Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Sekantis kun. Jono Bosko pėdomis

Kun. Mykolas Petravičius SDB su grupe parapijiečių po suteikto Krikšto sakramento 2010 metais

Rugpjūčio 15 diena, Žolinė. Po 11 val. šv. Mišių Lazdynuose, Šv. Jono Bosko bažnyčioje, daugybė parapijiečių kartu su saleziečiais sveikino kunigą Mykolą Petravičių su 80-uoju jubiliejiniu gimtadieniu. Buvo gražu matyti, kiek gėlių ir dovanų įteikta, klausyti, kiek gražų ir nuoširdžių sveikinimo žodžių pasakyta jubiliatui: dėkojimai už ilgą kunigo ir vienuolio tarnavimą bažnyčioje, už parapijos „Carito“ įsteigimą, kai jis buvo Lazdynų parapijos klebonas, už buvimą tarp žmonių, prašymus sveikatos, Dievo palaimos, Dangiškos Motinos Marijos globos...

Bet kas yra kunigas Mykolas? Kodėl jis pasirinko šį kelią? Nuo Ignalinos krašto, iš Dūkšto parapijos, Užkalviškės kaimo (tarmiškai Zakapiškės, dabar jau to kaimo nebėra) kilęs Mykolas Petravičius gimė 1936 m. rugpjūčio 15 d. Buvo šeštasis iš septynių vaikų šeimoje. Sulaukęs dešimties metų neteko motinos. 1944–1948 metais mokėsi Garkonių pradžios mokykloje, kurią baigęs 1948 metais įstojo į Rimšės septynmetę, o 1951-aisiais – į Vilniaus I vidurinę mokyklą. 1955–1958 metais tarnavo tarybinėje armijoje. Grįžęs įstojo į Kauno Politechnikos instituto Vilniaus vakarinį skyrių. Studijuodamas dirbo Vilniaus energetikos valdyboje techniku. Vaikystėje skaityta knyga apie Don Bosco gyvenimą ir veiklą paliko neužmirštamą įspūdį, skatindama sekti šventojo Bosko keliu, būti panašiam į jį. Ir 1963 metais M. Petravičius įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia daug meldėsi, o būdamas dieceziniame kurse pagaliau tapo saleziečiu, vėliau, davė amžinuosius įžadus, visam gyvenimui pasirinko kunigo saleziečio, vaikų ir jaunimo globėjo, kelią. Seminariją baigęs ir kunigu įšventintas 1968 m. gegužės 22 d. buvo paskirtas Dubičių parapijos administratoriumi. 1991 metų sausio 1d. paskirtas klebonu į Valkininkus. Būdamas klebonu, tarnaudamas dideliems ir mažiems, turėjo galimebę atskleisti savo, kaip žmogaus ir kunigo, talentus.

Kelionėje patirtos Gailestingumo metų pamokos

Aldona KUDZIENĖ

Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje buvęs jos ilgametis klebonas mons. J. Užupis supažindino keliautojus su čia esančiais sakralinio meno kūriniais

Šiltą rugpjūčio rytą į kelionę po Prienų bei Kaišiadorių rajonus išsiruošė per trisdešimt Alytaus valstybinių vaikų globos namų auklėtinių, pakviestų viešosios įstaigos „Dienos namai“ direktorės Kristinos Bondarevos. Juos lydėjo direktoriaus pavaduotojos Jūratė Žvaliauskienė bei Anelė Adamavičienė, muzikos vadovė Irina Levendauskienė, socialinės darbuotojos Virginija Paulauskienė, Zita Paršeliūnienė, Jurgita Zalieckaitė.

Kaimyninio rajono centre – Prienuose

Dešimtis kartų pravažiuoti Prienai, priskaičiuojantys daugiau kaip 9000 gyventojų, rodos tokie pažįstami, beje, ir visiškai nežinomi. Jie įsitvirtinę Dzūkijos ir Suvalkijos etnografinių regionų sankirtoje. Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Anelė Razmislavičienė keliautojams ne tik pristatė įdomią vidaus ekspoziciją, bet ir parodė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklą, Greimų tiltą, buvusį vandens malūną, viešbutį „Revuona“, unikalias drožtinio medžio skulptūras miesto parke, nuvedė ir į medinę, dviem bokštais iš tolo šviečiančią bei antrąjį gyvavimo šimtmetį skaičiuojančią Kristaus Apsireiškimo bažnyčią.