balandžio 29 dienos laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Ikiteisminį tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros prokurorai teismui perduotoje byloje teigia surinkę pakankamai įrodymų, kad 39 metų Rusijos pilietis N. Filipčenka veikė su FST Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku I. G. bei Lietuvos piliečiu V. S.

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Lenkiant galvas prieš žydų gelbėtojus

Aistė Masionytė

Buvęs telšietis Jehošua Šochotas, dabar gyventis Izraelyje, kurį gelbėjo 15 žemaičių šeimų, ir kaunietė Lilija Kaplanaitė-Kuzminskienė, kurios tėvus irgi pavyko išgelbėti nuo Holokausto

Šiemet Lietuvoje minint 75-ąsias Holokausto metines, prisiminti ir žydų gelbėtojai – drąsūs ir kilnūs žmonės, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo pasmerktuosius.

Per Holokaustą Lietuvoje buvo sunaikinta 195–196 tūkst. žydų, o tai sudarė net 95 proc. visų šalyje gyvenusių žydų tautybės žmonių. Išsigelbėti pavyko nedaugeliui, jiems išgyventi padėjusių žmonių vardai verti didžiausios pagarbos. Seime surengtoje konferencijoje „Gelbėję žydus, gelbėję Lietuvos garbę“ apie tai kalbėjo istorikai, gyvi išlikę Holokausto liudininkai.

Ypatingi žmonės

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja pasakojo, jog 1989 metais atkūrus šį muziejų, jame dirbo keletas per Holokaustą Lietuvoje išgyvenusių žmonių: vienas iš antinacinio pasipriešinimo judėjimo vadų – Dmitrijus Gelpernas, Alfonsas Bukontas ir kiti. Jie daug padarė, kaupiant informaciją apie žydų gelbėjimą Lietuvoje bei išsigelbėjusiuosius.

Nelietuviai – Lietuvai

Kauno geto kalinių likimai: Sara Grosman

Dr. Arūnas Bubnys

Iš darbų grįžusios kalinių brigados prie Kauno geto vartų

Po daugybės masinių žydų žudynių akcijų, kurias vykdė nacistiniai okupantai ir vietiniai kolaborantai, 1941 metų pabaigoje Lietuvoje liko gyventi tik apie 43 000 žydų: Vilniaus gete apie 20 000, Kauno gete – apie 17 500, Šiaulių gete – apie 5 500 ir Švenčionių gete – apie 500.

Pagal gausumą ir svarbą Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė nusileido tik Vilniaus žydų bendruomenei. Neoficialiais Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai (20,84 proc. miesto gyventojų).

Kauno žydų bendruomenės ir geto istoriją nacių okupacijos laikotarpiu galima suskirstyti į kelis etapus: 1) laikotarpis iki geto įsteigimo (1941 m. birželio 23 d. – rugpjūčio 15 d.); 2) masinių žudynių („akcijų“) gete laikotarpis (1941 m. rugpjūčio 15 d. – spalis); 3) stabilizacijos laikotarpis (1941 m. lapkritis – 1943 m. rugsėjis); 4) geto pertvarkymas į koncentracijos stovyklą (1943 m. spalis – 1944 m. liepos vidurys); 5) Kauno geto (koncentracijos stovyklos) likvidavimas ir Kauno žydų kalinimas Vokietijos koncentracijos stovyklose (1944 m. liepos vidurys – 1945 m. balandis).