|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kelionėje patirtos Gailestingumo metų pamokos Aldona KUDZIENĖ
Šiltą rugpjūčio rytą į kelionę po Prienų bei Kaišiadorių rajonus išsiruošė per trisdešimt Alytaus valstybinių vaikų globos namų auklėtinių, pakviestų viešosios įstaigos Dienos namai direktorės Kristinos Bondarevos. Juos lydėjo direktoriaus pavaduotojos Jūratė Žvaliauskienė bei Anelė Adamavičienė, muzikos vadovė Irina Levendauskienė, socialinės darbuotojos Virginija Paulauskienė, Zita Paršeliūnienė, Jurgita Zalieckaitė. Kaimyninio rajono centre Prienuose Dešimtis kartų pravažiuoti Prienai, priskaičiuojantys daugiau kaip 9000 gyventojų, rodos tokie pažįstami, beje, ir visiškai nežinomi. Jie įsitvirtinę Dzūkijos ir Suvalkijos etnografinių regionų sankirtoje. Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Anelė Razmislavičienė keliautojams ne tik pristatė įdomią vidaus ekspoziciją, bet ir parodė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklą, Greimų tiltą, buvusį vandens malūną, viešbutį Revuona, unikalias drožtinio medžio skulptūras miesto parke, nuvedė ir į medinę, dviem bokštais iš tolo šviečiančią bei antrąjį gyvavimo šimtmetį skaičiuojančią Kristaus Apsireiškimo bažnyčią. Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijoje nuo 1976 metų dvasinę tarnystę atlieka ilgametis šios parapijos klebonas ir dekanas, nuo 2003 metų dėl garbaus amžiaus dabar altaristas, jubiliatas monsinjoras Juozas Užupis, Alytaus dekano kanauninko Arūno Užupio dėdė. Pasitikęs visus šventoriuje ir svetingai pakvietęs vidun, jis jaunųjų keliautojų žvilgsnius nukreipė į šių jaukių ir įdomių maldos namų istoriją, supažindino su čia esančiais nuostabaus grožio sakralinio meno kūriniais. Gyvai ir šiltai bendraujantis monsinjoras įvairių tikybos dalykų paklausinėjo, vadovėms po paveikslėlį, žymintį 2012 metais buvusį deimantinį 60 metų kunigystės jubiliejų, dovanojo. Po Kaišiadorių krašto kultūros paveldą Kaišiadoryse, statistikos departamento žiniomis, turinčiuose tik apie 8000 gyventojų, alytiškius pasitikęs šio krašto Turizmo ir verslo informacijos centro (KTVIC) vadybininkas, jaunas ir aktyvus gidas Viktoras Pinkevičius palydėjo keliautojus į prezidento Algirdo Mykolo Brazausko namą-muziejų, įkurtą 2011 metais. Jaunimas apžiūrinėjo originalų, tarybinių laikų (1960 metų) statinį. Tai prezidento tėvų Sofijos Peresilevičiūtės-Brazauskienės ir Kazimiero Brazausko namas, kuriame užaugo du sūnūs (Algirdas Mykolas ir Gerardas). Šio muziejaus aplankymas prilygo žvilgsniui į prezidento gyvenimą, darbus bei nuopelnus Lietuvai. Lankytojams išliko gyvos vidaus spalvos, kuklūs senoviniai baldai, nuoširdus muziejininkės Eglės Popovos pasakojimas ir karštą vasaros dieną visus atgaivinusių obuolių skonis. Sodybą-muziejų prižiūrintis žmogus purtė kieme augusią obuoliais aplipusią obelį ir kartu su muziejininke E. Popova dosniai siūlė pasivaišinti jos vaisiais. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedra su Gailestingumo koplyčia, kurioje yra saugomos šv. Faustinos ir šv. popiežiaus Jono Pauliaus II relikvijos, buvo pagrindinis kelionės tikslas. Kadangi klebonas dekanas mons. Rimvydas Jurkevičius ir kiti dvasininkai buvo labai užsiėmę, su Gailestingumo metų ypatumais, Katedros išorėje, viduje bei rūsyje esančiomis sakralinės kultūros vertybėmis moksleivius supažindino gidas V. Pinkevičius. Gailestingumo koplyčioje trumpam nutilę ir suklaupę prie Gailestingojo Jėzaus, šv. Faustinos bei šv. popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslų, keliautojai pasimeldė, dėkodami geradariams, prašydami Viešpatį pagalbos, įkūnijant slapčiausius bei aktualiausius asmeninius norus. Prasmingą istoriją turi ir Kaišiadorių geležinkelio stotis bei vandens bokštas. 1862 metais čia jau pravažiavo pirmasis traukinys. Gido Viktoro nuvesti ant geležinkelio tilto-viaduko trisdešimt vaikų nekantriai laukė traukinio, atbildančio nuo Vilniaus pusės. Ir sulaukė. Jis prašniokštė mus pasveikinęs trumpais švilpčiojimais po tiltu, o vaikai džiaugsmingais šūksniais bei rankų mostais jį palydėjo. Iš aukščiau ir stotis, ir traukiniai įspūdingesni. Lūkuriuojant ant tilto gidas papasakojo jų atsiradimo istoriją. Pasigrožėję Kaišiadorių įžymybėmis, keliautojai pasuko link Žaslių susitikti su seniūnu Mindaugu Nasevičiumi. Karštą dieną gera buvo atsipūsti vėsioje miestelio bibliotekoje. Čia seniūnas įdomiai dėstė savus pamąstymus. Supažindinęs su seniūnijos istorija, jis paatviravo, mėgstąs valgyti tik tikrą naminę duoną ir prisipažino pats ją kepąs ir net vedąs edukacinius užsiėmimus. Netrukus, kažkur dingęs ir vėl sugrįžęs vaišingasis seniūnas pateikė keliautojams siurprizą: atsivežė iš namų ką tik pagal senovinį receptą iškeptos duonos kepalą ir padovanojo keliautojams. Pietaudami čia pat ant Žaslių ežero kranto galėjome visi šios kvepiančios skanios naminės duonos ir paragauti. Žvilgsnis į Guronių dvasinę oazę Po pietų mūsų maršrutas vedė link Guronių. Čia norėjosi aplankyti kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę. Rekolekcijų namuose su memorialine kardinolo gyvenimo ir kitomis ekspozicijomis keliautojus supažindino Eucharistinio Jėzaus seserų vienuolijos atstovė sesuo Milda Mikailaitė SJE. Garbiojo kardinolo tėviškėje yra sukurtas Rožinio slėpinių parkas, turintis penkias Rožinio slėpinių kelio koplytėles su piešiniais, vaizduojančiais biblines scenas bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios gyvenimo istorinius įvykius. Švč. Mergelės Marijos statula tame parke, kurio plotas 10 hektarų, atidengta 2006 metais, minint Kaišiadorių vyskupijos 80-metį. Kūrinių autorius iš Butrimonių kilęs menininkas, pedagogas, Alytaus rajono garbės pilietis (2008) Dailės akademijos prof. Antanas Kmieliauskas. Rekolekcijų namai dvasinės atgaivos vieta, laukianti kiekvieno, kuris ilgisi Dievo prisilietimo. Nors vaikai po skanių pietų buvo praradę dalį jėgų, tapę vangūs, čia vėl jas atgavo šiltame ore, nuostabioje vietoje vaikščiojo, meditavo, mąstė, elgėsi gražiai, drausmingai. Tarsi kiekvienas šventumo Dvasios įgavęs, stebėdamos auklėtinius mintijo jų rūpestingos globėjos, direktoriaus pavaduotojos Jūratė Žvaliauskienė ir Anelė Adamavičienė. Nuostabios artimo meilės valandėlės Saulei krypstant vakarop, pasiekėme paskutinį kelionės punktą PadaliųČiobiškio lyno keltą per Neries upę. Alytiškiams keltininkas surengė ilgesnį pasiplaukiojimą, juk tai vaikų iškyla. Ant kelto stovėdami suaugusieji, lydintys jaunimą, atidžiai klausėsi vairininko Gedimino Dzeventausko pasakojimų ir gėrėjosi jo meile darbui ir žmonėms. Vien dėl tokių žmonių verta keliauti ir aplankyti atokias savo šalies vieteles. Grįžtant namo, Kaišiadoryse atsisveikinę su jaunuoju šio krašto patriotu, moksleiviams labai patikusiu kelionės gidu Viktoru Pinkevičiumi, išvykos dalyvių dėmesį atkreipėme į tai, kaip svarbu žmogui turėti tikėjimą, mokėti laisvai bendrauti, būti visapusiškai išsilavinusiam. Tokie asmenys visuomet pelno kitų žmonių pagarbą bei dėkingumą. Ir dar paminėjome, kad mūsų aplankytose vietose sukaupta daug dvasingumo, reziumavo išvykos sumanytoja Kristina Bondareva. Visi kelionės dalyviai nuoširdžiai dėkoja Alytaus dekanui ir Šv. Angelų Sargų parapijos klebonui g. kan. Arūnui Užupiui, suteikusiam galimybę iškylauti ir geriau pažinti savo tėvynę. Sutiktų asmenų parodytas dėmesys bei atvirumas svetimiems, nepažįstamiems atvykėliams dvasiškai atgaivino keliautojus. Pasiekę Alytų, suaugusieji dalyviai vieningai sutarė, kad tądien ir Viešpats keliavo su jais, dovanodamas visiems nuostabias artimo meilės pamokas. Jurgitos Zalieckaitės ir Kristinos Bondarevos nuotraukos
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |