|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Alternatyva iniciatyvinės grupės Už blaivią veikla Kun. Vytenis Vaškelis
Besikeičianti tvarka dėl alkoholio įsigijimo parduotuvėse verčia klausti: Kodėl taip daroma? Nuo rugsėjo 2 dienos kiekvienas asmuo, pirkdamas alkoholį, privalo rodyti savo asmens dokumentą, o štai rugsėjo 27 dieną, Seimui nubalsavus už įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti nuostatą, kad dokumento prekybininkai turi prašyti tik iš jaunai atrodančių žmonių, jei Prezidentė pasirašys, netrukus buvusi tvarka vėl įgis pokyčių... Jau anksčiau teko girdėti nuomonę, kad iš kiekvieno suaugusiojo ir net iš senolio, perkančio degtinę, reikalauti dokumento tolygu pažeisti jo orumą ir tam tikras teises. Dėl to dalis visuomenės narių gali pasipiktinti prekybininkų bei valdžios sprendimais, apsunkinančiais ir šiaip nelengvą jų gyvenimą. Taip ir nutiko: šios vienašališkos akcijos, surengtos Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA), kurią pasirašė Sveikatos apsaugos ministras, greitai bus atsisakyta. Tiesa, nors perkant alkoholį dokumento rodymas kasininkei iš tiesų reikalauja tam tikro nuolankumo, tačiau, kai prisimename asmenis, kurie, nusipirkę svaigalų, apkvaišta ir padaro tokius nusikaltimus, kurių, būdami blaivūs, niekada neišdrįstų, pavyzdžiui, brutaliai kėsinasi į kito gyvybės neliečiamybę, tuomet tikintieji, prisiminę Dievo akivaizdą, galėtų ne tik be jokio vidinio nepasitenkinimo parodyti asmens dokumentą kasininkei, bet net sąmoningai apsispręsti dėl blaivesnio bei šviesesnio Tautos rytojaus vis rečiau pirkti svaigalų arba nuo šiol į alkoholio prekybos skyrių nebekelti kojos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad minėta dokumentų rodymo akcija davė netikėtai gerų rezultatų: per tris savaites kasdien alkoholio pardavimas vidutiniškai sumažėjo net 9 procentais, nes LPĮA skaičiavimais, kasdien Lietuvoje buvo nupirkta 40 tūkst. puslitrinių degtinės butelių mažiau. Ačiū Dievui, kad žmonės mažiau pirko svaigalų, nes tada, tikėtina, policijos nuovadose trumpėjo registruojamų nusikaltimų sąrašai, šeimose buvo mažiau kivirčų, daugiau sutaupyta lėšų kilnesniems tikslams... Žinoma, dalis ištroškusių svaiginamų gėrimų turbūt dar aktyviau mina pogrindinius takelius, vedančius į tas vietas, kuriose nelegaliai parduodami velnio lašai nuodingas pilstukas. Vis dėlto LPĮA organizuotoje akcijoje galime pamatyti žalios šviesos lemputę, kuri buvo uždegta politikams, kurie dabar gali sakyti: Prekybininkų memorandumas nepavyko, suklaidino žmones, nes dokumento reikalavimas perkant alkoholinių gėrimų, pagrįstai papiktino žmones, ypač pensininkus. Todėl alkoholio ribojimo, jo prieinamumo ir kontrolės priemonių svarstymus ir sprendimus atidėkime ateičiai... Panašiai gali prekybininkų atstovai skųstis ir politikais: Vos pradėtą ir duodančią gerus vaisius mūsų alkoholio ribojimo akciją nutraukėte, tad dabar patys imkitės atsakomybės... Pritariu prof. Aurelijui Verygai, iniciatyvinės grupės Už blaivią atstovui, kuris 2016 metais gegužės 31 d. Seimo plenariniame posėdyje pateikė išsamų Alkoholio kontrolės įstatymo variantą. Išskirkime šiuos svarbius jo kalbos dalykus: Rengiant šiuos pasiūlymus buvo remiamasi mokslu pagrįstomis ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamomis patvirtintomis efektyviomis alkoholio kontrolės priemonėmis. Pagrindinis šių priemonių tikslas pirmiausia apsaugoti nuo alkoholizacijos mūsų jauniausiąją visuomenės dalį. Todėl pirmiausia siūloma visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų reklamos, kuri nors ir ribojama, sėkmingai persikelia į erdves, kuriose yra lengvai pasiekiama vaikų ir jaunimo. Internete vaikai be jokių apribojimų nuolat mato alkoholio reklamas, o skaitmeninės televizijos plėtra alkoholio reklamos laiko apribojimus paverčia niekiniais (...). Kita svarbi priemonė yra alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas, perkeliant alkoholio prekybą į specializuotas parduotuves. (...) Tai leistų ne tik sumažinti prekybos alkoholiu vietų skaičių, bet ir leistų geriau apsaugoti vaikus nuo patekimo į alkoholio prekybos vietas, aktyviau stebėti ir pastebėti įstatymo pažeidimus prekybos vietose. Siūloma išspręsti ir alkoholio įsigijimo amžiaus problemą, didinant minimalų alkoholio įsigijimo amžių iki 20 metų. Toks amžius pasiūlytas neatsitiktinai, nes dauguma paskutinės klasės moksleivių jau yra pilnamečiai ir šiuo metu esantis teisinis reguliavimas leidžia įsigyti alkoholį mokyklinio amžiaus vaikams. Reikia paminėti, kad vėlesnis alkoholio įsigijimo amžius leistų apsaugoti didesnę visuomenės dalį nuo priklausomybės alkoholiui išsivystymo, nes JAV atliktas tyrimas parodė, kad alkoholikais tampa apie 40 proc. asmenų, pradėjusių vartoti alkoholį nuo 1215 metų. Pradėjus alkoholį vartoti 20 metų ar vyresniame amžiuje, alkoholikais tampa jau tik apie 10 proc. vartotojų. Raginame sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką ir leisti jais prekiauti tik nuo 10 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Būtent vakarinės prekybos valandos yra itin svarbios. Kai kuriose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad leidus prekiauti alkoholiu naktį, net kelis kartus išaugdavo žmogžudysčių skaičius. Ši priemonė ne tik mažintų pačių rizikingiausių asmenų alkoholio vartojimą, bet ir reikšmingai prisidėtų prie viešojo saugumo... Buvo laikas, kai Jėzus, Galilėjos Kanoje stebuklingai padauginęs vandenį vynu, džiaugėsi aplinkinių blaivumu. O dabar Jis mums tartų: Nebepiktnaudžiaukite svaigalais, nes jie apakina jus, ir jūs nematote manęs esminio savo gyvenimo Tikslo!
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |