Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kunigas, rašytojas, vertėjas

Kun. Augustino Liepinio (1896 10 21–1921 05 05–1977 10 13) 120-osioms gimimo metinėms

Sukanka 120 metų, kai 1896 m. spalio 21 d. gimė Augustinas Liepinis – kunigas, rašytojas, vertėjas, aktyvus visuomenininkas. A. Liepinio vaikystė prabėgo Latvijoje, Neretos valsčiaus Zilgalių kaime. Jo tėvai buvo lietuviai – katalikai, ūkininkai. Būdamas 12 metų, A. Liepinis pradėjo lankyti lietuvišką pradžios mokyklą Suvainiškyje. Vėliau mokslus tęsė Neretos latviškoje mokykloje. 1911 metų rudenį A. Liepinis išvyko į Rygą mokytis privačioje A. Karti progimnazijoje. Ją baigęs jaunuolis jau buvo peraugęs gimnazisto amžių, todėl nusprendė stoti į Kauno kunigų seminariją. Tačiau, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Kauno kunigų seminarija buvo perkelta į Vaišuokėnus, Bronislovo Brazdžiaus dvaro rūmus, Troškūnų parapijoje. Jaunasis klierikas tuos metus praleido tėviškėje Zilgaliuose. Ten buvo atidaręs lietuvišką mokyklėlę. 1921 metų pavasarį baigęs Kauno kunigų seminariją, gegužės 5 d. A. Liepinis buvo įšventintas kunigu ir paskirtas Rokiškio bažnyčios vikaru bei tikybos mokytoju Rokiškio pradžios mokykloje. Jaunasis kunigas ir toliau siekė mokslo žinių. 1922 metais įkūrus Lietuvos universitetą, pradėjo studijuoti Teologijos-filosofijos fakultete ir baigė 1926 metais. Tais pačiais metais vyskupas Kazimieras Paltarokas paskyrė kun. A. Liepinį Šv. Stanislovo bažnyčios Panevėžyje vikaru. Nuo 1927 iki 1931 m. kun. A. Liepinis buvo Panevėžio mokytojų seminarijos kapelionas. Vėliau jis atsisakė kapeliono pareigų, norėdamas atsidėti kitiems darbams. Nuo 1941 metų iki gyvenimo pabaigos A. Liepinis klebonavo Panemunyje. Mirė 1977 m. spalio 13 d., palaidotas Rygoje, Sarkandauguvos kapinėse, šalia savo motinos.

Kun. Augustino Liepinio vardas užima reikšmingą vietą spaudos istorijoje. Dar studijuodamas Lietuvos universitete jis redagavo „Vienybę“ ir „Tiesos kelią“. Kunigas bendradarbiavo daugelyje katalikiškos pakraipos laikraščių. Iš jų paminėtini „Žvaigždė“, „Sargyba“, „Laisvė“, „Šaltinis“, „Rytas“. Gyvendamas Panevėžyje, jis redagavo „Panevėžio balsą“ (1924–1935) ir „Panevėžio garsą“ (1935–1940). Kun. A. Liepinis buvo ne tik periodinės spaudos redaktorius ir bendradarbis, bet ir religinio turinio knygų sudarytojas ir vertėjas. Bene brandžiausias jo veikalas – gyvenimo pavyzdžių rinkinys „Kitų pėdomis“, kurio išleisti 3 tomai (T. 1, 1933; T. 2, 1937; T. 3, 1939). Sudarytojas pirmojo tomo pratarmėje rašė, kad knyga bent iš dalies bus naudinga pamokslininkams, mokytojams, katechetams, paskaitininkams ir kitiems kalbėtojams. Eilinis skaitytojas čia turėtų rasti nenuobodžių ir naudingų pasiskaitymų¹. Parinkti pavyzdžiai yra ne tik istoriniai įvykiai, bet ir gražūs padavimai, palyginimai, posakiai. Gyvenimo pavyzdžiai knygoje suskirstyti skyriais: „Amžinosios tiesos“, „Gyvenimo dėsniai“, „Kelias į šviesą“. Skaitytojo patogumui knygos pabaigoje išspausdinta abėcėlinė dalykų rodyklė, padedanti suvokti įvairias teksto sąvokas, pavyzdžiui: atgaila, mirtis, meilė, nuolankumas ir t. t.

Antrasis „Kitų pėdomis“ tomas, pasirodęs 1937 metais, skirtas 550 krikščionybės įvedimo Lietuvoje metų jubiliejui. Autorius stengėsi pateikti daugiau pavyzdžių iš Lietuvos ir lietuvių gyvenimo. Rašydamas šį tomą, kun. A. Liepinis naudojosi įvairiais šaltiniais – M. Yčo atsiminimais „Nepriklausomybės keliais“ (1935), A. Aleknos „Lietuvos istorija“ (1934), A. Jakšto biografijų ir nekrologų rinkiniu „Užgesę žiburiai“ (1930). 1939 metais pasirodžius trečiajam rinkiniui, pedagogas J. Trimakas rašė: „Jis (A. Liepinis – A. R.) atspėjo žmogaus silpnybę. Jo knygas skaito tarsi dienraštį, bet tokį dienraštį, kur dienų bėgime išskaitai šventąjį raštą“². Didelę praktinę naudą turėjo 1926 (I–II d.) ir 1930 metais (III d.) pasirodžiusios „Katekezės“, kuriose kun. A. Liepinis aiškino 192 katekizmo klausimus. Knygoje „Kelią faktams“ (1933) kun. A. Liepinis atskleidė spaudos vietą visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, remdamasis šaltiniais, pateikė žinių iš spaudos istorijos. Trumpuose knygos „Jaunimo keliais“ (1923) apsakymėliuose skaitytojas gali semtis gerumo, nuolankumo, meilės ir pagarbos vienas kitam. Ne vienas kun. A. Liepinio parašytas veikalas liko rankraščiuose; kai kuriuos autorius sudegino 1952 metais, užėjus politiniams karščiams. Tada žuvo dienoraštis, rašytas nuo 1923 metų, atsiminimų knyga „Byro pabiros“ ir kiti raštai.

Kun. A. Liepinis išvertė nemažai užsienio autorių kūrinių – B. Bartmano „Marija tikėjimo ir maldingumo šviesoje“ (1922), M. Mosko „Dievo akivaizdoje“ (1922), Berlju „Švenčiausios širdies mėnuo“ (1928), M. Mešlerio „Šv. Aloyzo gyvenimas“ (1926). Daugumą straipsnių ir knygų kun. A. Liepinis pasirašinėjo slapyvardžiais – Byriukas, Byrų Byras, Augulėlis, Susipratęs Valstietis, Viską sekąs, Vumklunks, Dūšyčių Dėdė, A. B.

Kun. Augustino Liepinio gyvenimas ir kūryba dar laukia tyrėjų dėmesio. Šios iškilios asmenybės kūrybos dokumentai saugomi Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Didelė tikimybė, kad Lietuvos didžiosiose bibliotekose esančiuose visuomenės ir kultūros veikėjų fonduose, galima rasti medžiagos, atspindinčios A. Liepinio gyvenimą ir kūrybą.

Šviesuolio, dirbusio Lietuvai, jos žmonių gerovei, atminimas turėtų būti deramai įamžintas.

Arida Riaubienė,
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Informacijos
mokslų departamento Lituanistinių tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja

¹ Liepinis, A. Kitų pėdomis. I. Panevėžys, 1933, p. 5.

² Trimakas, J. Vietoje pratarties. In. Liepinis, A. Kitų pėdomis III. Panevėžys, 1939, p. 6.

© 2016 „XXI amžius“