2016 m. rugsėjo 30 d.    
Nr. 36
(2204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Paminėtas klebono mirties 30-metis

Kun. Juozas Juškaitis (tamsiu kostiumu)
su broliu Justinu ir jo žmona Maryte

ŽEMOJI PANEMUNĖ. Rugsėjo 4 dieną čia jaukiai prisimintas buvęs klebonas kunigas Juozas Juškaitis (1922 09 01–1947 04 27–1986 08 31), giminių ir buvusių kaimynų aplinkoje paminėtas jo mirties trisdešimtmetis. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje Lekėčių klebonas kun. Audrius Kurapka aukojo šv. Mišias, ant kunigo Juozo kapo šventoriuje padėjome gėlių, o paskui visi pasidalijome savo prisiminimais apie šiltus susitikimus su geruoju Dievo valstybės tarnu ir tikruoju Lietuvos piliečiu kunigu Juozu.

Enciklopediniai duomenys apie kun. J. Juškaitį taupiai kuklūs. Jis gimė 1922 m. rugsėjo 1 d. Mozūriškių kaime, Gelgaudiškio parapijoje. Mokėsi Valenčiūnų pradžios mokykloje ir Šakių gimnazijoje, 1947 metais baigė Kauno kunigų seminariją, šventinimus gavo balandžio 25 d. Vikaravo ir klebonavo Barzduose. 1950 metais už principingai skleistą Kristaus mokslą ir pilietinės teisybės sakymą suimtas, nuteistas 10 metų lagerio, kalintas Permės srityje, į Lietuvą paleistas 1956 metais. Vikaravo Kudirkos Naumiestyje, Vilkaviškyje, 1967 metais buvo atkeltas klebonu į Žemąją Panemunę, ir tarnavo 19 metų iki mirties, 1986 m. rugpjūčio 31-osios. Šiose oficialiose eilutėse nedaug žmogaus širdies, o visi kaip tik kalbėjo, kad tikrasis tikėjimo liudijimas, žmoniškumas, kuklumas ir gera linkintys žodžiai buvo svarbiausi kunigo Juozo bruožai. Kuklus medžiaginis gyvenimas, motoriniu dviračiu vasarą ir žiemą vykdavo šv. Mišių aukoti į Kretkampį ir lankyti gimines, fotografuodavo, nuoširdžiai giminiuodavosi ir su tolimesniais giminėmis – tokie ir daugybė kitų nuoširdžių dalykų buvo minėta pokalbiuose. Nenutylėta, kad ant dokumentų, siunčiamų laisvajam pasauliui, apie katalikų tikėjimo persekiojimą ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo ir šio kunigo, tokio gero žmonėms ir nuolankaus Dievui, parašas – su okupacija nesusitaikiusio piliečio parašas.

Padėkoti už šį šviesų paminėjimą labiausiai reikia kunigo Juozo giminėms, pirmiausia ūkininkams Stasei ir Jonui Naujokaičiams iš Griškabūdžio, priminusiems sukaktį, sukvietusiems giminę ir kaimynus, ir jau galvojantiems apie platesnį geros širdies ir linksmų akių Dievo valstybės piliečio atminimo įamžinimą.

Dr. Arvydas Vidžiūnas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija